Liepų gatvėje stovintys nuo 2019-ųjų rudens nebenaudojami XIX a. pašto rūmai jau kitąmet turėtų pereiti į Kultūros ministerijos balansą ir bus pradėtas ruošti jų atgaivinimo projektas, kuriam finansavimo tikimasi gauti iš europinių fondų.

Tokią žinią po antradienį vykusio susitikimo su kultūros ministru ir jo komanda parsiveža Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Žinia, rugsėjo viduryje visuomenei ir suinteresuotiems asmenims buvo pristatyta galimybių studija, kurios rengėjai mano, kad geriausia perspektyva yra šį vokiškosios architektūros uostamiesčio perlą paversti šioje vietoje gyvenusio pasaulyje pripažinto astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centru.

„Ministerija laikosi savo pasirinkot kurso ir pozicijos bei nuosekliai eina to modelio įgyvendinimo link – ministerija yra suplanavusi iki galo pabaigti procesą ir įsigyti kompleksą į savo balansą iš Lietuvos pašto. Tam jau yra nusimatę finansavimą savo eilutėje valstybės biudžete. Tai yra gera žinia, garantija, kad pašto pastatas lieka valstybės institucijos rankose. O toliau, natūralu, kad pašto sutvarkymas, įveiklinimas labai tampriai siejasi su galimybėmis ieškoti ir gauti finansavimą iš Europos struktūrinių fondų. Ministerija į tai žiūri kaip į neišvengiamą prioritetą ir strateginę kryptį. Tačiau ministerijai pradedant žengti tokį žingsnį svarbu jausti ir savivaldybės pulsą, kad nebūtų taip, jog ministerija rodydama gerą valią lieka viena, nes miestas kažkur sudreifuoja ar neria į šoną apsigalvojęs. Miesto rūpestis turi būti, kas pašte bus vykdoma”, – sakė V. Grubliauskas.

Pasak jo, Argelanderio mokslo ir meno centro idėja turėtų būti geriausia ir tikintis europinio finansavimo, o jau pačių modelių, pastato operavimo variantų – biudžetinė, viešoji įstaiga ar kita – gali būti įvairių. Tai priklausytų nuo finansavimą skiriančios Centrinės projektų valdymo agentūros išaiškinimų ir vertinimų.

Mero teigimu, Klaipėdai jau sausio-vasario mėnesiais reikės arba miesto Tarybos kolegijos, arba pačios miesto Tarybos lygiu išreikšti aiškią savo poziciją, formalizuoti dalyvavimo formą šiame procese.

INFORMACIJA

Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.  

Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Pirmasis kariljonas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Olandijos varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria net penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.

Lietuvos paštas 2019-ųjų pabaigoje buvo paskelbęs pastatų ansamblio, iš kurio iškėlė savo veiklą į M. Mažvydo alėją, aukcioną – buvo nustatyta pradinė 1,56 mln. eurų kaina.

Ansamblį dabar sudaro 2103,76 kv. m ploto centrinio pašto, 769,48 kv. m ploto telegrafo-pašto bei du administraciniai pastatai, kurių plotas yra 103,88 kv. m ir 80,55 kv. m. Šie pastatai yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Aukcione taip pat ketinta parduoti ir kiemo statinius bei garažą. Šis aukcionas buvo atšauktas ir prasidėjo diskusijos dėl pastato ateities.