P0

Miestas, Svarbu

Lietaus nuotekų tinklų likimas: per mažai diskusijų?

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-12-07


Šią liepą gana lengvai Klaipėdos miesto tarybos kolegijos palaimintas siūlymas, kaip pagaliau būtų galima iš esmės pradėti tvarkyti blogos būklės paviršinių nuotekų tinklus (tokių yra net 75 proc.), užstrigo jau pirmame komitete.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pirmadienį pasirodė per mažai informacijos, kad jie galėtų pritarti siūlymui perduoti visus paviršinių nuotekų tinklus savivaldybės valdomai AB „Klaipėdos vanduo“ taip 12 570 812 Eur padidinant jos įstatinį kapitalą.

AB „Klaipėdos vanduo” nuotraukos
Daugumos tinklų būklė – prasta

Šiuo metu Klaipėdoje paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro apie 357 km. Tik 20,7 km tinklų yra AB „Klaipėdos vanduo” nuosavybė, o likusius ji valdo pagal panaudos sutartį ir dėl to negali vykdyti jų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų.

75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų šiuo metu yra senesni nei 30 metų, jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė ir juos būtina rekonstruoti. Šiai dienai labai blogos arba avarinės būklės tinklai yra 46 miesto vietose, bendras jų ilgis – apie 9,2 km.

Teigiama, kad tokia padėtis lemia, jog mieste lyjant smarkiam lietui vis pasikartoja potvyniai, kurių metu pridaroma ir žalos.

Miesto tarybos kolegijai šią liepą Savivaldybės administracija buvo patiekusi tris galimus tokių tinklų priežiūros ir tvarkymo variantus.

AB „Klaipėdos vanduo” nuotraukos

Pirmuoju buvo siūloma tinklų priežiūrą vykdyti kaip ir iki šiol, tačiau tai esą iš esmės nespręstų problemų. Norint sutvarkyti bent jau pačias blogiausias tinklo vietas savivaldybei kiekvienais metais reikėtų skirti po 600-700 tūkst eurų bei žmogiškuosius resursus tokių projektų valdymui.

Antras pasiūlytas variantas – perduoti savivaldybei priklausančią lietaus nuotekų infrastruktūrą AB „Klaipėdos vanduo“ didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Tokiu atveju bendrovė į paviršinių nuotekų tvarkymo kainą galėtų įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą ir tai leistų gauti apie 600 tūkst. Eur didesnes pajamas kasmet bei jas skirti tinklų priežiūrai ir vystymui. Tačiau tokiu atveju dėl išaugsiančių sąnaudų, susidarysiančių iš papildomo nusidėvėjimo, juridiniams asmenims turėtų drastiškai išaugti mokestis. Preliminariai – nuo 0,13 iki 0,32 Eur kub. m (144%).

Kolegija tada pasirinko trečiąjį variantą –  ne tik perduoti lietaus nuotekų infrastruktūrą AB „Klaipėdos vanduo“ didinant bendrovės įstatinį kapitalą, bet ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti miesto gatves bei pėsčiųjų takus (853 ha), kad nebūtų tokia didelė našta privatiems juridiniams asmenims. Tokiu atveju preliminari kaina jiems galėtų būti apie 0,15 Eur kub. m. Klaipėdos miestui tenkantis metinis mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą sudarytų apie 824,2 tūkst. Eur – arba 756,6 tūkst. eur daugiau nei mokama šiuo metu, tačiau miestui nebereikėtų skirti pinigų tinklų remonto darbams.

Tad į miesto Tarybos komitetus jau ir atkeliavo sprendimo projektas dėl infrastruktūros perdavimo didinant bendrovės įstatinį kapitalą.

Per mažai informacijos?

Miesto Tarybai pritarus tokiam sprendimo projektui uostamiesčio savivaldybės turimas „Klaipėdos vandens” akcijų paketas padidėtų nuo 83,51 iki 86,24 proc., o Klaipėdos rajono savivaldybės sumažėtų nuo 15,59 iki 13,01 proc., Neringos savivaldybės atitinkamai nuo 0,9 iki 0,75 proc.

Pasak Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, priėmus tokį sprendimą visos procedūros dar truktų du-tris mėnesius.

„Klaipėdos vandens” Finansų departamento direktorius Mindaugas Jurkaitis tikino, kad įmonė jau turi investicijų planą, kurį politikams žada pristatyti artimiausiu metu.

Pasak jo, labai tikimasi tam gauti europinių lėšų, nes kalba eina apie 8-9 milijonus eurų per trejus metus. M. Jurkaitis patikino, kad paviršinių nuotekų apskaita yra atskira ir visos tokios išlaidos neturėtų įtakos geriamojo vandens ir buitinių nuotekų tarifams.

Visgi Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pasirodė, kad šiam „labai sudėtingam klausimui” yra pateikta per mažai informacijos apie investicijas ir būsimas kainas.

Liberalė Alina Velykienė teigė, kad dėl šio klausimo pristatant labai detalias dešimtmečio laikotarpio investicijas turi būti diskutuojama su visa miesto Taryba, o ne vien jos kolegija.

„Didelis žingsnis į neaiškias permainas ir neaiškią kainą, kurią mokės arba visi, arba savivaldybė”, – antrino komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Daugumai komiteto narių nubalsavus už klausimo atidėjimą, jo svarstymas paliktas ateičiai.


    2021-12-07

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt