Sumanymas buvusią teisėsaugos įstaigą Klaipėdoje paversti menų centru – ne originali idėja, tačiau ja niekas naudotis nedraudžia. Tik, va, įgyvendinimas įstrigo. Ir ne tik mūsų mieste, todėl įdomu panagrinėti, kaip panašios problemos sprendžiamos kitur.
Pastatai Jūros gatvėje, kuriame paskutinysyk šeimininkavo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tušti stovi jau ilgiau nei šešerius metus, be žmogaus rankos jų būklė tik prastėja. Laikas šiuo atveju – ne sąjungininkas, mat ilgėjantis terminas proporcingai didina potencialias išlaidas komplekso prikėlimui antram gyvenimui.
O kuo labiau didėja pinigų poreikis, tuo mažiau norinčiųjų juos leisti remontui. Klaipėdos valdžios atstovai taip pat neslepia, kad investicijos į griuvėsius – ne pirmo būtinumo išlaidos.
Todėl valstybės valdomo komplekso niekas nepanoro įsigyti aukcionuose, savivaldybė nerodo noro įtraukti pastatus į savo turto balansą, kartu prisiimdama ir prievolę jais rūpintis. Tiesa, norinčiųjų įsikurti ten būta – asociacija Klaipėdos kultūros bendruomenė jau ne vienerius metus laikosi pozicijos, kad patalpose įsikurtų miesto menininkų bendruomenė, tačiau ši pretenzija reiškia, kad panašaus centro išlaikymas gultų ant savivaldybės pečių.
Šioje vietoje kyla kiti klausimai – ar miestui reikia tokios kultūros išraiškos, o jeigu reikia – ar adekvati kaina?
Užburtas ratas veda prie to, kad dar vieną vaiduoklį centre turėsime dar ilgam. Niekas nesakė, kad negalima pavyti sudegusios „Baltijos“ ar net pagerinti jos rekordą (nuo 1996-ųjų!). Niekas šiuo metu negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad buvusio komisariato neištiks panašus likimas.
Tiesa, uostamiesčio savivaldybė ir vyriausybė susirašinėja ieškodama „tarpinių sprendimų“, o kol jie bus rasti, bėgantis laikas ir specifinis pajūrio klimatas tik dar labiau padidins pastatų atgaivinimo sąmatą ir dar labiau sumažins politikų bei verslininkų norą investuoti.
Ką padarysi.
Toks pat klausimas kilo ir Readinge – netoli Londono esančiame mieste, kuriame į 2013 metais uždarytą vietos kalėjimą taip pat panoro vietos menininkai, tačiau belangės vartai iki šiol neatsiveria ir jiems.
Tiesa, aplinkybės ten šiek tiek skiriasi: savivaldybė reiškia stiprų palaikymą meno bendruomenei ne tik žodžiais, bet ir pinigais ir jau siūlė nupirkti buvusį kalėjimą už 2,5 milijono svarų sterlingų, bet šeimininkė – Jungtinės Karalystės teisingumo ministerija – atsisakė parduoti, pareiškusi, kad tai per maža suma ir ėmė rengtis naujam aukcionui.
O kai idėjos autoriai buvo beprarandą viltį, ją vėl įžiebė ir gerokai sustiprino visiškas atsitiktinumas. Ogi vieną dieną pro kalėjimą važiavęs garsusis grafičių meistras Banksy nusprendė, kad raudonų plytų mūro siena prašosi dar vieno jo darbo. Taip netrukus ten atsirado piešinys, vaizduojantis kalinį, besileidžiantį žemyn iš paklodžių surišta virve, ant kurios galo kybo rašomoji mašinėlė.
Manoma (dėl slepiamos tapatybės niekas nežino), kad taip jis priminė faktą, kad Readingo kalėjime bausmę atliko rašytojas Oscaras Wilde’as, nuteistas už „ypatingo nepadorumo veiksmus su kitais vyriškos lyties asmenimis“. Banksy savo tapatybę slepia itin kruopščiai, o tai tik dar labiau pritraukia dėmesį.
Gruodžio pradžioje paslaptingasis menininkas pareiškė, kad padės Readingo savivaldybei surinkti kur kas daugiau pinigų, kad jų užtektų ministerijos prašomai kainai. Banksy nutarė parduoti piešinio kalėjimo trafaretą, o gautas lėšas paaukoti tam, kad „menai turėtų centrą“.
Menininką parėmė būrys garsenybių, tarp kurių – aktorė Kate Winslet ir kiti (kas nenorėtų būti greta tokių žvaigždžių ir dėl tokio kilnaus tikslo?), todėl neabejojama, kad aukcione už trafaretą nebus pagailėta net ir 10 milijonų svarų sterlingų, kurių pakaks pardavėjų godumui patenkinti.
Kol kas tai – dar ne sprendimas, tačiau svarus argumentas bandant siekti tikslų ir menams atverti kalėjimą.
Skaitant tokias žinias nejučia imi lyginti – o kas pas mus galėtų atlikti Banksy darbą? Kas gebėtų sutelkti žmones taip, kad panašios idėjos sulauktų sėkmės neieškant „tarpinių sprendimų“, gaištant brangų laiką ir pačioje miesto širdyje tarpstant naujai piktžaizdei?
Nėra tokių ryškių veikėjų nei mūsų kultūroje – ką ten kultūroje, sporte, politikoje, versle ir kitose srityse nėra tvirtų lyderių, kurių kvietimas išjudintų procesus, paskatintų žmones veikti. Yra tik maži burbuliukai su mažais lyderiukais, o tokio, prie kurio greta norėtų būti dauguma nepriklausomai nuo amžiaus ar veiklos? Lyg ir nėra.
Ar yra, Jūsų manymu?
Neturime žvaigždės, neturime ir garsaus kalinio, kurį būtų galima išnaudoti šioje diskusijoje dėl pastatų ateities.
Ką gali priminti mūsų menininkai? Puteikį, kuris vieną žiemos naktį girtas atsidūrė buvusio komisariato areštinėje? Kažin, ar šis faktas pridėtų vertės ar taptų svariu argumentu. Nors tenka pripažinti, kad minėtas politikas tikrai moka kelti triukšmą ir patraukti į save dėmesį, tačiau jį išnaudoja siauriems asmeniniams interesams, o ne visuomeniniam labui – bent jau man taip atrodo.
Grafičių piešimas Klaipėdoje laikomas miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (34.7 punktas) pažeidimu. Tačiau jeigu dabar Naująja Uosto gatve pravažiuotų Banksy ir jam kiltų pagunda pasidarbuoti ant busuvio komisariato sienos, tai būtų geriausias taisyklių pažeidimas istorijoje.
Nes tvarka dabar veda prie vienos iš didžiausių betvarkių pačioje miesto širdyje.
Yra pilna tu lietuvos benksiu geriau savo zmonem duotu kur piešti o ne kitur žiūrėtų