Klaipėdos kultūros bendruomenę sukrėtė vos prieš kelis mėnesius vienai reprezentatyviausių, nepriekaištingą reputaciją turinčiai miesto kultūros įstaigai, Klaipėdos koncertų salei, pradėjusio vadovauti Tado Grabio vieši pareiškimai dėl esą neskaidrios įstaigos ir jos buvusios vadovės Danutės Žičkuvienės veiklos.
„Facebook” nuotr.
Naujojo vadovo vieši kaltinimai, nuskambėję Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje, į muzikinę kultūrą uostamiestyje įsitraukusių žmonių vertinimu, yra nesusipratimas. Pasisakymas buvo neetiškas ir nekorektiškas, nešykštėjo epitetų apie buvusios vadovės esą paliktą „prišiukšlintą gryčią“, kurią naujajam direktoriui teks kuopti.
Skambūs epitetai apie įstaigoje esą dešimtmečius vykdytus pažeidimus, dėl kurių nukentėjo Koncertų salės finansinė situacija, metė šešėlį įstaigos veiklai, išskirtiniams muzikos kultūros projektams ir visų Klaipėdos kultūros įstaigų laukui. Tokius viešus pareiškimus derėtų grįsti nepriklausomo audito išvadomis ir / ar teisėsaugos institucijų atlikto tyrimo medžiaga. Kadangi nei viena, nei kita šiandien nėra atlikta, Klaipėdos koncertų salės naujojo vadovo pareiškimus vertiname kaip nepagrįstus ir įžeidžius.
Apgailestaujame, kad tokiu neatsakingu, nekompetentingu ir konkrečiais faktais nepagrįstu pareiškimu viešame komiteto posėdyje, o vėliau ir žiniasklaidoje suduotas smūgis vienos svarbiausių miesto kultūros įstaigų – Klaipėdos koncertų salės – reputacijai. Neabejojame, jog dėl to nukentėjo buvusios vadovės Danutės Žičkuvienės garbė ir orumas, o kilęs skandalas galimai paveiks darbo atmosferą Klaipėdos koncertų salėje.
Sykiu reiškiame susirūpinimą dėl Klaipėdos koncertų salės, kaip aukštą muzikinę kultūrą mieste daugybę metų puoselėjusios įstaigos, veiklos tęstinumo.
Koncertų salė ne vieną dešimtmetį klaipėdiečiams teikė galimybę mėgautis geriausių atlikėjų klasikinės ir šiuolaikinės akademinės muzikos programomis bei išskirtinio lygio festivaliais. Šiame kontekste nerimą kelia naujo vadovo požiūris į Koncertų salės veiklą kaip į ekonominį mechanizmą: visuomenė esą neigiamai žiūri į koncertus, kuriuos, anot T. Grabio, aplanko vidutiniškai vos 20 klausytojų (iš kur tokie skaičiai?), tai esąs biudžeto lėšų švaistymas.
T. Grabys nekalba apie tai, kaip, edukuojant visuomenę, būtų galima pritraukti daugiau lankytojų, bet siūlo keisti repertuarą, „praturtinant“ jį populiariąja muzika, rasti „aukso viduriuką“. Priešindamas aukščiausio lygio, šimtmečių patikrintos muzikos kokybę įstaigos pelningumui, matuojamam vien lankytojų skaičiumi, naujasis vadovas ne tik demonstruoja aukštosios, nepramoginės kultūros reikšmės neišmanymą ugdant visuomenę, bet, taikydamas tiesmuką sąnaudų ir pajamų aritmetiką, nesuvokia kultūros „atsiperkamumo“ specifikos apskritai, kuri vertinama visų pirma ne finansiniais įstaigos rodikliais, o kuriama gyvenimo mieste kokybe, pritraukiančia ir aktyvuojančia ekonominį potencialą.
Klaipėdos kultūros bendruomenę neramina šios pastarųjų metų tendencijos, kaip ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro, Klaipėdos koncertų salės, VšĮ Klaipėdos šventės vadovų konkursų rezultatai bei šių įstaigų veiklos perspektyva.
Norime priminti, kad Klaipėdos koncertų salė buvo įsteigta kaip profesionalaus muzikos meno savivaldybės biudžetinė įstaiga. Jai buvo pavesta puoselėti ir skleisti neabejotino meninio lygio įvairių žanrų bei formų akademinės muzikos kūrybą, pasitelkiant aukščiausio meninio lygio atlikėjus. Tokiu būdu Koncertų salė tenkino ir ugdė visuomenės poreikį aukštajai profesionaliajai muzikai, sudarydama reikšmingą atsvarą masinei, primityviai, muzikinės kultūros lauką vis labiau gožiančiai popkultūrai. Koncertų salė savo tikslinga veikla daug prisidėjo prie Klaipėdos miesto kultūros prestižo kėlimo.
Klaipėdos kultūros bendruomenė prašo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą:
1) Užtikrinti sklandžią prestižinės Klaipėdos koncertų salės veiklą, išsaugant jos buvusią paskirtį ir misiją – propaguoti pasaulinę aukštąją muziką, puoselėti ir auginti profesionaliai kultūrai atvirą ir supratingą uostamiesčio visuomenę;
2) Užtikrinti, kad Klaipėdos kultūros įstaigų vadovams būtų keliami aukšti kompetencijos ir etikos kriterijai, profesiniai ir skaidrumo reikalavimai, o atrankos komisijose būtų sudaryta galimybė dalyvauti kultūros bendruomenės atstovams;
3) Įvertinti Koncertų salės vadovo viešo pasisakymo teisinius, etinius ir moralinius aspektus, vadovaujantis etiniais ir humanistiniais principais apginti buvusios šios įstaigos vadovės reputaciją.
Prof. Daiva Kšanienė – muzikologė, Klaipėdos kultūros magistrė
Prof. Kazys Kšanas – dirigentas, Klaipėdos kultūros magistras
Isroildžon Baroti – dailininkas, Klaipėdos kultūros magistras
Agnija Šeiko – choreografė, Klaipėdos kultūros magistrė
Rolandas Rastauskas – poetas, eseistas, dramaturgas, Klaipėdos kultūros magistras
Darius Meškauskas – aktorius, Klaipėdos kultūros magistras
Gintaras Grajauskas – rašytojas, Klaipėdos kultūros magistras
Tomas Jočys – Dramos teatro direktorius
Olga Žalienė – istorikė- muziejininkė
Laima Sugintienė – muzikologė
Neringa Poškutė- Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė
Ramunė Staševičiūtė – architektė
Daiva Nakrošienė – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kultūrinių programų vadovė
Jūratė Bizauskienė – dizainerė
Kęstutis Meškys – žurnalistas, filmų prodiuseris, kino festivalių organizatorius
dr. Tomas Kiauka – VDA dėstytojas, asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė” tarybos narys, PEN klubo narys, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys, KKKC meno tarybos narys
dr. Vasilijus Safronovas – istorikas, Klaipėdos universiteto BRIAI direktorius
dr. Raimonda Nabažaitė – archeologė, Klaipėdos universiteto BRIAI mokslinė darbuotoja
Daiva Molytė Lukauskienė – rašytoja
Dalia Kirkutienė – dailininkė
Algina Vainilavičienė – Ievos Simonaitytės apskrities bibliotekos vyr. metodininkė
Agnė Bukartaitė – žurnalistė
Goda Giedraitytė – menotyrininkė
Danguolė Ruškienė – menotyrininkė
Vladas Balsys – asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ pirmininkas
Ingrida Mockutė Pocienė – fotomenininkė
Vidas Bizauskas – Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos pirmininkas
Sondra Simana – rašytoja
Andželika Baroti – Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos galerijos direktorė, Loreta Janavičienė – kultūrininkė.
Nijolė Laužikienė – istorikė, asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ pirmininkė
*Kreipimasis skirtas Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui, Klaipėdos koncertų salės direktoriui Tadui Grabiui, Klaipėdos miesto tarybai, Klaipėdos miesto kultūros ir meno tarybai, Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetui.
Dalis pasirašusiųjų raštą, vienokiu ar kitokiu būdu susiję su Nijole Laužikiene.
Kaži kodėl Treigys nepasirašė?
g
ar čia tas,kur su meriene fotkinasi,kur naktiniuose pokalbiuose dalyvauja,jei tas-mest lauk,sumaišė darbą su privačia veikla.Rašo dar laiškus.
Kiek erelių:) gal susiziurekit savo fotkes ,nes istatymas fotografuotis leidžia su visais. Tik pinigus taškyt nelabai leidžia. O tema matyt del to kazkam labai jautri. Pažiūrėsime,kai dugna des.
Ką darom su Mindaugo Bačkaus namu, kurį pasistatė Klaipėdos apylinkėse iš Klaipėdos koncertų salės pinigų? Girdėjau ir pavaduotoja neblogai pinigus srebia už darbą, kuris turėtų būti darbo dalis, bet ne – autorinė sutartis.
Fui. Nemandagūs „kultūristai”.
Pasidrabstyti viens ant kito, va čia svarbiausia visų laikų kultūra.
Aš nei už vienus, nei už kitus, bet mandagumas ir kalbos etika dar niekam nepakenkė, tai ir siūlau nors šiek tiek, jais vadovautis.
P.S.
Šiaip manau, kad komentarai po staipsniu rašomi autoriui apie jo staipsnį (patiko, nepatiko, kodėl), o ne tam, kad būtų surengtas purvinų žodžių mūšis, ar analizuojamas straipsnyje aprašytų herojų elgesys ir bėdos. Nes tai vadiama pletkais.
Jei atvirai, tai užnuodijo Grabys koncertų salės gaivų orą, gėda, kad toks žmogus prileidžiamas prie skaidrių dalykų. Dabar jau aiškėja ir kokiais keliais jis atėjo į vadovus, kažkas nešvankaus buvo pasakyta apie garbius žmones ir garbius darbus.
Miestiečiams visada buvo vieša paslaptis, kad Klaipėdos kultūros ūkį valdė Nijolė Laužikienė. Su daugeliu pasirašiusiu strategijas dėliojo pirtelėse. Tik iš jos rato galima buvo samdyti dizainerę, video anonsų kūrėją, parodos irgi tik ten kur reikia. Penkmečio planai ir platūs užmojai. Kas gali paneigti, kad tas besąlygiškas galvos guldymas už konkretų asmenį nėra ir savo buvusių asmeninių naudų ir interesų slėpimas.
O sakymas,jei ir buvo kažkas negerai daroma,tai nieko tokio ,nes liaudies šokių išsilavinimą turinti senjorė turi daug užtarėjų 🙂 O jei viršytų greitį, policijai sakytų tą patį? Ir nereikia kalbėt visos kultūros bendruomenės vardu. Čia gyvena ir jaunieji menininkai,kurie daug daro ir garsina Klaipėdą. Tokių veteranų dėka, daug jaunimo iš kultūros sektoriaus buvo tiesiog priversti išvykti iš Klaipėdos. Nes vietos jiems ir jų talentams neatsiranda. Mieli senjorai, jūsų praėjusio tūkstantmečio išsilavinimas ir diplomai, gal ir atrodo amžinoji vertybė,bet taip nėra, miestas sensta. Ir kol neateis nauji,jauni žmonės, jokio atsinaujinimo nebus. Visi nori pokyčių, bet niekas nenori keistis. Neįsižeiskite, o tiesiog suvokti laikas, kad pasikeitė viskas,nuo įstatymų iki poreikių.
Jūs supratau už chamus? Problemų dėl direktoriaus elgesio nematot? O gaila. Deja, šiandieninė realybė tokia.
Tą chamą reikia iš karto vyti lauk kol dar kokios velniavos neiškrėtė. Kaip taip galima? Žiūrėjau tą įrašą ir taip nejauku pasidarė lyg kas būtų miręs. Manau, kad miesto taryba labai rimtai turi svarstyti konkursų problemą. Kokie velniai ten peklą verdą turi žinoti visuomenė.
Anot N. Laužikienės, Lietuvos pajūrio miestai turėtų išlaikyti labai stiprius ryšius.
Kultūrai būtina kaita
Teiravomės, ar nekeista iš kultūros administravimo srities, pereiti į tiesioginį viešųjų paslaugų teikimą, darbą su lankytojais.
„Na didelio skirtumo, kažkokio didžiulio šuolio tikrai nejaučiu. Kultūros srityje, labai svarbūs pokyčiai, nes užsistovėjęs vienoje vietoje vanduo, nėra tinkama kūrybos terpė. Kultūra yra integrali sritis, pastaruoju metu gerokai išsiplėtė pačios kultūros suvokimas. Įvairios kultūros raiškos išplečia pažinimo ribas: švietime, kultūra padeda spręsti socialines problemas, ji būna „tablete” sveikatos srityje, aktuali netgi versle. Šiandien kūrybiškų darbuotojų nori kiekvienas darbdavys, o ugdant kūrybiškumą kultūra išlieka labai svarbia. Pastaruoju metu muziejai keičia savo veidą, iš esmės keičiasi žmonių suvokimas apie muziejus, kinta kultūriniai poreikiai. Anksčiau muziejų ekspozicijos buvo labiau statiškos, buvo daugiau dėmesio skiriama dokumentams, dabar – orientuojasi muziejai į betarpišką kontaktą su lankytojais. „Ekspozicija turi vesti, pasakoti istoriją, o kartu ir įtraukti lankytoją. Pasakojama istorija turi jaudinti, atliepti lankytojo asmeninę patirtį, padėti jam suprasti kelti klausimus ir duoti atsakymus, suteikti emocijas kuriančias paslaugas.
Vien į šito veikėjo veidelį pažiūrėjus, tampa aišku,kas pradėjo valdyti Klaipėdos kultūros įstaigas. Grubliauskų kompanija visame grąžume. Apgailėtina padėtis!
Dieve dieve, Nilka visais laikais „statė” savo žmones, konkursus laimėdavo taip pat Nilkos žmonės))). Ir visi visada tai žinojo. Tai čia kaip su tuo? Didžiausia ,kaip sakant, mafiozė – kultūrininkė.
Ką pamatė Tadas, tuo ir pasidalino su visais, kas čia blogo, o jeigu jūs matote pasidalinimo medžiagoje kažką ką reikia ginti, tai reiškia įžvelgiate, kad ten buvo ne viskas gerai…
„Pasidalinti” gali savo Facebooke, bet ir tai gerai pagalvoti, ką teigi viešojoje erdvėje. Čia naujai iškeptasis dėstė savo teiginius oficialiai – miesto tarybos komiteto posėdyje, tegu ir nuotoliniame. Įrašas turėjo išlikti. Panašu, kad žmogus nepratęs apgalvoti savo teiginių ir kuo jie gali pavirsti. Gal byla dėl šmeižto?
Nesuprantamas, o gal kaip tik suprantamas pasirašiusių nerimas. Bent trečdalis buvo Koncertų salės paslaugų teikėjai. Keistai atrodo dramos teatro vadovas šiame sąraše. Visi žinom,kad pagal dabartines skaidruolių normas dramos teatrą „paveldėjo” iš šviesaus atminimo uošvio. Jūrų muziejaus vadovė postą ” paveldėjo” iš amžiną atilsį gyvenimo draugo. Loreta Janavičienė plačiai nuskambėjo per žiniasklaida dėl savo posto gavimo.
Buvo kiti laikai. Bet jie jau pasikeitė. Norisi užduoti klausimą, ypač pasirašiusių valstybinių įstaigų darbuotojų: kaip reaguotumėte,jei periimdami darbus matytumėte negeroves, o iš kitos įstaigos darbuotojų gautumėt raštą į tai nereaguoti. Ar prisiimtumėte finansinę juridinę atsakomybę? Matyt,kad ne. Dar tik noriu priminti, kad ši įstaiga yra išlaikoma visų klaipėdiečių, o ne pasirašiusių asmenų. Tad jie turi teisę žinoti kur išleidžiami pinigai. Be pykčio, gražių šv. Kalėdų.
Apie ką tamsta rašai? Apie kažkokią finansinę atsakomybę, apie visų klaipėdiečių kažkur išleidžiamus pinigus… Bet taip gali kalbėti kai turi rankoje faktus, dokumentus ir visą kitą kuo gali tai pagrįsti. Dabar, gi, lieta „laisvu stiliumi”, iš pilvo. Ir tai padaryta viešai, arogantiškai ir, tiesą sakant, šlykščiai. Taip negalima, paprasčiausiai nepadoru. Koncertų salė juk ne turgus, o jos vadovui nevalia pliurpti kas ant liežuvio.
Viešojoje erdvėje naujas vadovas savo kritiką buvusiai vadovei grindžia baksnojimu į menką lankomumą ir žmonių domėjimąsi Koncertų salės renginiais – netoleruotina praktika, kad į renginį ateina apie 20 žmonių. Šie skaičiais manipuliuojantys teiginiai yra pernelyg skambūs žodžiai ir visiškai nepaiso bendresnių tendencijų. Užtenka pažvelgti į Koncertų salės 2020 m. ataskaitą (prisimenant, kad tais metais ilgą laiką buvo draudžiami bet kokie renginiais, o juos leidus buvo taikomi kieti ribojimai lankytojų skaičiui, o didelė dalis žmonių buvo įbauginti skambių valdžios perspėjimų dėl COVID grėsmės): per metus surengta apie 280 renginių, kuriuose gyvai pabuvojo apie 17 tūkst. lankytojų srautą, o virtualiai juos pamatė apie 120 tūkst. Ankstesnių metų ataskaitos irgi rodo panašias tendencijas, kad bendras lankytojų skaičius tikrai nėra menkas, kaip kad bandyta nušviesti žymiojo posėdžio metu. Naujam vadovui telieka palinkėti susigaudyti skaičiuose, mažiau kritikuoti ad hominen ir nemanipuliuoti įžeidžiais pareiškimais. Korektiškiau buvo padėkoti buvusiai vadovei už nuveiktus darbus ir užsiminti, kad naujo vado laukia nauji iššūkiai, kurie yra žymiai didesni nei anksčiau. O iššūkių tikrai laukia nemenkų. Tarp jų atsirado dar vienas – kaip Tadui Grabiui išlaikyti savo kaip vadovo reputaciją po visų skambių pareiškimų.
Liutaurai, kol Grabys naktimis padės Grubliauskui ieškoti pasimetusios žmonos, tol niekas nepasikeis. Miestelio diduomenės papročiai tampa vis primityvesni. Deja, bet mes ir toliau miegame letargo miegu, o visokie grabiai su grubliauskų palaiminimu tampa vadovais.
O kiek suinteresuotų uodegų išlindo…
Palaikau Tomą. Senai aišku, kad Koncertų salė išleidžia milžiniškus pinigus į publikos nevertinamą programą.
Atlikėjas visų pirma turi koncertuoti publikai, o ne savo kišenei.
Jei atlikėjas tesugeba į koncertą pakviesti kelis pavienius lankytojus- tai gal tokiam atlikėjui ne vieta scenoje.
Manau, kad tai yra Milžiniška finansinė našta visuomenei ir aiškus visuomenės įvertinimas neparduodamais bilietais.
kas tas Tomas?
MArijau, tokiems kaip pats, yra renginių atvirose erdvėse. Kad ir Atgimimo aikštėje repavusi keiksmažodžiais paauglė. BET tie renginiai „suėda“ dar daugiau pinigų. Aukšta kultūra ir menas yra brangūs dalykai, tačiau reikia gebėjimų juos atskirti ir atrasti. Ne Radžio gerbėjams tai suprasti…
Sutinku, MArijau, dar Leninas sakė, menas priklausė liaudžiai. Tik tai ką tu vadini menu, vargu ar juo pavadintas jis gali būti. O kritikuoti Tadas pirmtakų dar teisės neturi, nes Rytų išmintis mus moko, kritikuoti gali, kai tą patį padarai geriau. Jis dar nieko, tikrai nieko nepadarė. O kai ką nuveiks, kažin ar beliks jėgų ir noro kažką kritikuoti. Va chamiškumo jam netrūksta. Bet ar jo čia reikia?
Suinteresuotų kuo? Turint omeny esamą situaciją ir mero draugystes, jie gali būti tik suinteresuoti daugiau niekada neturėti reikalų su šia įstaiga. Sakyčiau, labiau rizikuoja, atvirai išreikšdami poziciją dėl situacijos, kuri švelniai tariant nėra normali. Niekas nekritikuoja naujo vadovo darbo organizavimo, nes jo kol kas nematyti. Kritika išreikšta po viešų, niekuo nepagrįstų apart įspūdžiu, vadovo kaltinimų buvusiai vadovei ir pačiai įstaigai. Taip pat nuogastaujama dėl ateities, nes panašūs aritmetiniai skaičiavimai labiau galimi gamybos įmonėje, o ne Koncertų salėje. Juolab, repertuaro turinio lengvinimas nėra kelias aukštus muzikinės kultūros standartus turinčiai vykdyti įstaigai.