P0

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Legendinio Darželio vitražinė ir pirmieji vitražų kūrėjai Klaipėdoje (2)

Birutė Skaisgirienė
2021-12-25


2021-uosius paskyriau Klaipėdos vitražų istorijoms, žurnale „Durys“ buvo publikuotas straipsnių ciklas „Klaipėdos vitražų istorijos“. Visus tekstus galima paskaityti Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos tinklapyje. O šiuo tekstu noriu papasakoti smagią istoriją apie legendinį Klaipėdos Darželį, jame veikusią pirmąją vitražinę ir savamokslius entuziastus bei romantikus, klaipėdiečiams gerai pažįstamus menininkus – Virginijų Baką, Rytį Martinionį ir Virgilijų Bizauską, sukūrusius ne vieną vitražą mūsų mieste.

Apie viską nuo pradžių

Su savo klasioku dizaineriu Sauliumi Rudnicku V. Bakas buvo įkūręs interjero-eksterjero dizaino centrą „Inex“.

„Nesureikšminu savo darbo ir savo veiklos, tiesiog aš turėjau verslumo gyslelę. Kažkas juk turėjo imtis meno vadybos“, – sako Virginijus Bakas. biblioteka.lt nuotr.

„Per jį sėkmingai realizuodavome informacinių sistemų projektus Maskvoje. Turėjome patirties ir, žinoma, tikėjome šviesia ateitimi, – pasakoja V. Bakas. – Meno bibliotekoje susipažinau su savamoksliu menininku Dainiumi Malecku, kuris buvo likęs be darbo prasidėjus „Dailės“ kombinato griūčiai. Dainius buvo įgijęs patirties dirbdamas su vitražo menininku Donatu Ivanausku, ir norėjo toliau užsiimti vitražų gamyba. Todėl mes su Sauliumi pagalvojome, kad mūsų dizaino centre galėtumėme įkurti vitražo dirbtuvę, kurioje Dainius galėtų toliau dirbti. Dainius Maleckas savanoriškai ėmėsi patalpų ir įrangos paieškos žygių“.

D. Maleckas kantriai ir nuosekliai mynė valdininkų slenksčius ir galiausiai jam pavyko įtikinti miesto vadovus, kad reikia įkurti visus Klaipėdos menininkus vienijantį centrą. Tuometinis miesto meras Povilas Vasiliauskas neformalių menininkų grupei atidavė darželį Naujojoje Uosto gatvėje. Tokiu būdu 1990-aisiais menininkams atiteko apleistas vaikų darželio pastatas ir pusantro hektaro plotas su kiemu, vaikų žaidimo aikštele ir senu sodu. Šioje vietoje, Naujoji Uosto g. 16, vėliau iškilo vienas brangiausių Klaipėdoje pastatų – Lietuvos banko saugykla. Šiuo metu čia įsikūręs Klaipėdos regioninis valstybinis archyvas.

„Darželį reikėjo remontuoti. Valdžia drąsino imtis remonto darbų ir garantavo privatizavimo pirmumo teisę, jei kada tokia būtinybė atsirastų, -pasakoja V. Bakas. – Mudu su ir Dainiumi neturėjome lėšų, bet aš nusprendžiau pasiskolinti, kadangi tikėjau, jog galėsime užsidirbti ir atiduoti. Pasiskolinau iš brolio 10 000 rublių, tuo metu tiek kainavo du „žiguliukai“, ir ėmiausi veiklos. Pastato rūsyje netrukus įkūrėme vitražų dirbtuves arba tiesiog vitražinę“.

Taip šiam pastatui prigijo Darželio vardas.

Darželyje susibūrė labai skirtingi menininkai: Aleksas Mažonas su savo pantomimos teatru, Benas Šarka, grupė „Doooooris“, Gintaras Grajauskas ir „Kontabada“. Vieni menininkai į Darželį ateidavo rečiau. Nuolat čia rezidavo tik išprotėję vitražistai: Virgis Bakas, Dainius Maleckas ir Rytis Martinionis. Tapyti dar ateidavo Arvydas Karvelis su savo kompanija.

„Įsikuriant vitražų dirbtuvėje labai pravertė Dainiaus Malecko patirtis ir ryšiai, – pasakoja V. Bakas. – Vilniaus chemijos institute radome žmogų, kuris sumontavo mums lydymo krosnį. Tai buvo tiesiog savadarbė krosnis, kurioje buvo galima išgauti iki 1000 laipsnių temperatūrą. Stiklą pirkdavome „Raudonosios aušros“ gamykloje Vilniuje. Nuvažiavau ten ir į Klaipėdą parvežiau sunkvežimį spalvoto stiklo. Tokia buvo vitražinės pradžia. Tapytoją Rytį Martinionį į savo kompaniją pasikvietėme kaip dailininką, aš buvau organizatorius, o Dainius – vitražų meistras. Prie mūsų kompanijos kartais prisidėdavo tapytojas Arvydas Karvelis. Negaliu sakyti, kad mes degėme dideliu noru dirbti. Kai tik buvo galima nedirbti, nedirbome, susitikę postringaudavome apie aukštuosius menus ir apie šviesią mūsų, kūrėjų, ateitį. Bet kai reikėdavo pinigų – susikaupdavome ir darydavome užsakymus. Nesureikšminu savo darbo ir savo veiklos, tiesiog aš turėjau verslumo gyslelę. Kažkas juk turėjo imtis meno vadybos“.

Vitražinės dailininkas Rytis Martinionis

Rytį Martionionį pažįstame kaip savito braižo, išskirtinės raiškos tapytoją ir E. Balsio menų gimnazijos mokytoją. Norėčiau pristatyti Rytį ne tik kaip tapytoją, bet ir kaip legendinės vitražinės menininką, vitražų idėjų autorių. Apie šią Ryčio kūrybinę veiklą žinome mažiausiai.

Rytis Martinionis Estijos dailės akademijoje baigė stiklo dizaino specialybę. Estijos dailės akademijoje Taline jis mokėsi kartu su broliu – šviesaus atminimo keramiku Gintaru Martinioniu.

Štai ką apie studijas Taline pasakoja Rytis.

„Mano brolis jau buvo po armijos, todėl kaip veteranas įstojo į keramiką, o aš visai žalias, iš karto po mokyklos, buvau priimtas į interjero specialybę. Norėjau studijuoti tapybą Vilniaus dailės institute, bet tuomet vešėjo tokia korupcija, kad įstoti Lietuvoje buvo praktiškai neįmanoma. Talino dailės akademija su Vilniaus dailės institutu turėjo sutartį – ruošti taikomosios dailės specialistus Lietuvai: odininkus, baldų dizainerius, interjero, stiklo menininkus. Taip su broliu atsidūrėme Taline. Sovietmečiu mokslai Taline prilygo studijoms užsienyje. Talinas, o ir visa Estija, buvo skylė sovietiniame burbule, beveik vakarai. Čia gyvenantys matė Suomijos televiziją, gaudavo užsieninių žurnalų. Estams buvo pasiekiami mums neprieinami dalykai. Estų nepavyko surusinti, jie sunkiai integravosi į sovietinę aplinką“, – studijų metus prisimena Rytis.

Ryčiui studijuojant Taline būta visokių linksmų ir nelabai smagių istorijų, dėl kurių jam buvo atimta galimybė tobulintis Vengrijoje, bet svarbu, kad buvo leista tęsti studijas.

Po pirmojo kurso Rytis perėjo į stiklo dizaino specialybę, kurioje tuo metu jau studijavo vitražų dailininkas Vytautas Janulionis.

Baigęs Estijos dailės akademiją Rytis Martinionis parvažiavo į Vilnių. Pripratusiam prie vakarietiško gyvenimo Taline, jam buvo nyku sugrįžti į Lazdynų mikrorajoną. Nepavyko ir jokio darbo susirasti. Jo bičiulis, skulptorius Alius Berdenkovas, pasiūlė važiuoti į Klaipėdą. Daug nesvarstęs Rytis paklausė draugo patarimo.

„Atvažiavau į Klaipėdą 1985-aisiais. Ant pyrago nepataikiau, dirbtuvės dailininkams jau buvo išdalintos. Per pažintis draugai mane įtaisė buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatų susivienijime „Pajūris“ pas Feliksą Idzelį. Buitine tematika padariau keturis nedidelius vitražus Buities rūmams (Herkaus Manto g. 36). Trūko įrangos, darbas tempėsi ilgai. Deja, neturiu išsaugojęs nei vitražų projektų, nei kartonų. Po kelerių metų atsirado vieta Eduardo Balsio menų gimnazijoje, kurioje darbuotis yra visų menininkų svajonė. Nuo 1988 metų įsisukau į kūrybinį gyvenimą, 1989 metais su Valdemaru Kalniniu surengiau pirmąją parodą Klaipėdoje“, – pasakoja jis.

To metu Klaipėdos meniniame gyvenime vyko permainos. Dizaineris Virginijus Bakas jau buvo užkūręs Darželį – pirmąjį menininkų loftą. Čia ir gimė pirmieji bendri Ryčio, Virgio ir Dainiaus vitražai.

Pirmąjį vitražą Rytis Martinionis sukūrė Mokesčių inspekcijai (Herkaus Manto g. 2-ajame name).

Vitražo dailininkas buvo Rytis, o meistrai išpildytojai buvo Dainius Maleckas ir Virginijus Bakas. Vitražas dabartinėje Mokesčių inspekcijoje buvo jų svarbiausias, rimčiausias darbas. Labai teigiamai šį kūrinį vertina ir vitražo menininkas Virgilijus Bizauskas.

Kartu su tapytoju Arvydu Karveliu Rytis Martinionis sukūrė vitražą legendinei kavinei „Bohema“, ilgą laiką veikusiai prie Klaipėdos parodų rūmų. To vitražo dekoro autorius yra Arvydas, o idėja – Ryčio. Vitražą medžiagoje išpildė Virginijus Bakas.

Labai apsidžiaugiau gavusi legendinės kavinės „Bohema“ vitražo nuotrauką – ją savo archyvuose surado menininkas Virgilijus Bizauskas. Deja, „Bohemos“ vitražą, galime prisiminti tik fotografijos dėka. Šis vitražas labai iškalbingas – jame daugybė ženklų ir simbolių, atkuriančių bohemišką dvasią ir nuotaiką. Būtent tokio šiam barui ir reikėjo. Vitražo centre lotyniška sentencija „In vino veritas“ ir moteriai kažką į ausį kuždantis vaikinas. Kairėje – būgną muša beždžionė, dešinėje – prie baro įsitaisiusi apsinuoginusi keturakė moteris su vyno taure rankose, jai virš galvos – skraiduolės skumbrės ir viską stebinti Dievo akis.

Nežinia, kur pradingo „Bohemos“ vitražas užsidarius kavinei, bet ištikimieji kavinės lankytojai šį kūrinį tikrai prisimena.

Gražus buvo ir vitražas kavinėje „Medūza“ prie Televizijos bokšto Giruliuose. Vitražo kompozicijos centre Rytis Martinionis buvau sukūręs stilizuotą medūzą.

„Šio vitražo nebėra, nieko apie jį nežinau. Tai buvo vienas iš didesnių vitražų, sukurtų Darželyje, o paskui liko tik smulkesni. Mūsų veikla su vitražais truko tik trejus metus, paskui mus išvarė, ir viskas sugriuvo. Gal trūko marketingo. Darželį iš menininkų atėmė, Virgis Bakas vedė ir išvažiavo į Vilnių, visą savo turtą: stiklus ir įrangą, perleidęs kitam Virgiui – Virgilijui Bizauskui“, – užbaigia pasakojimą Rytis Martinionis.

Virgilijus Bizauskas – vienintelis menininkas, iki šiol dirbantis su stiklu

Sugriuvus vitražinei legendiniame Darželyje, visą vitražo ūkį perėmė dizaineris Virgilijus Bizauskas.

„Užeidavau pas juos į tą vitražinę, pasižiūrėdavau, kaip jie dirba, labai įdomu buvo. Taip ir prisivaikščiojau – aš iš reklamos perėjau į vitražą, o Virgis Bakas iš stiklo į reklamą“, – šypsosi Virgilijus.

Rytis Martinionis toje kaitoje įžiūrėjo smagų dėsningumą: Virgį Ba pakeičia Virgis Bi. Nereikia ieškoti kažkokių fatališkų ženklų ar įžvalgų, bet taip jau nutiko, kad du rimčiausi klaipėdiečiai vitražų kūrėjai yra Virgiai.

Tapytojas Rytis Martinionis kaip kūrybinis palikimas irgi atiteko V. Bizauskui. Abu menininkai kartu yra sukūrę keletą gražių vitražų. Rytis buvo idėjų autorius, o Virgilijus – išpildytojas.

„Rytis puikia valdo teptuką ir pieštuką, bet kuriant vitražą to neužtenka: reikia kruopštumo, gebėjimo valdyti įrankius, o Ryčiui neužtekdavo kantrybės. Rytis kurdavo didelio formato eskizus, o aš jau darydavau vitražus – ir toks darbo pasidalijimas buvo geras“, – pasakoja V. Bizauskas.

Rytis ir Virgilijus drauge sukūrė vitražus Klaipėdos laikrodžių muziejui: trijuose languose sukomponuoti zodiako ženklai, po keturis kiekviename lange.

Vitražai koloritu ir stilistika yra priderinti prie anksčiau sukurtų Broniaus Bružo vitražų.

Dar vienas ryškus Ryčio Martinionio ir Virgilijaus Bizausko bendras kūrinys, skirtas Žalgirio mūšio paminėjimui, 2010 metais buvo sukurtas Vytauto Didžiojo gimnazijai.

Menininkai kartu sukūrė ne vieną vitražą privačiose erdvėse, o vėliau jų keliai išsiskyrė: Virgilijus Bizauskas pats ėmėsi ir komponavimo.

Šiuo metu Virgilijus Bizauskas yra ryškiausias mūsų krašto menininkas, dirbantis su stiklu. Jis puikiai įvaldė stiklo technologiją ir prisijaukino šią trapią medžiagą.

„Stiklas man paklūsta, nors yra labai įnoringas. Reikia patirties ir kantrybės, kol išmoksti tinkamai su šia medžiaga dirbti – turi išmokti nujausti, kiek stiklas gali būti krosnyje, kada jį reikia ištraukti, kaip aušinti. Stiklas yra ypatingai trapi medžiaga ir visas tavo įdėtas triūsas gali akimirksniu subyrėti į tūkstantį smulkių skeveldrų“, – pasakoja Virgilijus.

V. Bizauskas šiuo metu turi ir kitos širdžiai mielos veiklos – jaukią arbatinę-galerija „Pilies malūnas“ Lopaičiuose, kur jiedu gyvena ir šeimininkauja su Birute, užsiima kūryba, dailės edukacijomis, rengia kūrybinius plenerus ir kepa fantastiškai skanius pyragus. Tačiau Virgilijus nepamiršta ir vitražo. Prie arbatinės jis yra įsirengęs nedidelę dirbtuvėlę, kur gimsta jaukūs, nedideli erdviniai vitražai, galintys papuošti mūsų namų langus.

Brandinu mintį pasidovanoti sau Virgilijaus sukurtą stiklo debesėlį ir pasikabinti jį lange, kad kiekvienas mano rytas būtų gražus ir spalvotas.

„Ypatingų sąlygų neturiu, bet man užtenka. Nuolat atsiranda kokių nedidelių užsakymų. Kaip sakoma reklamoje, jei tavęs nėra čia, tai tavęs nėra visai. Taip ir man – negyvenu Klaipėdoje, tai ir primiršo visi. Turiu užsakymą sukurti vitražą dabar rekonstruojamam Klaipėdos turgui, bet, matyt, apsiribosiu klijuotiniu vitražu – vitražo imitacija“, – mums gurkšnojant kvapnią šeivamedžio arbatą „Pilies arbatinėje“ apie savo gyvenimo kasdienybę pasakoja Virginijus.

Didžioji dalis Virgilijaus Bizausko vitražų – dekoratyviniai, abstraktūs. Glazūras ir oksidus Virgilijus naudoja retai – tai sudėtinga ir daug laiko atimanti technologija. Jam Užtenka spalvoto plono stiklo, fantazijos, gero projekto ir kruopštumo.

V. Bizauskui puikiai sekasi kurti ir erdvinius, funkcinius objektus – šviečiančius vitražus lubose ir šviestuvus. Čia jis nepralenkiamas, nes pats labai mėgsta tokius užsakymus. Nepaprastai gražų lubinį vitražą Virgilijus yra sukūręs parduotuvei „Kardažolė“, Tiltų g. 24. Šioje vietoje vitražinis lubinis šviestuvas ir spalvotu stiklu dekoruotos kolonos yra išlikusios, tik parduotuvės anturažas jau kitas. Šioje patalpoje dabar prekiaujama dėvėtais rūbais… Nieko nepadarysi, tokios yra laiko grimasos. Prisimenu, kaip užgniauždavo kvapą „Kardažolės“ interjeras. Įeidavai ne kaip į parduotuvę, o kaip į menę: vitražinis šviestuvas, įmontuotas lubose, kūrė prabangios estetikos aplinką.

Du vitražų ciklus Virgilijus Bizauskas yra sukūręs Simono Dacho progimnazijai. Spalvotas, žaismingas vitražas pirmajame laiptinės aukšte, buvo sukurtas 2009 metais, antrojo aukšto laiptinę dar vienas vitražas papuošė 2014 metais. Antrojo vitražo idėjos autorė – buvusi ilgametė mokyklos direktorė Elena Blažienė.

Nepaprastai smagus, linksmas ir nuotaikingas šis kūrinys: vitražo kompozicijos dominantė – spalvotas sūkurys, į žaismingą verpetą įsukęs saulę, debesis, bures ir laivų vėliavėles. Vitraže nesunkiai atpažįstama Virgilijaus Bizausko stilistika: visi menininko sukurti vitražai yra ryškūs, skaidrūs, gaivūs, lengvi.

Dar vienas labai gražus, saugomas ir mylimas Virgilijaus Bizausko sukurtas vitražas yra kavinėje „Vilius Karalius“, Tilžės g. 9.

Du vitražus kartu su tapytoju Juozu Vosyliumi Virgilijus Bizauskas yra sukūręs Klaipėdos licėjuje, Kretingos g. 44.

Nesuminėsiu visų V. Bizausko sukurtų vitražų, didelė dalis jo kūrinių yra privačiuose interjeruose. Negalėdama ir nenorėdama brautis į privačias žmogaus valdas, neskaitmeninau vitražų privačiose erdvėse, o pats V. Bizauskas irgi neturi išsamaus savo kūrybinio archyvo, ne viską ir ne visada pavykdavo nufotografuoti.

Su V. Bizausko kūryba galite išsamiau susipažinti bibliotekos sukurtoje virtualioje Klaipėdos krašto dailės galerijoje.

Virgilijus Bizauskas yra ne tik vitražų kūrėjas, bet ir puikus senųjų vitražų restauruotojas. Puikiu pavyzdžiu galėtų būti menininko restauruotas Lietuvos vitražo pradininko Stasio Ušinsko vitražas, šiuo metu saugomas Kretingos kultūros namuose.

„S. Ušinsko vitražą atrado užkištą kažkur sandėlyje. Tas vitražas gana grubus, suvirintas kažkokia metalo konstrukcija, stiklai sulieti iš kelių spalvų. Kiekvienas stiklo luitas aprėmintas stora vario juosta, o tos juostos tarpusavyje sujungtos varžtais. Tokios konstrukcijos dar nebuvau matęs, bet darbas man pasirodė įdomus – Ušinskas dirbo stiklo fabrike „Raudonoji aušra“ ir eksperimentavo su visokiausiomis medžiagomis. Padariau ką galėjau, tuščias vietas užpildžiau stiklu, sutvirtinau konstrukciją. Negalėčiau pavadinti to darbo restauracija, tikiuosi kada nors sugrįžti prie šio vitražo“, – sako Virgilijus, apgailestaudamas, kad S. Ušinsko unikalus kūrinys, yra eksponuojamas ne lange, o sienos nišoje, kurioje labai trūksta apšvietimo“.

Labai gaila, kad ne visus klaipėdiečių kūrėjų darbus pavyko surasti: išliko nedidelė dalis, kiti pradingo arba buvo sunaikinti. Nepavyko surasti ir visų sunaikintų vitražų nuotraukų. Gal šis straipsnis paskatins skaitytojus parsirausti savo senų nuotraukų archyvuose ir vitražų nuotraukų. Būčiau dėkinga už suteiktą informaciją.

Visa vaizdinė medžiaga yra freskų ir vitražų žemėlapyje.

Šiuo straipsniu dar neužbaigiu vitražo tyrimų, mano vitražų detektyvai tęsiasi.


    2021-12-25

    2 komentarai “Legendinio Darželio vitražinė ir pirmieji vitražų kūrėjai Klaipėdoje”

    1. AvatarDalia (IP: 188.69.198.72)

      Įspūdingi Bizausko darbai.

    2. AvatarAudrius (IP: 78.62.24.254)

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt