„Atvira Klaipėda” baigia dvejus metus trukusį, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remtą projektą „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas”, kurio metu remdamasi tarpukario spauda pasakojo apie Klaipėdos miesto ir krašto kasdienybę bei išskirtinius 1923-1939 metų įvykius.
Užrašuose dar liko daug įdomių faktų, su kuriais, galbūt dar pavyks pasidalinti ir ateityje. O šįkart – ir apie pirmuosius nacizmo daigus krašte, ir apie to meto politikų manieras, ir apie išskirtinius įvykius Klaipėdos uoste.
Žiemos uostas XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr
Antisemitizmas – dar 1923-iaisiais
1923-iųjų gruodžio viduryje dienraštis „Lietuva” skelbė, kad „Klaipėdoje prasidėjo iš Vokietijos atvykusių kelių jaunų asmenų inspiruoti maži ekscesai prieš žydus”.
„Keletas žydų pirklių buvo iškabose padėję užrašus tik lietuvių kalba. Tos iškabos po nakties tapo užtepliotos. Mieste buvo pastebėta dienos metu žydų užkabinėjimai”, – rašė dienraštis.
Kartu jis informavo, kad valstybinei policijai pavyko sulaikyti šiuos antisemitus.
„Gruodžio 4 d. 9 val. v. užmiesčio restorano „Sprech An“ salėje buvo užtikta apie 25 vyrai, taip vadinamos antisemitų organizacijos „Hakenkreuzer“ nariai, suorganizuotos čion atvykusių iš Vokietijos asmenų. Susirinkusiųjų tarpe 14 būta Vokietijos piliečių, gyvenusių čia sulig leidimais. Jie išsiųsti atgal į savo valstybę. Be to Aukštasis įgaliotinis pranešė Krašto Direktorijai, kad pastaroji padarytų žygių šiai organizacijai išardyti”, – apie pirmuosius nacizmo židinius Klaipėdos krašte rašė laikraštis.
Po devynerių metų, 1932-ųjų gruodį, „Lietuvos aidas” jau skelbė, kad buvo „susektas „hitlerininkų” organizatorius Klaipėdoje”.
„Šiomis dienomis sulaikytas Klaipėdoje gyvenąs 22 metų amžiaus Zabarowskis Verneris, organizavęs čia slaptą priešvalstybinę organizaciją. Pas jį rasta 50 kariškų fakelų. Krašto komendantas, eidamas Ypat. Valst. Aps. įstatais, jį nutarė nubausti 3 mėnesiais paprasto kalėjimo ir atlikus bausmę, kaipo pavojingą visuomenės ir kariuomenės tvarkai, laikyti du mėnesiu policijos priežiūroje. Teko patirti, kad Zabarowski, vieniems į slaptą organizaciją verbuojamiems nariams jis sakydavęs norįs suorganizuoti hitlerininkų organizaciją Klaipėdos krašte, kitiems vėl kalbėjęs apie sporto ir kultūrines organizacijas. Verbavimą atlikdavo per patikimus klijentus, kurie lankydavęsi jo kioske Moetkio gatvėje. Vadinamai hitlerininkų organizacijai gavo apie 40 narių. Tai nuo 30 iki 20 metų metų vyrai, daugiausia prekybinių įstaigų tarnautojai. Jo organizacijai užverbuoti nariai ginasi nežinoję ką darę ir gailis patekę į slaptą organizaciją. Pažymėtina, kad Zabrowskis mėginęs verbuoti mūsų kariuomenės atsarginius. Būtent savanorį atsitarnavusį kariuomenėje atsarginį Lentzą, jis prašęs duoti ir savo pažįstamų atsitarnavusių kareivių pavardes”, – rašė „Lietuvos aidas”.
Pasak jo, hilterininkų organizacijos iniciatorius „santykiavo su vienos prekybinės įmonės įžymesniu valdininku, turėjusiu ryšių su Karaliaučiaus hitlerininkų sluoksniais”.
Po perversmo netruko aplankyti Klaipėdos
1926-aisiais „Lietuva” pranešė, kad po gruodžio 17-osios perversmo premjeru ir užsienio reikalų ministru tapęs Augustinas Voldemaras netruko atvykti į Klaipėdą susipažinti su įvairiais ją „liečiančiais klausimais”.
Augustinas Voldemaras. Kauno miesto muziejaus fondai
Gruodžio 27-ąją vykusio vizito metu premjerą lydėjo susisiekimo ministras Juozas Jankevičius, vyriausiasis kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas.
Apie dar vieną šio premjero vizitą į Klaipėdą spauda rašė 1928 m. spalį.
Reikšmingos įmonės startas
1928-aisiais „Lietuvos aidas” pranešė, kad gruodžio 11-12 dienomis buvo atidarytos Lietuvos eksporto bendrovės Klaipėdoje pastatytos šaldykla ir skerdykla. Jų statyba Smeltės priemiestyje vyko daugiau nei metus – iš pradžių jas planuota baigti 1928-ųjų gegužę, bet darbai užsitęsė.
„Atidaryme dalyvavo žemes ūkio ir finansų ministerijos, žemės ūkio rūmų, inžinierių sąjungos ir įvairių ekonominių organizacijų atstovai. Skerdykla ir šaldykla yra trijuose trobesiuose. Skerdykla įrengta pagal šių dienų technikos reikalavimus ir per 8 val. gali paskersti 600 kiaulių. Tuo tarpu skerdžiamos Didžiosios Lietuvos kiaulės. Mažoji Lietuva, naudodamasi įvairiomis eksportui lengvatomis, savo kiaules eksportuoja tiesiog į Vokietiją. Šaldykla įrengta erdvi ir joje gali tilpti apie 2 000 sviesto statinių”, – rašė „Lietuvos aidas”.
„Maisto” fabrikas Smeltėje. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
„Keli gamyklos pastatai stovėjo prie marių, dab. Naikupės ir Kalnupės gatvių rajone. Fabrike, kuris daugiausia specializavosi gaminti bekonieną, buvo didelės šaldyklos, skerdykla, elevatoriai. Gamykla prie marių turėjo savo krantinę. 1930 m. ši įmonė buvo prijungta prie AB „Maistas”, kas pavertė pastarąją Lietuvos mėsos pramonės ir prekybos monopolininke“, – yra rašęs Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas.
Pasak istoriko Juliaus Žuko, tai buvo stambiausia Klaipėdos mėsos pramonės įmonė.
1936 m. „Maistas“ šalia esamų pasistatė naujus mėsos ir sviesto šaldytuvus.
Spjovė į prezidento rinkimus
1931-ųjų gruodį „Lietuvos aidas” aprašinėjo, kaip kai kuri Klaipėdos spauda reagavo į miesto Tarybos sprendimą nesiųsti ypatingųjų atstovų į prezidento rinkimus.
1926-ųjų gruodį po perversmo prezidentu tapęs Antanas Smetona 1931 m. lapkričio 25 d. paskelbė naują šalies Prezidento rinkimų įstatymą. Iki tol Seimui priklausiusi teisė rinkti prezidentą buvo pavesta „Ypatingiesiems Tautos atstovams”. Juos turėjo išrinkti valsčių, apskričių ir miestų tarybos (vienas rinkikas atstovaudavo 20 tūkstančių gyventojų). Kandidatą į prezidentus galėjo iškelti ne mažesnė kaip dvidešimties tokių atstovų grupė.
„Miesto taryba neišrinko savo atstovų Respublikos prezidentui rinkti. Tą svarbią pareigą Klaipėdos miesto tarybai sutrukdė atlikti valdininkai, socialdemokratai ir trys kiti biurgerių grupės nariai”, – rašė „Lietuvos aidas”.
Gruodžio 11-ąją Kaune, Teisingumo Rūmuose, susirinko 116 atstovų. Visi jie atidavė balsus už vienintelį pasiūlytą kandidatą A. Smetoną (pasiūlė 31 atstovas, tarp kurių buvo ir trys iš Klaipėdos krašto apskričių). Šiuose rinkimuose A. Smetona jau buvo išrinktas septynerių metų kadencijai.
Istorija su prezidento rinkimais Klaipėdoje pasikartojo ir 1938-aisiais. Tų metų lapkričio 4 d. turėjo vykti Klaipėdos miesto seimelio nepaprastas posėdis, kuriame buvo vienintelis dienotvarkės punktas – Respublikos Prezidentui rinkti tautos atstovų rinkimas.
„Posėdin atvyko lietuvių frakcijos visi 12 atstovų ir vokiečių darbininkų atstovas Szardenings. Seimelio pirmininkas Dr. Borchert atidarė posėdį ir patikrino dalyvaujančių posėdyje atstovų skaičių. Kad posėdis būtų skaitomas teisėtu, reikėjo bent 21 atstovo, o dabar tesusirinko tik 14, todėl seimelio pirmininkas paskelbė, kad nesant kvorumo, posėdis įvykti negali. Dėl kvorumo nebuvimo tautos atstovai nebuvo išrinkti nei Šilutės, Klaipėdos bei Pagėgių apskričių seimeliuose”, – informavo laikraštis „Vakarai”, o „Darbininkų balsas” pabrėžė, kad lietuvių atstovai buvo atvykę ir į visus kitus seimelius.
Audra pareikalavo žmonių aukų
1931-asiais „Lietuvos aidas” pranešė, kad gruodžio 15-osios vakarą „Klaipėdoj siautė nepaprastai smarki audra, kokios čia seniai nebuvo”.
„Šiaulių (tikriausiai Šaulių – M. V.) gatvėj audros išversta gelžbetoninė tvora užgriuvo tris moteris, sunkiai jas sužeisdama. Viena iš jų, nuvežta į ligoninę, mirė. Priemiesčiuose ir centre išdaužyta daug langų. Kai kuriose vietose nunešti stogai, nutraukti elektros, laidai. Audra nuskandino prie celiuliozės fabriko stovėjusį baidoką. Gyvenę baidoke žmonės į krantą įsikėlė valtimis. Uoste buvę laivai turėjo pasitraukti nuo kranto ir laikytis ant inkaro. Nidoj taip smarkiai siautė audra, kad jūros bangos persimetė ir per kopų viršų. Nidoj ir Juodkrantėj išversta daug medžių. Pačioj Klaipėdoj ir siauram jos apylinkės ruože iškrito nepaprastai daug sniego”, – informavo laikraštis.
Seimelyje prireikė policijos
O po keleto dienų tikra politinė audra kilo Klaipėdos krašto seimelio posėdyje svarstant 1932 m. Klaipėdos krašto biudžetą.
Seimelio posėdis apie 1932-uosius. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
„Seimelio posėdy kilo triukšmas, Darbininkų atstovas Žardininks (komunistas) iš vietos aštriais žodžiais puolė Krato Direktorijos narį Žygaudą ir atstovą Gubbą, kuriuos pavadino kraugeriais ir šaukė: „Šalin Gubbą, Šalin Žygaudą”. Atstovas Žardininks ypatingai energingai protestavo svarstant socialinės apsaugos sąmatą. Seimelio pirmininkui atstovą Žardininką kelis kartus šaukė prie tvarkos. Jam nenusiraminus pirmininkas pasiūlė Žardininkui apleisti salę. Bet Žardininks neklausė, pasiliko salėje ir tebekoliojo minėtus atstovus. Tuomet pirmininkas posėdį pertraukė. Buvo pašaukta policija. Atidarius po pertraukos posėdį, atstovas Žardininks dar kartą buvo pakviestas išeiti iš posėdžių salės, bet jis vėl nepaklausė. Tuomet policija pareikalavo, kad Žardininks išeitų. Jam atsisakius geruoju išeiti, 3 policininkai išnešė iš salės. <…> Komunistų atstovas Suhrau energingai užprotestavo prieš savo kolegos Žardininko pašalinimą iš salės. Jis pareiškė, kad esama padėtis gali kiekvieną išvesti iš pusiausvyros. Tačiau Suhrau kalbą pirmininkas nutraukė”, – neeilinį posėdį aprašė „Lietuvos aidas”.
Beje, minėtasis Žardenininks jau ir iki tol ne kartą buvo spėjęs pagarsėti panašiais ekscesais.
1925 m. sausį prie rotušės vykusio darbininko piketo metu jis išpravardžiavo Magistratą nykštukais, velniais ir dar bjauriau”. 1927 m. lapkritį jis Viešvilėje vykusios „liaudies šventės“ metu „proletarinės valdžios Sovietų Rusijoj 10 metų sukaktuvių proga” šaukė „Tegyvuoja Sovietų Rusija“. 1930 m. rugsėjį jis buvo minimas tarp už slaptą susirinkimą nubaustų komunistų. O bene geriausią performansą šis politikas buvo surengęs 1931 m. sausį Klaipėdos miesto Tarybos posėdžio metu, kai visą laiką „siuntinėjo įvairius grasinimus ir toli gražu ne parlamentarinius išsireiškimus į miestelėnų pusę” ir savo pasirodymą baigė paleisdamas savo „piupitro” stalčių į vicepirmininką Rostecką, bet pataikydamas į greta sėdėjusio deputato Rupelio kaktą, kuri buvo lengvai sužeista.
O baigiantis 1932-aisiais Seimelio posėdžio metu neblogai sublizgėjo minėtojo Žardeninko kraugeriu vadintas James Gubba. Jis ginčų įkarštyje „ne jo nuomones atstovus palygino su „kvailiausiais avingalviais”. Tiesa, už tai lyg ir nebuvo iš posėdžio išneštas policininkų.
Istorinė diena uostui
1932-ųjų gruodžio 17-oji tapo istorine diena Klaipėdos uostui – tada oficialiai buvo pradėtas eksploatuoti naujasis Žiemos uostas.
Prūsijos Vyriausybės sprendimu Žiemos uostas Klaipėdoje buvo pradėtas kasti 1855 m. rugpjūtį, bet dėl lėšų stygiaus darbai buvo baigti tik 1872 m.
J. Žukas knygoje „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija” yra konstatavęs, kad iki I pasaulinio karo Klaipėdos uostas buvo gana apleistas ir turėjo minimalią infrastruktūrą, nes medienai gabenti ypatingos įrangos nereikėjo, prekyba gabalinėmis prekėmis buvo menka, o dideliais kiekiais gabentos importo prekės (anglis, trąšos, kalkakmenis) iš didelių laivų iškart būdavo perkraunamos į upinius.
Pasak kraštotyrininko Kęstučio Demerecko, pirmieji penkeri Lietuvos valdymo metai uostui buvo sunkiausi – po karo ir suiručių apleistą uostą reikėjo prikelti naujam gyvenimui.
1928 m. prasidėjo naujo Žiemos uosto statyba, nes senajame jau prieš kartą nebetilpdavo laivai ir jį planuota išplėsti dar 1913 m.
„Naujasis Žiemos uosto baseinas pagal 1928 m. projektą turėjo būti atskirtas nuo senojo papildomai praplėstu iškyšuliu iki senojo molo. <…> Tačiau projektas nepasiteisino – du nedideli atskiri baseinai nors ir su papildomomis krantinėmis, buvo daug blogiau nei vienas erdvus uostas”, – yra rašęs K. Demereckas.
1930 m. kovą „Lietuvos aidas” rašė, kad Susisiekimo ministerija, remdamasi „plačia vietos ir užsienio specialistų konsultacija” sudarė projektą Klaipėdos uostui išplėsti.
„Pagal šį projektą, aprobuotą kompetetingų įstaigų, iš esamo žiemos uosto ir didelio šaly jo liuoso vandens ir kranto teritorijos plotų sudaromas vienas naujas didelis baseinas su gelžbetoninėmis krantinėmis aprūpintomis geležinkeliais ir kranais, kaip to moderniškieji uostai reikalauja racionaliam darbui. Naujam baseinui nuo ledų, bangavimo apsaugoti be esamojo molo pastatomas naujas, geležies-betono blokų molas. Viso bus pastatyta naujų pastovios gelžbetono konstrukcijos krantinių 748 ts. mtr. ir naujo molo 275 ts. mtr. Esamoji šiaurės krantinė bus sustiprinta geležies špuntą sukalant, taip pat pailginamas esamasai molas jo galus sutvirtinant ir aptaisant. Baseinas ir įėjimai daromi 8 mtr. gilumo atatinkamai didelių laivų gremzlei. Visi uosto išvystymo darbai atsieis 9 000 0000 litų”, – informavo laikraštis.
Dalį būsimų darbų (gilinimą, senų krantinių ardymą, geležinkelio tiesimą ir kranų įsigijimą) ministerija ketino atlikti pati ūkio būdu (sąmata siekė beveik 3 200 000 litų), o kitiems (naujų krantinių ir molo statybą, vertintą apie 5 800 000 litų), planuota perduoti konkurso būdu išrinktam rangovui – firmoms buvo išsiųsta 40 kvietimų dalyvauti jame.
„Numatoma, kad uosto išplėtimo darbai turės būti padaryti vėliausia per tris darbo sezonus t. y. iki 1932 m. rudens. Tokiu būdu uosto išplėtimo darbų užbaigimas sutaps su naujo geležinkelio Telšiai-Kretinga pastatymu, kuris geležinkelis turi svarbos Klaipėdos uosto trafikui pakelti”, – rašė „Lietuvos aidas”.
Tų metų gegužę jis jau skelbė, kad rangos darbų konkursui buvo gauta 18 pasiūlymų, daug firmų buvo siuntusios į Klaipėdą savo specialistus, kad jie „vietoj technikos ir darbų sąlygas ištirtų”. Daugiausiai dėl didelio užsakymo konkuravo Vokietijos bendrovės, taip pat pasiūlymus teikė danų „Christiani et Nielson”, „Hojgaard ir Schulz”, prancūzų „Societe des Grands travaux de Marseille”, vietinė firma inž. Markūnas ir Ko., dvi švedų bendrovės.
Susisiekimo ministerija tada nugalėtoju paskelbė mažiausią kainą – 5 239 608 litus – pasiūliusią Vokietijos kompaniją „Wayss Freytag u Ko.”. Tačiau jau birželio pabaigoje dienraštis jau skelbė, kad Susisiekimo ministerija sulaukė vokiečių bendrovės, ketinusios dirbti kartu su Klaipėdos firma „Domscheit”, pranešimo, jog jos yra priverstos atsisakyti sutarties, nes nepavykę susitarti su vokiečiu bankais dėl kredito statyboms.
Liepos pradžioje laikraštis informavo, kad ministerija pradėjo derybas su antro geriausio pasiūlymo – 5 539 357 litų – autoriais iš Danijos „Hojgaard ir Schulz”. Pastaroji bendrovė savo ruožtu buvo pranešusi ministerijai, kad pakvietė kartu dalyvauti ir inžinierių Praną Markūną, kurio firmos pasiūlymas buvo penktas eilėje (5 735 930 litų).
„Ministerija žinodama inž. Markūną kaip viena rimčiausiu mūsų rangovų ir geležies betono specialistą nieko neturi prieš inž. Markūno dalyvavimą darbuose”, – rašė „Lietuvos aidas”.
Sutartis su šiais dviem rangovais buvo pasirašyta rugpjūčio 2-ąją. Jie įsipareigojo darbus atlikti iki 1932 m. spalio. Galutinė jų vertė – 5 187 126 litai.
Žiemos uosto statybos. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
„Krantinių ir dugno molo statymo vietose žemei išsemti dirba 4 valdiškos žemsemės (šis darbas atliekamas pagal sutartį pačios susisiekimo ministerijos). Specialiai įruoštame elinge iš karto dirba keturi geležies-betono blokai, kurių kiekvienas turi 22 mtr. ilgio, apie 5 mtr. pločio ir apie 8,5 mtr. aukščio. Darbas blokų paruošimo mechanizuotas, dirba mechaniška skaldykla, sietai, betono maišykla. Betonui sukietėjus blokai iš elingu bus nuleidžiami į vandenį, priplukdomi į krantinėms skirtas vietas, pastatomi ir užpilami smėliu. Krantinių užpylimą refulioriais atliks pati ministerija”, – apie darbų eigą 1931-ųjų birželį informavo „Lietuvos aidas”.
Iš 1932-ųjų spalio pradžioje paskelbtos jo publikacijos jau buvo matyti, kad rangovai vėluoja, bet kartu buvo informuojama, jog „per visas krantines liko vos 7 blokai pastatyti į vietas, molas, galima sakyti, visai baigtas”.
„Šiaurinė krantinė jau baigiama grįsti tašytu akmeniu, kuris yra paruoštas Kretingoje”, – skelbė „Lietuvos aidas”.
„Naujojo ir senojo uosto didumo skirtumui atvaizduoti verta paimti bendrą krantinių ilgį, būtent: senasis žiemos uostas ir pietų balasto krantinė turėjo iš viso apie 825 metrus ilgio, o dabar naujasis ir senasis uostas turi 1 464,5 metrų krantinių. <…> Naujojo uosto ir žiemos uosto dugnas bus pagilintas ligi 8 metrų. Žiemos uostas buvo tik 5,5 mtr. gilumo. Daugiau gilinti tuo tarpu nėra reikalo. Pirma reikia gilinti patį įplaukimą į uostą, bet tai susiję su didesniomis išlaidomis, reikėtų toliau į jūrą pravesti molus, kurie saugotų nuo užnešimo iš jūrų pusės, įplaukos gilinimas bus atliekamas palaipsniui. Tuo tarpu gilumo pakanka. <…> Dabar laivai, per vieną uosto angą įėję, galės per kitą laisvai išeiti. Ligšiol žiemos uostas buvo uždarytas sausumos sąsiauriu nuo maždaug pusės dabartinės rytų krantinės statmeniška linija į senąjį molą. Dabar tas sąsiauris perkastas ir buvęs Žiemos uostas sujungtas su naujuoju uostu. <…> Seniau apleistame Kuršių marių kampe, kur vaikai braidžiojo ir riogsojo krūvos sąšlavų, iškilo naujas moderniško uosto baseinas, apie dukart padidinęs Klaipėdos uostą”, – uosto atidarymo išvakarėse rašė „Lietuvos aidas”.
„Šeštadienio rytą uosto valdyba ir visos uosto įstaigos pasipuošė tautinėmis vėliavomis, o uoste stovy laivai taip pat pakėlė įvairiaspalvės vėliavas. <…> Statytojų vardu inž. Hojgard įteikė Visockiui (uosto vadovas – M. V.) sidabrines žirkles ir tomis žirklėmis, garsiam valio lydint, gubernatorius perkirpo juostą, skiriančią uostą nuo Kuršių Marių, ir paskelbė uostą atidarytą”, – gruodžio 17-ąją vykusias iškilmes aprašė „Lietuvos aidas”.
Kai paskaitai ir supranti Klaipėdos taryboje, tada vadinamajame seimelyje, buvo skandalistų kaip ir dabar, ir turbūt bus per amžius……..