P0

Miestas, Svarbu

„Trinyčiai”: netrukus pristatys ir dar vieną daugiabutį (7)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-12-30


UAB „Gaudesta” užsakymu buvusio „Trinyčių” fabriko teritorijoje pirmą daugiabutį projektuojantys architektai teigia, kad netrukus bus pristatyti ir dar vieno tokio pastato, planuojamo statyti šalia Bangų gatvės, projektiniai pasiūlymai.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad prieš daugiau nei dvi savaites buvo paskelbti sklype Bangų g. 24 planuojamo statyti daugiabučio projektiniai pasiūlymai. Šio trečiadienio popietę nuotoliniu būdu vyko ir viešas jų pristatymas visuomenei, tačiau be „Atviros Klaipėdos” žurnalisto juo daugiau niekas nesusidomėjo, nors prieš tai virtualioje erdvėje netrūko ir komentarų, kurių autoriai skeptiškai vertino paviešintą projektą.

Iki viešo susirinkimo projektuotojai – UAB Andrijausko architektų biuras – sulaukė tik vieno pasiūlymo. Savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos energija” siūlė daugiabutį šildyti naudojant centralizuotą šilumos energiją.

„Jie pakartojo tai, kas ir yra planuojama. Mes ir negalvojame kitaip daryti”, – sakė architektas Edmundas Andrijauskas.

Pasak jo, naujasis kvartalas pradedamas projektuoti nuo vakarinės jo dalies – keturių sklypų. Pristatytas dviejų korpusų pastatas, kurio vienas bus septynių aukštų, pasak E. Andrijausko, yra antras nuo Bangų gatvės. Ties ja esančiame Bangų g. 22 sklype planuojamo daugiabučio projektiniai pasiūlymai, anot architekto, bus pristatyti jau artimiausiu metu. Vėliau bus viešinami kitų dviejų daugiabučių projektai. Visi jie, pasak E. Andrijausko, irgi turės tokias aukštumines dalis, kurios yra „kaip ženklas kiekvieno sklypo”.

„Kas bus rytinėje sklypo dalyje, prie Kooperacijos gatvės, kol kas pasakyti dar negalima – čia dideli plotai”, – sakė E. Andrijauskas.

Pagal galiojantį detalųjį planą ir anksčiau čia statybas planavusių kitų verslininkų vizijas, šioje vietoje, ties kryptį turinčios pakeisti Kooperacijos gatvės atkarpa, gali būti statomas iki 22 aukštų daugiabutis.

Neįgyvendinta kvartalo vizija

Palei visus pirmuosius keturis daugiabučius projektuojama būsima gatvė, kuri drieksis per sklypus Bangų g. 30, Kooperacijos g. 15 ir 17 (juos irgi nuomojasi „Gaudesta’’). Anot E. Andrijausko, ji galėtų būti vadinama Butsargių (čia buvusio dvaro) skersgatviu.

Priešais pirmąjį daugiabutį numatomas trikampio formos skveriukas.

„Pastato orientacija nėra labai patogi, tad teko nemažai padirbėti su apšvietimu. Labai išplėstos laiptinės, liftai, kad pagal naujausius reikalavimus būtų pritaikyti ir neįgaliesiems. Priklausomai nuo buto dydžio projektuojami arba balkonai, arba lodžijos. Nutarėme atsisakyti Klaipėdoje dabar labai madingų labai tamsų fasadų spalvų, nes labai nedaug saulės yra Klaipėdoje – prabanga tamsus namus statyti. Renkamės šviesias, kad nebūtų per niūru, nors kai kas ir bando lyginti tai su sovietmečiu”, – sakė E. Andrijauskas.

„Gaudesta’’ vadovas ir vienas iš jos akcininkų Kęstutis Gaudiešius, „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad dar negali įvardinti statybų pradžios datos. Taip pat jis teigė negalintis pasakyti ir planuojamų investicijų dydžio.

INFORMACIJA

Daugiabutis projektuojamas 37,4 aro ploto sklype. Jis ribojasi su lopšelio-darželio „Šaltinėlis’’ teritorija. Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad šiame sklype šiuo metu yra išlikęs 1962 m. statybos garažas.

A++ energinio naudingumo klasės pastate numatoma įrengti 63 butus, o pirmame aukšte – apie 275 kv. m ploto komercinių patalpų. Pastato apdailai numatoma naudoti pilkas plytas, juodo metalo plokštes ir vertikalias lameles.

Pagal STR tokio dydžio objektui reikėtų 72 automobilių stovėjimo vietų, tačiau remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu šiai zonai yra taikomas 0,5 koeficientas, tad čia būtų galima įrengti tik 36 vietas automobiliams. Visgi sklypo ribose yra projektuojama daugiau tokių vietų – 10 antžeminėje ir 47 požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Pastate yra numatomos trys laiptinės, kurios susijungia su požemine stovėjimo aikštele, įvažiavimas į požeminę aikštelę numatomos sklypo pietrytinėje dalyje. Pastato formuojamame vidiniame kieme yra numatomi gėlynai bei vaikų žaidimo aikštelė. 

ISTORIJA

Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų.  Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.

Anot istoriko dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m.

1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”.

1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais.

Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės. 

1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma.

1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo.

Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių.

AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį. 

2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko. 

2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos –  „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla. 

„Trinyčių” pastatų vaizdas 2007-aisiais. Valdo J (miestai.net) nuotr.

Popieriuose dar egzistuojančius ir realiai esančius keletą pastatų, o kartu ir nuomos teisę į beveik 5 ha užimančius sklypus iš varžytinių 2018 m. birželį įsigijo UAB „Gaudesta”. Jau tų metų liepą ji raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad pastaroji inicijuotų kreipimąsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą ir prašytų šią teritoriją pripažinti regioninės svarbos projektu. 

„Bendrovė planuoja šią teritoriją pilnai išvystyti, pritaikant ją miesto poreikiams, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir infrastruktūrinius poreikius. Planuojama bendra investicijų vertė – 50 mln. eurų. Teritorijoje numatoma darniai suderinti gyvenamosios paskirties zonas su viešaisiais socialiniais objektais – mokykla, darželis, verslo aplinkos objektais – inovacijų centro, konferencijų, parodų ir kitą – tiesiogiai naudojamą ekonominei veiklai vykdyti”, – buvo rašoma įmonės kreipimesi.

Kiek vėliau Regiono plėtros tarybai aiškinta, kad bendra investicijų į projektą suma sudarys apie 56 mln. Eur, numatomas veiklas planuojama įgyvendinti 4 etapais. Artimiausią, 16 mln. eurų vertės etapą, žadėta įgyvendinti iki 2020 metų, planuota investuoti 16 mln. eurų. Jo metu turėjo būti pastatyti 4 pastatai, kuriuose 1 000 kvadratinių metrų bus skirta Kūrybinių industrijų inkubatoriui B22.

Už tokio statuso suteikimą tada balsavo 16 regioninės plėtros tarybos narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, tačiau tokį sprendimą teismui buvo apskundusi prokuratūra – anot jos, projektas neatitinka nė vieno iš keturių parametrų, pagal kuriuos jam būtų galima suteikti regioninės svarbos statusą. Pirmos instancijos teismas pernai pavasarį buvo patenkinęs prokuratūros ieškinį ir Regioninės tarybos sprendimą panaikino. 


    2021-12-30

    7 komentarai “„Trinyčiai”: netrukus pristatys ir dar vieną daugiabutį”

    1. AvatarElitazzz (IP: 78.57.211.224)

      Pradžioje galvojų kažko trūksta. Po to pamačiau BMW, Porsche ir MB. Nieko nebetrūksta.

    2. AvatarN.Puteikienė (IP: 195.14.179.67)

      Tai pats miesto centras. Tikrai norisi geresnės urbanistinės kokybės.

    3. AvatarJoris (IP: 78.56.19.8)

      Gerbčiau Andrijauską, jei jis miestui suprojektuotų kažką panašaus kaip Taline:

      https://www.youtube.com/watch?v=jFHE6uWLwFY

      • Avatarperžiūrėjau (IP: 78.57.217.118)

        ir neįsikirtau, kas ten gero

      • AvatarPritariu (IP: 78.57.239.236)

        Pritariu Joriui. labai stilinga ir estetiška. Gražu būtų miesto centrui tokie daugiabučiai.

    4. AvatarJoris (IP: 78.56.19.8)

      Martynai, kiek esu žiūrėjęs virtualius pristatymus, nepamenu, kad būtų architektai ir vystytojai į pastabas atsižvelgę. O kad norėtųsi turtingesnės architektūros, tai taip. Kai matau kaip tokiose dykrose kyla daugiabučiai Taline ar Vilniuje, lyginti ir sunku. Bet paklausa diktuoja pasiūlą, tai ir architektūra ekonominė. Vistiek geriau už dešimtmečius buvusią tuštumą.

      • Avatargal pigiau (IP: 78.57.239.236)

        Man baisiausia tai tie metaliniai balkonai, kurių nei panaudosi, nei juose pasėdėsi. Skalbinius padžiausi, atrodys kaip Neapolis, sėdėti- pūs vėjai kiaurai. Kažkoks nesusipratimas, bet matyt pigiausias sprendimas.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt