Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-01-06 |
Nors Klaipėdoje jau ne vienerius metus kalbama apie būtinybę atnaujinti vieną iš pagrindinių miesto aikščių, pavadintą Kristijono Donelaičio vardu, savivaldybės administracijai įgyvendinti šiuos planus vis kas nors sutrukdo.
Paskutinį kartą apie tai viešai prabilta prieš kelias dienas, sausio 1-ąją miestiečiams tradiciškai susirinkus šalia Mažosios Lietuvos dainiaus paminklo paminėti jo 308-ųjų gimimo metinių.
Tądien susibūrime dalyvavusiam Klaipėdos vicemerui Arvydui Cesiuliui teko teisintis gyventojams, kodėl stringa aikštės sutvarkymo darbai. Į pagalbą jam šokęs buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius priminė apie labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ parengtą aikštės atnaujinimo projektą, kuris kažkodėl neįtiko daliai vadinamųjų visuomenės veikėjų bei kai kuriems valdininkams.
Ketvirtadienį tolimesnis K. Donelaičio aikštės likimas aptartas miesto vadovų susitikime su minėto fondo atstovais.
A. Cesiulio pasiteiravus, ar pasitarimą surengti paskatino miestiečių priekaištai sausio 1-osios susibūrime, jis pripažino, jog susitikimas išties surengtas jo iniciatyva.
„Aš esu šios aikštės fanas ir vienareikšmiškai pasisakau už tai, kad aikštę būtina tvarkyti”, – sakė jis.
Vicemero teigimu, tam pritarė ir susitikime dalyvavę fondo atstovai, ir aikštės rekonstrukcijos techninį projektą parengęs architektas Algirdas Žebrauskas bei vėliau prisijungęs savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Sutarta dar kartą kitą savaitę susitikti jau su atsakingais savivaldybės administracijos darbuotojais nuspręsti, ką toliau daryti su jau parengtu aikštės atnaujinimo projektu.
Kartu vicemeras neslėpė nusivylimo vangiu kai kurių savivaldybės administracijos darbuotojų požiūriu kuo greičiau imtis šios aikštės rekonstrukcijos, tačiau išreiškė viltį, jog ledai pagaliau pajudės.
„Aš matydamas tą vizualizaciją įsivaizduoju, kad tai bus pati gražiausia, jaukiausia aikštė Klaipėdos mieste”, – sakė A. Cesiulis.
K. Donelaičio aikštės rekonstrukcijos imtasi dar 2014 metais. Pagal tuomet Klaipėdos savivaldybės bei labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ pasirašytą sutartį fondas savo lėšomis įsipareigojo parengti aikštės rekonstrukcijos techninį projektą ir gauti statybų leidimą, o Klaipėdos savivaldybė – finansuoti statybos darbus.
Minėtas fondas, pasikvietęs Lietuvos nacionalinės premijos laureatą, architektą A. Žebrauską, dalį pažadų įvykdė – parengė aikštės projektą, tačiau žinomo architekto pateiktos idėjos neįtiko nei daliai visuomenės, nei kai kuriems politikams.
Daugiausia kritikos sulaukta dėl iš aikštės numatytų pašalinti 37 ligotų, senų medžių. Nors žadėta vietoj jų pasodinti 58 naujus, projektas ilgam nugulė savivaldybės valdininkų stalčiuose.
„Jei nori Klaipėdai ką nors padovanoti, geriau nieko nepradėti daryti. Mes tai jau tikrai daugiau jokių iniciatyvų nesiimsime“, – praėjusią vasarą „Atvirai Klaipėdai” sakė fondo „Žaliuok, mano mieste“ dalininkas ir vadovas Arūnas Sakalauskas.
Pasak A. Sakalausko, visuomenės pasipriešinimas bei miesto politikų trypčiojimas vietoje nuvylė fondo dalininkus, kurie nusprendė daugiau nebeinvestuoti į neaiškaus likimo aikštės sutvarkymą.
Pasak A. Cesiulio, ketvirtadienį fondo atstovai išreiškė norą baigti pradėtus darbus. Fondui jie jau kainavo 26 tūkst. eurų.
Pritariu čia visiems pasisakiusiems. Išsaugokime medžius BET NEATIDARYKIME KAVINĖS
Medžiai dabartinėje aikštėje yra patys gražiausi ir mieliausi, augo ir augs dar pusšimtį metų.
Bet žinoma, kadangi idėjų vakumas pas liberalų savivaldybę galvose eilę metų, tai ir elgiasi primityviausiai iškertant medžius visur, prikišant trinkelių ir prisodinant egzotiškų medžių bei auksinių šiukšlinių ir šviestuvų. Aš labai tikiuos, kad liberalų dienos Klaipėdos savivaldoj yra suskaičiuotos, nes širdį skauda, kaip gimtąjį miestą marina eilę metų.
Pritariu čia kritiškoms mintims. Gyvenu netoli- palikime tuo medžius, o pačią aikštę tereikia prižiūrėti. Tas projektas – varganas primityvus kūrinys, tikrai bumčikų koncertui rengti. Paskaičiuokite naujus trinkelinius skverus- Lietuvninkų aikštė – tuščia. Prie „kartuvių” Arkos- tuščia, Vydūno skveras – tuščia ir nyku. Jaukiau jau prie Manto Maximos, kur pušelės išaugo. Ęia eilinis verslo projektas su pinigų įsisavinimu. O iš tokios miesto valdžios suvokimo ko ir norėti. Intelekto stoka.
Viskas, ko jai reikia, tai atnaujinti suoliukus, apšvietimą, apgenėti medžius. Ir dar reikia pritaikyti ją neįgaliesiems. Viskas. Gerai padaryta aikštė, turi savo stilių, laikmečio dvasią. Galų gale – gerbkime miesto istoriją ir kolegų (architekto ir skulptoriaus) darbą. Pietinė miesto dalis tiesiog laukia nesulaukia tokių pat pastangų ir pinigų.
Ta vargėna Klaipėdom m. sav. nuo 2014 m. dirba, dirba, ir cis nenudirba. Gal jų užpakaliai prie kėdžių dar neprigyjo? Jūs ten visais klausimais taip dirbat. PVZ. Baltijos pr. ir Tilžės g. rekonstrukcijos. Laukiu nesulaukiu naujų rinki.ų, jau seniai perrinkti naujus žmonės į valdžią, tegul rodo ką sugeba, nesugėbės ” šventa vieta tuščia nebuna”
Tai – planas dar vienam miesto žaliajam kampeliui sunaikinti. Jis nė iš tolo neprilygsta dabartiniam. Viskas čia gerai – meluoja tie, kas tvirtina priešingai. Aikštės gėlynai prižiūrimi, medžiai brandūs, o ne seni – atlaikę daugybę audrų, jie pergyvens visus mus. Tik apleisti suoleliai jau byrėjo, bet pernai atsirado miesto patriotų, kurie (ne savivaldybė) suolelius sutvarkė. Kai kam kliūva tarpai tarp grindinio plokščių. Reikia klausyti aikštės kūrėjo arch. Petro Šadausko, o jis sakė, kad plytelių tarpai prižiūrimi netinkamai, be reikalo iškrapštoma iš jų žemė ir žolė. Žolei čia ir vieta – tuomet bus patogu vaikščioti, o iš tolėliau aikštė atrodys tarsi jauki pievelė. Įgyvendinus naują liberalų projektą, didžiulis miesto turtas būtų sunaikintas. Kokia vieno Donelaičio aikštės medžio vertė, ar kas paskaičiavo? Londono centre augantys medžiai įvertinti kiekvienas keliais šimtais tūkstančių svarų. Žinoma, Klaipėda – ne Londonas, bet ir mūsų medžiai nėra beverčiai. Milžiniškus praradimus dar padidintų skvero „sutvarkymui”, tai yra, sudarkymui, išleisti dideli mūsų visų pinigai. Kam to reikia? Atsikvošėkim!
„A. Cesiulio pasiteiravus, ar pasitarimą surengti paskatino miestiečių priekaištai sausio 1-osios susibūrime, jis pripažino, jog susitikimas išties surengtas jo iniciatyva“. Man tenka apgailestauti, kad nepaminėta kas tie miestiečiai. O tai jis pats, R. Taraškevičius ir 1990 m. – savivaldybės vicemeras V.Greičiūnas. Tai kur čia miestiečiai? Tai gal atlikite apklausą? Aš turiu specialistų, o ne politikų išvadas, pateiktas dėl skvero medžių. Jas buvome pateikę fondo „Žaliuok, mano mieste“ organizuotame projektų konkurse, kur aplamai praktiškai visi medžiai turėjo būti pašalinti, matomai tokia fondo kaip užsakovo sąlyga buvo. Projektuotojų kaltinti negali. Mūsų organizacijos „akibrokštas“ supykdė fondo organizatorius, bet jie nenuleido rankų ir kreipėsi į architektą A. Žebrauską, kuris pamenu viešai spaudoje žadėjo bendrauti su visuomene. Tiesa, tas bendravimas susivedė į viešą pristatymą, kuriame kaip dažnai mėgsta architektai medžius vaizduoja plačiomis lajomis, kurios vargiai ar po 10 metų tokios bus. Tai tik viena iš pastabų…
Priminsiu, kad į miesto savivaldybę buvo atvykę AM atstovai, kuriuos labiau domino ne atsodinti medžiai centre, kuriuos labai norėjo parodyti miesto ūkio tvarkymo skyriaus vedėja, bet Donelaičio skveras, dėl kurio buvome parašę ne vieną raštą. Jų išvada vienareikšmė – išsaugoti medžius, sutvarkyti takus ir daryti minimalius pokyčius. Pasakysiu daugiau jei rašydami visus tuos raštus ir dėdami pastangas, kad būtų atsižvelgta į bendruomenės nuomonę, kuria pastaruoju metu taip uoliai mojuojama kaip vėliava, esant dabartiniam Aplinkos ministrui vargiai būtume sulaukę ministerijos pritarimo.
Politikams reiktų priminti, ką ir sakiau ant manęs dantį griežiantį G.Valašiną, kad noras keisti miestą gera mintis, bet gal skaitykitės su bendruomenėmis, klauskite ko jie norėtų, nes viešai teigiama, kad tai miestui daroma. Dabar vėl susirinks uždarame rate ir nuspręs mums reikia trinkelių ir kokio kiekio. Atkreipkite dėmesį, visuomenės atstovų nesiruošia kviesti, nors savivaldybės atstovai atsakingi už tokias pertvarkas, savo nuomonę jau išsakė. Beje, pagrįstas.
UAB Auksinė sąmatėlė :
– rekonstrukcijos projekto parengimas ✨ EUR,
– medžių nupjovimas ✨ EUR;
– naujų medžių pasodinimas ✨ EUR;
– kuo daugiau trinkelių paklojimas ✨ EUR
– naujos vejos įrengimas ✨ EUR;
– naujų auksinių suoliukų ir apšvietimo įrengimas ✨ EUR.
Ar dar turite klausimų, naivuolė? Jūs trukdote ne tik kažkam pasišildyti, bet ir eiliniam savivaldybės biurokratui savo orinį darbo etatą pateisinti .
O jei rimtai, Liudvika. Ačiū už iniciatyvą.
Pakeiskite senas plytelės į naujas (atkuriant senųjų originalą) ir aikštė bus sutvarkyta. Užteks niokoti senuosius skverus ir kurti trinkelines Sacharas.
Atrodo, kad visiems buvo aišku, kad nevykęs projektas turi būti išmestas į šiukšlyną. Taraškevičiaus siekis nevykusį projektą prastumti, atgaivinti, o Cesiuliaus iš naujo imtis seno projekto aptarimo, ignoruojant tuos, kurie pasisakė prieš – aiški diktatūra ir nesiskaitymas su piliečiais.
Apgailėtinas projektas. O Cesiulis yra nelabai protingas žmogus arba turi kažkokių interesų. Aikštė bus sugadinta, bus panaši į šalia Bokštų gatvės neva gražiai sutvarkytą skverą, kuriame žmogaus nepamatysi, nes ten šalta, nejauku… Įspūdis toks, kad svarbiausia Donelaičio aikštėje yra įrengti kavinę.
Medžiai unikalūs, negalima jų kirsti. Skveras gražus, tik reikėtų kosmetinio atnaujinimo, pradedant žolynais…
Pusmeris, matyt, atriedukų sočiai gavo, kad taip stengiasi tą idiotizmą su medžių kirtimais prastumti.
Nekirskite Donelaičio skvere brandžių medžių! Tai vertybė, grožis! Jie saugo mus nuo dulkių, triukšmo! Kaitrią vasaros dieną – jie teikia atgaivą! Nauji “atsodinti” medeliai niekada neatstos – šių brandžių medžių. Apgailėtinų pavyzdžių apie iškirstus medžius – jau turime- pliką ir sterilų skverą – “Vydūno” skverą jau padarėte: vasara didelė kaitra nuo akmenų, o buvo tikra oazė mieste. Tegul nepakyla bedvasio miesto “administratoriaus” kirvis – medžiui nukirsti! Išsaugokime Donelaičio medžius!
Eikit lauk ….
Kiekvienas sveikas žvogus neorganizuos dar viena karščio sčalos mieste. Projektas tik tarnaujantis savivaldybei-iškirsti išvogti medžius.
keliasi iš butų į kiekvieną kaimą ir būtinai su trinkeliuota aikšte ir šviečiančiu fontanu. Dabar kiekvieno politiko ir darytojo noras savo mylimai Tautai padaryti linksmybių -Dragūno skverą . Tik kuo čia dėtas Donelaitis ir juo labiau seni medžiai. Cesiulis galėtų imti ir kurti apleistame Cibausko fabrike kuris tiek metų tuščias riogso miesto centre ant Dangės kranto.
Tvarkykite taip, kad tai, kas vertinga būtų išsaugota! Šiuo atveju – brandūs medžiai. Brandūs medžiai mieste yra vertybė visais atžvilgiais – vėsina kaitrą, mažina taršą, puošia miestą, suteikia jaukumą. Tai – ir gyvas paveldas. Kodėl žmonėms reikia tiek daug įdėti pastangų, kad nuo pjūklų saugotų mieste augančius brandžius medžius, į kurių vietą vis kėsinamąsi sodinti brangius „šluotražius”?!
Palikit medzius. I kavines ir taip jau niekas neina.
Seni žaliuojantys medžiai – didžiausia vertybė miestu. Tačiau aikščių tvarkytojai pirmu punktu kesinasi juos iškirsti! Ar trūksta fantazijos, kaip aikštę patvarkyti,kad ir medžiai liktų ir būtų malonu ten prisėsti pavėsy? Akibrokštas – Vydūno skvero „sutvarkymas”. Ar to nepakanka?
Donelaičio aikštės rekonstrukcijos projekto esmė: pašalinti 37 „ligotus, senus” medžius ir pastatyti kavinę. Ko mieste labiau trūksta: medžių ar kavinių? Prieš mėnesį po šią aikštę vaikščiojau su Labanoro girios gynėju Andrejum Gaidamavičium, pasakodama jam, kokį likimą šioms gražuolėms liepoms sumąstė miesto valdžia kartu su fondu „Kelmai ir pjūvenos”. Andrejus sakė: jie nieko nesupranta – medžiai turi savo požeminį gyvenimą, požeminį tinklą, jie šaknimis visi susikabinę viens kitą laiko ir neleidžia griūti. Tiesiog poezija! Nekirskime medžių, o mokykimės iš jų laikytis kartu – šakomis ir šaknimis, neleisdami jų paversti kelmais ir pjūvenomis… ????
Kokio velnio čia ta kavinė? Mieste joms vietų daugiau nei apstu. Čia apretinti ligotus medžius, pakeisti dangą ir gražiai augalais, krūmais apželdinti. Kad Šakalienei nepavyko Vydūno skvero „įspūdingai apželdinti”, akivaizdu. O apie tuos pavėsius kliedesiai- kiek jau čia mūsuose tų tropinių karščių, o ir šioj aikštėj Donelaitis vienišas. Kitokią aikštę čia matyti itin sunku.
Pritariu jums, Vita. Man atrodo, pagal p. Cesiuliui patikusį projektą, Donelaičio aikštė virstų į sporto aikštelę. Žiūrint į visumą, juk tai senamiesčio zona. Aikštė skirta klasikui atminti. Vėl tos kampuotos formos, vėl medžių kirtimas, pasodinant naujus ir jau ” pavargusius”, neprižiūrimus. Vydūno aikštėje, šio gamtos žmogaus, pagerbimo vietoj, kas per pavargėliai susodinti, ąžuolas jau nudžiūvęs…Juk nevisada reikia išleisti milijonus, kad vieta atsigautų ir būtų jauki: atnaujintas grindinys, stilingi suoleliai, jaukus apšvietimas. Liepų gatvė grįsta akmenim, pravažiuodami automobiliai kelia didelį triukšmą. Todėl norima iškirsti medžius, kad to triukšmo būtų dar daugiau.
Vydūno aikštėje per karščius būti neįmanoma: įkaitęs akmuo, jokio pavėsio. Ar siekiama, kad tokia būtų Donelaičio aikštė?
Eh….. ir vėl jie nori grąžinti šį nevykusį projektą? Cesiulis sako, kad jam jaukiausia ši aikšte, na, tai nežinau, kas randa jaukumą apsuptas cemento ar granito… Akivaizdu, kad pačio žaliojo ploto šiame projekte sumažėja kardinaliai. Tai nėra vien apie medžius. Į žaliąjį plotą įeina ir žolė ir krūmai, bet ne granitas ar cementas. Kitas labai dažnas naratyvas, neva ta „dalis” visuomenės neleidžia kirsti supuvusių medžių ir apskritai medis – tai pavojingas parazitas ir kenkėjas, kurį reikia tik šalinti. Medžius reikia prižiūrėti ir jie ne parazitai, jei jau tikrai beviltiška juos išgydyti, tai ok kirskit, bet būkit įsitikinę ir dėkite pastangas, kad to nereiktų daryti. To šiandienos projektų pasiūlymuose nesimato. Kokie tragiški projektai įgyvendinti Vydūno ir Tremtinių skveruose – bi tik granituot, kad nė žolytė neišlįstų. Tad stengsiuos, kad tai nesikartotų Donelaičio ir Atgimimo aikštėje, nes dar ten laukia tamsuma…
Niekas netrukdo iš savų pasamdyti architektus, kad pačiai tinkamą projektų parengtų, o mes vertinsin ir žiūrėsim, ar netrukdyti jį realizuoti, nes mieste ne viena „vitutė” juk…