Ūkinė – pramoninė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) veikla, kurią beveik 99% sudaro uosto krova, vykdoma praktiškai viduryje Klaipėdos miesto, betarpiškoje gyvenamųjų kvartalų kaimynystėje, niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus netarši. Tai gerai supranta tiek uosto krovos kompanijos, tiek ir pati KVJU direkcija. O klaipėdiečių jau seniai nebestebina, kad viduryje miesto uoste kraunama geležies rūda, durpės, cementas, naftos produktai, baltarusiškos trąšos ir dar daug daug kitų ir kitokių degių, sprogių, kenksmingų ar šiaip nuodingų medžiagų. Todėl naujos ir labai pakylėtos kalbos apie tvarią, darnią, subalansuotą ar net visiškai žalią uosto veiklą (krovą) ir apie perspektyvinę tos veiklos teritorinę plėtrą tūlą klaipėdietį verčia suklusti. Kur dar gali nuvesti tokia tarši uosto krova ir jos teritorinė plėtra?

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 metais patvirtinto Klaipėdos miesto strateginio plėtros plano (KSPP) oficialius duomenis, Klaipėdos miestas tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) pačia blogiausia prasme užtikrintai „pirmauja” pačioje blogiausioje statistikoje: pagal išmetamų teršalų kiekį vienam gyventojui, pagal sergamumą ir pagal mirtingumą.

Tame pačiame, jau minėtame KSPP, yra pateikta ir labai konkreti išvada, kad „žymus iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekio augimas, didelis vienam gyventojui tenkantis išmestų teršalų kiekis yra sąlygotas KVJU teritorijoje, kitose pramoninėse miesto teritorijose veiklą vykdančių pramonės ir gamybos įmonių veiklos bei aktyviai vystomo transporto sektoriaus veiklos”.

Žiauroka išvada, bet būtent tokia yra mūsų miesto šiandiena.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žalioji koncepcija

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūro Drungilo, žaliojo uosto esmė – nulinė tarša, žalios energetikos naudojimas, neatsinaujinančių energetikos šaltinių taupymas. Mintis aiški, tekstas geras, bet kad tarši uosto veikla imtų ir taptų nuline? Kad plečiant uosto krovą viduryje miesto, bet vien tik pasiskelbus žaliuoju uostu, ims ir išnyks miestą ir jo gyventojus kankinantys oro, vandens, dirvožemio tarša, dulkės, kvapai, uostą aptarnaujančio sunkiojo ir geležinkelio triukšmas?

Todėl visiškai suprantama, kad viešinamoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žaliojoje koncepcijoje norisi atrasti atsakymus, kaip ateityje gyvens taršiausias Lietuvos miestas, kurio gyvenamosios aplinkos kokybė labai priklauso nuo taršios uosto veiklos, kaip bus mažinama aplinkos tarša, gerinama gamtinė bei gyvenamoji aplinka Klaipėdoje, Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūros regione, ką ta žalioji uosto koncepcija pasiūlys pirmiausia uostui, o po to – miestui ir jo gyventojams. Arba atvirkščiai.

Kas gi yra ta Žalioji koncepcija ir kam jos reikia?

Pirmą kartą pristatant Žaliojo uosto koncepcijos sumanymą dar 2020 metų vasarą buvo teigiama, jog norima, kad Klaipėdos uostas, būdamas Baltijos šalių uostų lyderiu krovos srityje, taptų lyderiu ir aplinkosaugos srityje.

„Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl jos ekologinės būklės gerinimas – vienas svarbiausių mano darbo Europos Komisijoje prioritetų”, – 2020 metų vasarą sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, kai klaipėdiečiai pirmą kartą išgirdo apie Žaliąją uosto koncepciją.

Vienareikšmiškai buvo akcentuota bloga ekologinė ir aplinkosauginė Klaipėdos situacija: „Nors daugiausia tokią būklę lemia Nemunu atnešama tarša, tačiau prie taršos prisideda ir Klaipėdos sąsiauryje esantys taršos šaltiniai: pramonės įmonės, laivyba. Klaipėdos uostas sparčiai auga, intensyvėja jame vykdoma veikla, todėl jis pagal savo ekonominius/gamybinius rodiklius tapo Baltijos regiono lyderiu. Tačiau tuo pat metu griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai, o kartu išaugo ir visuomenės nepasitenkinimas dėl didėjančio dulkėtumo, triukšmo, kvapų, todėl iškilo poreikis sumažinti aplinkos taršą ir pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos regione”.

Žaliojo uosto koncepcijos sumanytojai kažkodėl labai pabrėžė didžiulį poreikį uosto veiklos monitoringui ir Uosto direkcijos galių stiprinimui. Tai nuskambėjo keistokai, nes kai miestas pagal taršą, sergamumą ir mirtingumą „pirmauja” respublikoje, tai vienintelė kryptis iš tos taršios veiklos dugno, kurioje yra Klaipėda, tegali būti tik į viršų. Tačiau kuo čia dėti monitoringai ir direkcijos galių stiprinimas? Miestą gydyti, švarinti reikia, mažinti visokias taršias (kenksmingas) veiklas tiek uoste, tiek ir už jo ribų ir iš viso tų taršių veiklų viduryje miesto nebevykdyti.

Viltingai nuteikė Žaliojo uosto koncepcijos iniciatorių vienas iš apibendrinančių teiginių, kad „šios idėjos esmė: nuolatinis uosto atvirumas, uosto veiklos pertvarkymas į draugišką gamtai ir gyventojams”.

Uosto veiklos pertvarkymas į draugišką gamtai ir gyventojams

Susipažinus su viešinama Žaliojo uosto koncepcija, galima konstatuoti, kad praėjus 1,5 metų nuo žaliojo kurso pradžios pristatymo, ta koncepcija jokiu uosto veiklos pertvarkymu į draugišką gamtai ir gyventojams net nekvepia.

Kad planuojama didinti uosto krovos apimtis – taip. Kad planuojama uosto teritorinė plėtra (į pietus, miesto centre ir į šiaurę Melnragėje) – taip pat taip.

Priminsime, kad pagal 2019 m. Vyriausybės patvirtinto Uosto bendrojo plano sprendinius yra planuojama didžiulė perspektyvinė Klaipėdos uosto plėtra, kuri sieks 163 mln. tonų krovinių per metus. Priminsime, kad rekordinė 2020 m. Klaipėdos uosto krova siekė „tik“ 47,7 mln. tonų, t.y. ateityje ji turės padidėti apie 3,4 karto.

Atitinkamai padidės ir esami didžiuliai uostą aptarnaujančių sunkiojo transporto ir geležinkelio srautai bei triukšmas ir tarša, dulkėtumas ir kvapai.

Koncepcijos sudėtis

Žaliojo uosto koncepcijos rengėjai (UAB „Smart Continent LT”) nurodė, kad koncepciją sudaro: KVJU aplinkos apsaugos politika; KVJU prioritetinės aplinkos apsaugos veiklos kryptys; koncepcijos įgyvendinimo schema ir planas; rekomenduojamos priemonės.

Išsyk turiu nuvilti patiklius skaitytojus, bet nei koncepcijos įgyvendinimo schemos, nei šalia jos paminėto plano 71 puslapio apimties koncepcijoje aš neradau. Nei koncepcijos turinyje, nei tarp nuosekliai sunumeruotų koncepcijos 11 lentelių ir 35 paveikslų.

Tad ir tenka konstatuoti, kad iš 5 nurodytų koncepcijos sudedamųjų dalių – 2 dalių paprasčiausiai nėra.

Beje, šioje vietoje iškyla ir lieka neatsakyti ir tokie natūraliai elementarūs klausimai, o kas nustatė (sugalvojo) tokią koncepcijos sudėtį? Kuo remiantis? Ir koks yra šio rengiamo dokumento (?) statusas? Kodėl ant koncepcijos viršelio yra nurodyta, kad tai esanti tik „tarpinė projekto ataskaita” ir kad „koncepcija bus rengiama“ (7 psl.)?

Ar po šios koncepcijos (tarpinės projekto ataskaitos) parengimo dar bus rengiama kažkokia kita, tikra, nebe tarpinė projekto ataskaita? O po to ar bus dar rengiamas ir kažkoks projektas?

Tad, ką mes čia skaitom, nagrinėjam ir kam siūloma teikti pastabas?

Dovanokit, bet kol kas tai labiau panašu į kažkokį labai žalią nesusipratimą, jei nereikėtų išsireikšti kiek stipriau.

Rekomenduojamos priemonės

Rekomenduojamų priemonių koncepcijoje yra nurodyta ne viena ir savotiškai įdomių. Įdomumas prasideda nuo to, kad toms priemonėms atsirasti buvo analizuojami 10 Europos uostų. Kas ir kaip juos parinko – čia jau muzikos užsakovo – KVJU direkcijos kompetencija.

6 uostai yra iš Europos Atlanto pakrantės ir 4 iš Baltijos jūros. Po dar kažkokios tik užsakovui žinomos atrankos liko 3 uostai iš Europos Atlanto pakrantės ir 2 iš Baltijos jūros: Roterdamas, Amsterdamas, Briugė bei Geteborgas su Treleborgu.

Labai simptomatiška, bet į gerosios praktikos palyginimui atrinktų Baltijos uostų dvejetuką nepateko Klaipėdos uostininkų labai dažnai cituojamas Gdanskas ir Ryga.

Išsyk pasakysime, kad žaliojo uosto koncepcijos rengėjai nenorėjo pastebėti Klaipėdos uostui aktualiausios lyginamų uostų gerosios praktikos pavyzdžio: nei Roterdamas, nei Gdanskas, nei Ryga, nei visi kiti uostai nevykdo taršios krovos viduryje miesto… O apie visokius helsinkius, stokholmus, talinus ir kopenhagas (sąrašą galima tęsti), viduryje miesto jau seniai seniai nekraunančių nei geležių, nei cemento, nei trąšų, net pagalvoti baisu.

Gaila, bet Klaipėdos uosto žaliojoje koncepcijoje surašytos rekomenduojamos priemonės yra skirtos ne esminiams Klaipėdos uosto taršios veiklos pokyčiams atlikti, o tik tokio paties pobūdžio veiklos tąsai viduryje miesto užtikrinti, prisidengiant skambiu ir madingu uosto žaliojo kurso lozungu.

Geroji užsienio uostų praktika Klaipėdoje

Koncepcijoje yra įvardinta ir geroji lyginamų užsienio uostų praktika. Tų praktikų yra įvairių. Tačiau įdomu yra ne tai, kas yra pažymėta koncepcijoje kaip geroji užsienio uostų praktika, o tai, kas yra atrinkta tų praktikų taikymui Klaipėdos uoste. Pavyzdžiui: viename iš didžiausių Europos (ir pasaulio) apie 40 km ilgio Roterdamo uoste jau yra įrengta apie 250 elektroninių jutiklių („e-nosys“), kurių funkcija yra nustatyti kenksmingų ar nemalonių teršalų kiekį ore. Jutikliai padeda išvengti nemalonus kvapo problemų uoste, kadangi fiksuoja LOJ koncentraciją. Jutikliai gyvu laiku perduoda informaciją centriniam kontrolės skyriui, kuris, užfiksavus didelius pokyčius, atlieka teršalų kilmės tyrimą arba informuoja krovos kompaniją apie problemas.

Visame Klaipėdos uoste (apie 14 km ilgio) šiuo metu yra įrengtos ar ne 3 oro taršos stotelės. Koncepcijoje taršos mažinimo priemonių plane iki 2023 metų yra numatytas „oro kokybės matavimo stotelės įsigijimas, 1 vnt.“.

Treleborgo uoste, siekiant sumažinti uosto triukšmą, konteinerių terminalas buvo perkeltas atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų, dėl ko, tiesioginis uosto veiklos sukeliamas triukšmas reikšmingai sumažėjo. Kaip manote, ar ši geroji Treleborgo uosto praktika buvo atrinkta ir
rekomenduota Klaipėdos uosto žaliojoje koncepcijoje? Teisingai. Jūs atspėjote.

Praktiškai visi nagrinėjami gerųjų praktikų uostai (5 iš 6) taiko lengvatas aplinkai draugiškiems laivams. Klaipėdoje?.. Jūs ir vėl atspėjote.

Koncepcijos taršos mažinimo priemonių plane yra nurodyta dar viena koncepcijos rengėjų manymu efektyvi ir Klaipėdos uostui taikytina rekomenduojama priemonė: iki 2024 m. planuojama pakeisti 2 vnt. dyzelinius tarnybinius automobilius naujais 2 vnt. elektromobiliais…

Koncepcijos taršos mažinimo priemonių plane yra numatytas ir „Specifinės vizualinės taršos eliminavimas pramoninėje teritorijoje“. Ši geroji praktika bus realizuojama iki 2027 m., įrengiant toje pramoninėje teritorijoje „vandens garo rekuperavimo sistemą“. O kad praktiškai beveik visa apie 14 km ilgio marių pakrantė pagal Uosto bendrojo plano sprendinius bus užstatoma iki 30 m aukščio futbolo aikštės dydžio sandėliais (kaip kad dabar yra KLASCO teritorijoje), koncepcijos rengėjai apie tokią uosto specifinę vizualinę taršą net neužsimena.

KVJU aplinkos apsaugos politika

Žaliojo uosto koncepcijos rengėjai (UAB „Smart Continent LT”) kartu su koncepcijos užsakovu – KVJU direkcija koncepcijoje nurodė, kad koncepciją sudaro, joje turi būti ir KVJU aplinkos apsaugos politika. Pagal turinį taip ir yra. Yra turinyje toks punktas. Tiesa, vadinasi jis kiek kitaip („4 Uosto aplinkos apsaugos politika“, 58 psl.), bet tiek to.

Skaitome apie tą politiką ir jau pirmame skyrelio sakinyje perskaitome, kad „VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, laikydamasi darnaus vystymosi principų, atsižvelgdama į tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, jų tikslus, nuostatas, rekomendacijas, suinteresuotųjų šalių lūkesčius bei siekdama mažinti Uosto ūkinės veiklos poveikį aplinkai, įsipareigoja…“ Bet jokios „KVJU aplinkos apsaugos politikos“ ar „Uosto aplinkos apsaugos politikos“ šiame skyrelyje nėra.

Yra tik aštuoni (8) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsipareigojimai (!) kažkam ir apie kažką. O politikos šiame skyrelyje nėra.

Tai dabar jau yra visiškai aišku, kad iš tų, kiek aukščiau paminėtų ir įvardintų žaliosios koncepcijos sudedamųjų dalių (KVJU aplinkos apsaugos politika; KVJU prioritetinės aplinkos apsaugos veiklos kryptys; koncepcijos įgyvendinimo schema ir planas; rekomenduojamos priemonės), šioje visuomenei pateiktos žaliosios koncepcijos sudėtyje trūksta daugiau nei pusės (3 iš 5) jos sudedamųjų dalių: nėra politikos, schemos ir plano. Kaip tą dalelę suprasti, vertinti?

Turint omenyje, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla yra imperatyviai nustatyta Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, kurio 11 straipsnyje yra nurodytos visos pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos, uosto žaliojoje koncepcijoje suformuluoti ir nurodyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsipareigojimai yra kas ir apie ką?..

Šia nelabai linksma gaida ir nelabai retoriniu klausimu ir baigiu savo nepilnas ir gana ekspromtines pastabas bei pasiūlymus dėl visuomenei susipažinti pateiktos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Žaliojo uosto koncepcijos.