Valdančiųjų konservatorių stovykloje – nieko gero. Dėl sutarabanytų santykių su Kinija pasišiaušė ne tik politinė opozicija, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda, bei – kas daug svarbiau – labiausiai technologiškas Lietuvos verslas. Tas verslas, kurio atstovus sunku būtų apkaltinti kokiomis nors išankstinėmis nesimpatijomis Tėvynės Sąjungai (TS-LKD). Yra greičiau atvirkščiai.

Šia prasme Valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, žadantis atėjus į valdžią santykius su Kinija kaip mat sutvarkyti, neturi daug šansų. Jo rinkėjai yra visiškai kiti.

Tomas Roggero (flickr.com) nuotr.

Be to ir konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje viešumon paleido žinią, kad Vilniuje atidarytos „Taivaniečių atstovybės” pavadinimas (jis ir sukėlė Kinijos įtūžį, nes paprastai visame pasaulyje panašios, diplomatinio statuso neturinčios atstovybės vadinamos salos administracinio centro – Taipėjaus – vardu) su jais nebuvo derintas.

Taivano (arba taivaniečių) atstovybės atidarymas Vilniuje akivaizdžiai buvo politinis žingsnis, kurį žengiant tokie reiškiniai kaip analizė ir konsultacijos paprasčiausiai miegojo.

Nors gal ir buvo visiškas siurprizas – anksčiau apie šiek tiek koreguotiną požiūrį į Kinijos Liaudies Respubliką nemažai kalbėjo artimas TS-LKD dabartinis užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ar TS-LKD frakcijos Seime narys Matas Maldeikis. Dar anksčiau simpatijas Taivanui, nepaisant Lietuvos deklaruotos „vieningos Kinijos” politikos pripažinimo, reiškė ir buvę įtakingi Liberalų sąjūdžio nariai.

Sprendimo teisingumu kažin kaip buvo įtikintas ir prezidentas Gitanas Nausėda, kuris iš pradžių net jį rėmė, tačiau praėjusiąją savaitę viešai pripažino jį Vyriausybės „klaida” ir pareikalavo, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pateiktų jam aiškų išėjimo iš santykių su Kinija krizės planą.

Politinis reveransas KLR oponuojančiam Tavanui, ko gero, nelauktai sutapo su globalia JAV ir Kinijos konkurencija, kada Vašingtonas deklaravo Kiniją esant pagrindine grėsme kol kas didžiausiai pasaulio galybei. Amerikiečių pareigūnai visaip kaip deklaruoja paramą drąsiam Lietuvos žingsniui užsienio politikoje, tačiau Europos Sąjunga neskuba į politinę pagalbą. Informaciją apie tai renka, tačiau pagalbos teikti neskuba. Juo labiau tokios Vidurio Europos šalys kaip Vengrija jau prieš keletą metų yra deklaravusios, kad mąžtant išmokų iš ES, būtina gręžtis į Kiniją.

O mūsų verslas tvirtina patiriąs nuostolių, nes mūsų politikai nusprendė susipykti su globaliu fabriku, kaip dažnai yra vadinama Kinija. Negauna unikalių medžiagų, būtinų komponentų, nekalbant apie lietuviškos kilmės prekių eksportą, kuris stačiai yra stabdomas.

Pasirinkimų šiuo atveju nedaug. Arba Lietuva žengia atatupsta ir taivaniečių prašo pakeisti Vilniuje atidarytos misijos pavadinimą, kas greičiausiai visiems laikams palaidotų mūsų reputaciją visame pasaulyje, ir visi ligšioliniai žingsniai netektų prasmės (misija tokiomis aplinkybėmis gal net išvis būtų uždaryta). Arba tęsia šio sprendimo įgyvendinimą aiškiai parodydama visuomenei ir politiniams oponentams, kur gali būti Lietuvos interesas.

Tiesą sakant, tam reikia pastangų beigi kruopštaus darbo. Be to – kokybiškos patirties visoje valstybėje. O jos taip vadinamos kritinės masės nėra nei Simono Daukanto aikštės rūmuose Vilniuje, nei vertybinę užsienio politiką deklaruojančioje valdančiojoje koalicijoje.

Kaip praėjusiąją savaitę man sakė vienas Seimo narys: „Jauni žmonės politikoje gerai, tačiau norėtųsi, kad jie darytų ne vien vaikams būdingus sprendimus”.