Trečiadienio vakarą Klaipėdos pašto bokštas vėl pasipuošė Lietuvos vėliavos spalvomis, o šalia savivaldybės pastato skambant dainoms nušvito „Atminimo laužas“ – uostamiestis pagerbė 1991-aisiais sausio 13-ąją žuvusius Laisvės gynėjus. Tačiau šįkart šią gražią tradiciją apkartino incidentas, kuriam spręsti prireikė ir policijos.
Aistras sukėlė į renginį su plakatais atėjęs nuolatinis įvairių protestų dalyvis Virginijus Partaukas su kolega. V. Partaukas savo laikytame plakate klausė, kada bus įveiktas vidinis priešas, uzurpavęs Lietuvą, o jo kolega išreiškė protestą prieš „vergo pasą”.
Domo Rimeikos ir Martyno Vainoriaus nuotr.
Pastaruosius pamokyti, kad šis renginys yra ne vieta tokiems plaktams demonstruoti bandė tinklaraštininkas Arūnas Marčkauskas. V. Partauko teigimu, A. Marčauskas jį apstumdė, sulaužė apsauginį skydelį, todėl jis iškvietė policiją.
Kai kurios moterys atvykusiems pareigūnams tvirtino, kad A. Marčauskas nieko panašaus nedarė.
Vienas vyras V. Partauko ir jo bendraminčio elgesį prilygino situacijai, kai tokie plakatai būtų demonstruojami ant kapų.
Pasipiktinimo neslėpė ir sąjūdietis, buvęs pirmasis Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys. Anot jo, tokiems protestuotojams tikrai reikėtų duoti į kailį, nes šis minėjimas yra šventas renginys ir ne vieta tokiems savo įsitikinimams reikšti.
INFORMACIJA
Nuo 18 val. ant Klaipėdos piliavietės kalno šlaito (iš Pilies gatvės pusės) galima matyti vaizdo instaliaciją „Žuvusiems už meilę laisvei“.
Jos autorius – videomenininkas, teatro dailininkas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Rimas Sakalauskas, gimęs ir užaugęs gausioje patrioto, laisvės gynėjo, nukentėjusio Sausio 13-osios įvykių naktį Antano Sakalausko šeimoje. Instaliacijai muziką sukūrė kompozitorius Mykolas Natalevičius, LMTA dėstytojas, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas.
Vaizdo instaliacija trečiadienį bus rodoma iki 23 val., ketvirtadienį – nuo 17 iki 23 val. Jos trukmė – 8 minutės (intervalai tarp seansų – 15 min.).
Trečiadienio vakarą vyks ir tradicinis bėgimas Laisvės gynėjų keliu – Sausio 13-ajai paminėti. Šįkart nuspręsta bėgti Sausio 13-osios išvakarėse, jau sutemus, siekiant labiau pajusti šio įvykio atmosferą.
Bėgimo mėgėjai, kaip ir kasmet, sieks įveikti 8 000 m atkarpą – nuo Girulių televizijos bokšto iki Klaipėdos miesto savivaldybės pastato. Trumpesnė trasa – nuo Vasaros estrados.
ŽUVĘ LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJAI
Loreta ASANAVIČIŪTĖ (1967–1991)
Virginijus DRUSKIS (1969–1991)
Darius GERBUTAVIČIUS (1973–1991)
Rolandas JANKAUSKAS (1969–1991)
Rimantas JUKNEVIČIUS (1966–1991)
Alvydas KANAPINSKAS (1952–1991)
Algimantas Petras KAVOLIUKAS (1939–1991)
Vidas MACIULEVIČIUS (1966–1991)
Titas MASIULIS (1962–1991)
Alvydas MATULKA (1955–1991)
Apolinaras Juozas POVILAITIS (1937–1991)
Ignas ŠIMULIONIS (1973–1991)
Vytautas VAITKUS (1943–1991)
Vytautas KONCEVIČIUS (1941–1991)
Man svarbesnis kitas „incidentas”. Kur dingo tradicinis laužas? Trys „buržuikos”, ponai, tai ne laužas. Nei grožio, nei šilumos.
Šaunuoliai, kad nebijo pateikti savo nuomonę, kurią turi maža dalis tautiečių.
Vyko tiesiogine transliacija. Savivaldybės puslapyje turėtų būti įrašas. Kam aprašinėti, kai yra filmuota medziaga. Niekas netrukdė Žvejų kultūros organizuotam renginiui. Arūnas Marcauskas , atvykus policijai, aiškino. kad šitie žmonės skaldo. . Manau, kad A. Marcauskas vykdo skaldymą, nes ateiti minėti gali visi, o ne nezabutkų gerbėjai, beretės ir valdžios galvos.
Tai kiek suprantu, jeigu ne šis pseudoincidentas, tai apie minėjimą išvis nebūtų nieko rašoma?Pamašu ,kad artėjama prie „Vakaro Žinių” formato…Gėda.
O taip, atėjau į renginį iš anksto gavęs informaciją iš Virginijaus, kad jis bus su tokiais plaktais. Jei jo nebūtų buvę tikrai nebūčiau ėjęs 🙂 O jei rimtai, tai reikėjo apsimesti, kad nieko nebuvo visi gražiai pakalbėjo, padainavo ir išsiskirstė? Man atrodo, kad ne tokią žurnalistiką žmonės 1991 01 13 prie TV bokšto gynė.
Ateiname minėti žuvusių. Kiekvienas turime savo požiūrį į sausio 13-osios įvykius, nes buvome dalyviai. A. Grublio teiginys, kad lendame į jų nuomonę yra nusišnekejimas. Minėjimas yra visų, o ypač tų, kurie dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Primesti minėjimo taisyklės, atseit, tik galite saldžiai giedoti, o apie patyčias, kurias patiria tų dienų dalyviai , nė žodeliu. Jei apie tai kalbėsi – šlykštus mobingas, įžeidinėjimai iš paklusnių berečių.
Malonu ,Gediminai , kad dar esate gyvas 1919-22 metų Nepriklausomybės kovų dalyvis. Ilgų metų Jums .
Pagal Grublį, sovietų okupacijos 1940 m. nebuvo ir piliečiai iki 1988 m. nekovojo už Nepriklausomybę. Ačiū už naujieną.
Jei kalbama apie sausio 13, tai gal, verta paklausyti ką sako Algis Grublys.
didžiausia panieka beširdžiams,bekultūriams,Lietuvos teršėjams,gėda, didžiausia gėda,kaip šventa žemelė juos nešioja, tai jedinstveninkų palikuonys galimai,ir nuo tokių būtinos tvoros
Klaipėdiečių pakantumas ir tolerancija neturi ribų. Jau keletą metų „Vienintelės tiesos” turėtojų grupelė demonstratyviai lenda į kiekvieno mūsų nuomonę. Juos sutiksi gatvėse,įstaigose,turguje ,tarpuvartėse ir aikštėse. Savo tiesomis jie gina visus iš eilės : pensininkus , žvejus, Venskienę, vairuotojus, Tėvynės išdavikus,kriminalinius nusikaltėlius , uostą ir savo „demokratiją” Įlindimas į Sausio įvykių paminėjimą ir aukų pagerbimą- cinizmo viršūnė. Ačiū ,Arūnui , kad priminė jų vietą. Būkime atlaidūs ir šių ‘plakatistų” greit sulauksime savo šeimų šventėse ir kapinėse per laidotuves ….
pone Grubly , norėtumėte vienos nuomonės , vienos partijos ? Pilietiškai aktyvūs žmonės daugeliu atveju, apie vykstančius įvykius,turi nuomonę .Ir kas visokiems ” arūnams ” sakė KAIP REIKIA ŠVĘSTI ir KAS TURI DALYVAUTI ! Mano galva , žuvę už Lietuvą , o žuvo eiliniai minioje buvę žmonės , šiandien t.p. stovėtų su plakatais . Manau jiems garbė ir geriausias pagerbimas – matyti jų kovos tęsinį dėl Lietuvos , prieš beviltiškai valdomą Lietuvą , skurdą ir t.t.
Išlindo du valkatos,matomai kaškas dave keleta rubliu jiems už provokacija .
Tada kiekvienas iš mūsų buvome ten, kur kvietė. Gynėme laisvę, kaip galėjome. Partauko draugas Vilniuje ant Seimo stogo. Vieninteliai ginklai – molotovo kokteilis. Aš budėjau prie Klaipėdos sąjūdžio būstines . Tie, kurie srovėjo ir šalo tą 1990 m. sausio 13 naktį yra išjuokiami, kad jie ne taip kaip reikia pagerbia žuvusius. Kas tas teisėjas, kas tas arbitras, kuris žino, kaip tinkamai turime minėti tą dieną. Visi jie žuvo su meile tautiniams simboliams, nes jų sugrįžimas po 50 metų buvo didžiulė šventė. Šiandien, minėdami tą dieną. įsisega mėlyna gėlę, kuri neaišku su kuo susijusi. Kalba per tokį minėjimą tik miesto garbingos galvos, o tos, kurios visą naktį praleido ant Seimo Stogo – nežinomos, o svarbiausia yra nereikalingos.
Taip, tai tiesa. Kalbas rėžia tie, kurie prie Vilniaus bokšto ne stovėjo, šiltai sėdėjo. Tai kaip tik tą vietą ir laikas parodyti ką šiai dienai turime
o ko ten reikėjo stovėti 1990 metų sausio 13?
Už plakatus, už tiesa. Palaikom. O visokie grubliai ir marčiauskai – RANKOS ŠALIN NUO TIESOS
Nenusišnekėkite.Nekaltinkite kitų , kad esate nevykėlis.
Tik ne tokiu momentu. Gėda… Pagerbkime kovojusius ir atidavusius gyvybę už tokius kaip partauskai….
Martynai nenoretum lapasakoti kaip fa nakti saugoja gynejai merija isvage telefonus ir kitus daigtus? Kaip gere ale kaugdami soovietiniu kareiviu kurie sau ramwi stovejo kenino aikstei saugodami lenino paminkla nuo vandal ai tu per jaunas tai orisiminti tai kur ta nepriklausoma lietuva dingo dabar? Kur litaskur pusantro milijono gyventoju kur suvineritetas ka jankiu ir kitu tankai ir lektuvai veikia lt?o valdzioj lt griovejo buvusio KGB agento anukas sedi ir toliau griauna ka beliko dagriauti tik dabar dirba ne kaip lrisenelis su seneliu KGB o CZV
Ss- vatos gabale, na ir užsmardinai eterį savo kliedesiais.