Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovo, istoriko Vasilijaus Safronovo parašyta „Klaipėdos miesto istorija“, pasirodžiusi praėjusią žiemą, buvo išparduota žaibišku greičiu. Kad patenkintų paklausą, vasarą leidėjai kartojo tiražą, o netrukus knyga bus prieinama ir rusų kalba skaitantiems žmonėms.

Neįtikėtinos sėkmės sulaukusią knygą, „Klaipėdos knygos“ rinkimuose pelniusią populiariausios titulą, jos leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus – planuoja versti ir į anglų, ir į vokiečių kalbas.

Knygos autoriaus Vasilijaus Safronovo teigimu, apie vertimą į kitas kalbas buvo galvojama dar rašant „Klaipėdos miesto istoriją“. Drauge su leidėju, Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, buvo nutarta, kad pirmiausia knyga bus verčiama į rusų kalbą. Tokį sprendimą lėmė kelios praktiškos priežastys – 2019-aisiais, kai buvo sumanyta rašyti „Klaipėdos miesto istoriją“, KU priėmė pirmuosius studentus į rusų kalba vykdomas studijų programas, kurios yra orientuotos į Europos Sąjungos Rytų partnerystės valstybes. Tarp jų buvo studijų programa „Europos istorija“. Šiandien KU vykdo priėmimą į penkias tokias studijų programas. Ne tik istorijos, bet ir kitų studijų krypčių rusakalbiams studentams yra aktualu pažinti miestą, į kurį atvyksta studijuoti.

„Kitas dalykas, nors rusakalbių gyventojų nuošimtis Klaipėdoje per pastaruosius tris dešimtmečius nuosekliai mažėja, jie sudaro gana didelę miesto gyventojų dalį. Paskutinio gyventojų surašymo duomenys rodo, kad 2021 m. rusų, baltarusių, ukrainiečių Klaipėdos mieste yra 19 proc. gyventojų. Absoliuti dauguma jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, čia kadaise atvykę ar gimę ir užaugę. Žinau, kad daugeliui jų lengviau yra skaityti rusų kalba. Juolab kad Klaipėdos mieste vis dar veikia šešios bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose pagrindinė kalba yra rusų. Jiems turi būti prieinama gimtojo miesto istorija“, – sako knygos autorius.

Istorikas pažymi, jog rusakalbė auditorija šiuo klausimu buvo nuskriausta, nes leidinių apie šio krašto ir miesto praeitį rusų kalba beveik nėra, didžiuma iki šiol leistų istorinių tekstų buvo orientuotos į lietuvių ir vokiečių auditorijas „Lietuvos istorikai, manau, jau senokai suprato, kad jei nerašysime apie Lietuvos istoriją kitomis kalbomis patys, tą už mus darys kiti”,– teigia Vasilijus Safronovas.

Knygos leidybą finansavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Ją nuo kitos savaitės bus galima įsigyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bei KU knygyne.