Ruoniai – stambiausi Baltijos jūros žinduoliai

Laiškai iš jūros
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-01-25

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai kartu su profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) iš „Gustavo enciklopedijos“ parengė pažintinius siužetus, kurie buvo nufilmuoti Jūrų muziejaus ekspozicijose. Šįkart profesorius pasakoja apie Baltijos pilkuosius ruonius, priklausančius ausytųjų ruonių šeimai, irklakojų būriui.

Tai – patys stambiausi Baltijos jūros žinduoliai: jų ilgis siekia iki 2 metrų. Patelės sveria 100–180, o patinai – net iki 300 kg.

Vandenyje ruoniai jaučiasi kaip žuvys, plaukia pasiirdami užpakalinėmis galūnėmis-plaukmenimis. Ruoniai gali panerti net į 100 metrų gylį ir išbūti po vandeniu apie 20 minučių.

Šie gyvūnai turi gerą uoslę ir klausą bei jautrius ūsus, it antena gaudančius žuvies sukeliamus vandens virpesius. Ruoniai minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, tobiais, stintomis, builiais, dyglėmis. Suaugusiam gyvūnui per parą reikia apie 10–20 kg žuvies.

Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, nors Baltijos jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų. Keičiantis Baltijos ekologinei situacijai, vis daugiau šių ruonių pastebima Lietuvos pakrantėje. O ir kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Šalia Lietuvos jūrų muziejaus vyksta Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos, kai jis bus atidarytas atsiras daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės. Baltijos jūros reabilitacijos centre Lietuvos jūrų muziejaus specialistai galės padėti didesniam nelaimėlių skaičiui, kurie pagiję grįš atgal į jūrą. Reabilitacijos centras svarbus ne tik Jūrų muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims, turinčioms priėjimą prie Baltijos jūros. Baltijos jūros ruoniai gydomi Helos stotyje Lenkijoje, Fridrichskogo centre Vokietijoje, o Lietuvoje tokios „ligoninės“ kolkas nėra, nors turime 98 kilometrų ilgio Baltijos jūros liniją.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Susprogdino skenduolį 

Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja, kaip Klaipėdos uostui sekėsi tvarkytis su 1924-ųjų gegužės ...
2026-05-24
Skaityti daugiau

Kultūra

Klaipėdiečiai vilniečiams linkės Klaipėdos

Papildydama „Kultūros nakties“ programą, Klaipėda švartuoja savo kultūrinį laivą birželio 12-ąją Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje. Su vienos dienos kultūriniu renginiu ...
2026-05-21
Skaityti daugiau

Kultūra

Jūrų muziejus skelbia laivybos sezono pradžią ir rengia pikniką

Artėjanti vasara ir Lietuvos jūrų muziejuje baigiama rengti paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ ima diktuoti uostamiestyje naujas madas: jau ...
2026-05-20
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This