P0

Jūros istorijos

Ruoniai – stambiausi Baltijos jūros žinduoliai

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-01-25


Lietuvos jūrų muziejaus specialistai kartu su profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) iš „Gustavo enciklopedijos“ parengė pažintinius siužetus, kurie buvo nufilmuoti Jūrų muziejaus ekspozicijose. Šįkart profesorius pasakoja apie Baltijos pilkuosius ruonius, priklausančius ausytųjų ruonių šeimai, irklakojų būriui.

Tai – patys stambiausi Baltijos jūros žinduoliai: jų ilgis siekia iki 2 metrų. Patelės sveria 100–180, o patinai – net iki 300 kg.

Vandenyje ruoniai jaučiasi kaip žuvys, plaukia pasiirdami užpakalinėmis galūnėmis-plaukmenimis. Ruoniai gali panerti net į 100 metrų gylį ir išbūti po vandeniu apie 20 minučių.

Šie gyvūnai turi gerą uoslę ir klausą bei jautrius ūsus, it antena gaudančius žuvies sukeliamus vandens virpesius. Ruoniai minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, tobiais, stintomis, builiais, dyglėmis. Suaugusiam gyvūnui per parą reikia apie 10–20 kg žuvies.

Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, nors Baltijos jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų. Keičiantis Baltijos ekologinei situacijai, vis daugiau šių ruonių pastebima Lietuvos pakrantėje. O ir kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Šalia Lietuvos jūrų muziejaus vyksta Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos, kai jis bus atidarytas atsiras daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės. Baltijos jūros reabilitacijos centre Lietuvos jūrų muziejaus specialistai galės padėti didesniam nelaimėlių skaičiui, kurie pagiję grįš atgal į jūrą. Reabilitacijos centras svarbus ne tik Jūrų muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims, turinčioms priėjimą prie Baltijos jūros. Baltijos jūros ruoniai gydomi Helos stotyje Lenkijoje, Fridrichskogo centre Vokietijoje, o Lietuvoje tokios „ligoninės“ kolkas nėra, nors turime 98 kilometrų ilgio Baltijos jūros liniją.


    2022-01-25

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt