profesorius Gustavas

Latimerijos – gyvosios iškasenos

„Naktinės plėšrūnės latimerijos giliuose vandenyse išauga iki 2 metrų ilgio ir 100 kilogramų svorio. Dėl pelekų gausos latimerijos yra labai manevringos. Nors įprastai jos tiesiog tingiai atsiduoda povandeninių srovių malonei, tačiau panorėjusios galėtų būti...

Plėšrūs ir pavojingi taip pat gali patekti į bėdą

Didysis baltasis ryklys tarp visų ryklių yra rekordininkas pagal užpultus žmones. Šie rykliai ne kartą yra kėlę panikos bangas banglentininkų pamėgtose Australijos pakrantėse – atakuodami net ir sekliuose vandenyse, kartais taip arti kranto, kad užpuolimą matydavo...

Ar tikrai norisi paragauti rajų žiaunų?

Rajos – kremzlinių žuvų klasės žuvų grupė. Joje išskiriami 4 būriai: rykliauodegės rajožuvės, rombinės rajožuvės, dygliauodegės rajožuvės, elektrinės rajožuvės. Apie jas Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) ir pasakoja dar...

Dygliuotas ir su antenomis. Kas?

Langustas – artimiausias vėžio ir omaro giminaitis, tik neturi žnyplių – rausvai violetinės spalvos valgomasis jūrų vėžys, turi kietą šarvą su dygliais priekinėje dalyje. Apie jį Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) ir...

Kas bendro tarp sraigės, austrės, chitono ir aštuonkojo?

Du trečdaliai mūsų Žemės paviršiaus – jūros ir vandenynai, o ketvirtadalis jūrose gyvenančių gyvūnų rūšių – moliuskai. Jų priskaičiuojama apie 50 000 rūšių. Dar 25 000 gyvena sausumoje ir apie 5 000 – gėluose vandenyse. Apie juos Lietuvos jūrų muziejus kartu su...

Plekšnės – maskuotės profesionalės

Viena keisčiausių Lietuvos žuvų – plekšnė.  Apie ją Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) ir pasakoja dar viename reportaže. Ši žuvis yra asimetrišku, plokščiu, ovalo formos kūnu ir akimis,  kurios yra  vienoje viršutinėje...

Upių duobės – šamų namai

Šamai yra dugninės, duobių žuvys, tikri plėšrūnai. Apie juos Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) ir pasakoja dar viename reportaže. Šamas primena paslaptingą gelmių monstrą – gana ilgas kūnas, plokštėjanti galva ir trys...

Karšiai nemėgsta karščio

Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) parengė dar vieną reportažą apie apie muziejaus gyvūnus. „Lietuvos ežeruose bei upėse paplitęs karšis atpažįstamas iš charakteringos kuprelės. Karšis – dugninė žuvis, gyvena būriais...

Vėgėlė – išskirtinė žuvis

Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) parengė dar vieną reportažą apie apie muziejaus gyvūnus. „Paprastoji gyvavedė vėgėlė, arba gyvagimdė vėgėlė (lot. Zoarces viviparus) – dugninė žuvis, paplitusi Baltijos jūroje, taip pat...

Vandenynuose gali nelikti vadinamųjų komercinių žuvų

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvoti 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. – ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, vadinamųjų komercinių žuvų vandenynuose...

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest