Pasibaigus kalendoriniams metams suvedame rezultatus. Turimi duomenys rodo, jog viešasis transportas atsitiesia po buvusių pandeminių išbandymų ir demonstruoja tvarumą.

Nors šiemet ir nelaukiame keleivių rekordų, pagal vykstančių pokyčių slinktį turime pagrindo santūriam optimizmui.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdoje turime tiksliausią kelionių statistiką

Bet kokios sistemos valdyme pradžių pradžia – pirminių duomenų kokybė. Klaipėdoje turime tiksliausią kelionių viešuoju transportu statistiką. Naudojamės pažangiausia e.bilieto sistema, rodančia kiekvieną bilieto žymėjimą, to pažymėjimo vietą ir autobuso maršrutą. Šitas lūžis įvyko 2019-aisiais, kai jau ištisus kalendorinius metus veikė naujoji e.bilieto sistema, leidžianti matyti visų bilietų rūšių, tame tarpe ir popierinių bilietų su QR kodu žymėjimą.

Tai mums labai padėjo taupyti lėšas jau kitais, pandemijos metais, kai buvome priversti kirpti autobusų ridą: tikslus kelionių matymas leido lanksčiai pritaikyti tvarkaraščius prie realaus ir greitai besikeičiančio kelionių poreikio bei rasti optimalų dažnį nuo 2021 metų rudens.

Paskutinių trijų metų darbo dienų kelionių statistika atspindi ir dramatišką gyvenimo pandemijos sąlygomis istoriją.

Bendroji metinė statistika rodo, kad viešojo transporto sistema adaptavosi prie neprognozuojamų išorės veiksnių ir paskutiniu metu išlaiko gana aukšto kelionių lygio stabilumą. Pernai vežėme daugiau keleivių nei pirmaisiais pandemijos metais, nors ir mažiau nei ikipandeminiais. Prie to prisidėjo ir kryptinga miesto politika, užtikrinusi paslaugos teikimo finansavimą pandemijos sąlygomis.

Ypatingų lengvatų bilietai

Papildomos viešojo transporto lengvatos daugelį metų yra diskutuojamos miesto Taryboje. Nuomonės ten išsiskiria nuo „viskas turi kainuoti tiek, kiek kainuoja“ iki „viešasis transportas turi būti  nemokamas“. Tačiau per eilę metų Taryba nuosekliai plečia papildomų transporto lengvatų sąrašą.

Pirmiausia, 2017-aisiais, buvo užpildytas lengvatų „plyšys“ tarp pensininkų, kurie dar neturi 70 metų ir negalėjo naudotis jokia nuolaida, ir septyniasdešimtmečių, kurie jau gali važiuoti už pusę kainos – pirmajai kategorijai taip pat suteikta 50% nuolaida pusmetiniams ir metiniams bilietams. Tuos bilietus populiariai vadiname Senjoro bilietu. 2019-ųjų mokslo metams taryba įvedė Pradinuko bilietą už 10 eurų, galiojantį 9 mėnesius. Na, ir jau nuo šių metų pradžios galioja mūsų taip vadinamas Senjoro superbilietas – 365 dienų miesto bilietas už 10 eurų visiems asmenims, vyresniems nei 70 metų, galiojantis nuo pirmojo pažymėjimo.

Šių metų sausio pabaigoje bendras šių ypatingų lengvatų bilietų skaičius jau artėja prie penkiaženklio. Mieste beveik trečdalis gyventojų reguliariai naudojasi viešojo transporto paslauga, kasdien darbo dieną keliauja ~30 tūkstančių unikalių keleivių, tad šiais ypatingai lengvatiniais bilietais atliekama 20-25 proc. kelionių.

Klaipėdiečiai juda įvairiau

Prie „normalių laikų“ keleivių skaičiaus tačiau grįšime negreitai. Per tuos metus pastebimai pasikeitė judėjimo būdai mieste.

Jeigu bendrąjį mobilumą vertintume tik pagal viešojo transporto keleivių skaičių, galėtume teigti, jog jis mieste sumažėjo ketvirčiu. Tačiau taip nėra, nes klaipėdiečiai noriau rinkosi kelionei kitas transporto priemones ir/arba pagal galimybės dalį darbo laiko dirba per nuotolį.

Neturime duomenų, kiek klaipėdiečių ilgesnius atstumus nei anksčiau eina pėsčiomis. Taip pat negalime vertinti, kiek jų per porą metų atsistojo ant paspirtukų. Tačiau turimos techninės fiksavimo priemonės jau leidžia svarbioje Taikos prospekto – Tiltų gatvės atkarpoje stebėti pravažiuojančių dviračių skaičių. Šios priemonės buvo įrengtos šiltajame 2020 metų sezone.

Sukaupti duomenys rodo, jog tęsiantis pandemijai kelionių dviračiais daugėja.

Paspartėjo ir miesto bei regiono automobilizacija.

Sausio 1 dienai registruoti M1 kategorijos automobiliai. Šaltinis – „Regitra“

Iš tų kasmet kylančių skaičių galima spręsti, jog dalis klaipėdiečių, kurie anksčiau naudodavosi viešuoju transportu, persėda į savo automobilius. Šitas mobilumo būdas sukuria naujas urbanistines problemas: miestas nebepajėgus absorbuoti tūkstančius naujų vietinių ir dar daugiau atvažiuojančių iš regiono automobilių. Bendroji gyvenimo kokybė mieste dėl tokio tūkstančių klaipėdiečių ir priemiesčio gyventojų apsisprendimo tikrai nepagerėjo.

Priemiestis kaip problema ir galimybė

Rajono automobilizacija nenustoja augti tūkstančiais lengvųjų automobilių per metus. Tik maža dalis jų kasdien važinėja į savo administracinį centrą, Gargždus. Pagrindinis švytuoklinių kelionių tikslas buvo ir išlieka Klaipėda. Tuo aktualesnė užduotis yra priemiesčio gyventojams pasiūlyti kelionėms į Klaipėdą kokybišką viešojo transporto alternatyvą.

Esame realistai ir suprantame, jog bent vienas automobilis šeimai priemiestyje yra reikalingas. Tačiau siekiame, jog piko metu – į darbą ar mokyklą – priemiestelėnai važiuotų ir viešuoju transportu.

Ženkliai praėjusiais metais padidėjusį parduotų zoninių terminuotų bilietų skaičių siejame ne tik su mūsų taikomais patraukliais rinkodaros sprendimais, tačiau ir nuo mokslo metų pradžios pagaliau Vyriausybės suvienodintomis lengvatomis miesto ir priemiesčio vaikams. Tuo
aiškiname ir sumažėjusį kelionių skaičių per mėnesį vienam bilietui – vaikai turėjo atostogų, kai kuriais laikotarpiais taikytas ir nuotolinis mokymas. Taip pat vieša paslaptis – dalia jaunesnių keliautojų kortelės su galiojančiu terminuotuoju bilietu nežymi – tingi, bijo pamesti kortelę ir pan.

Klipščiai – analizės verta sėkmės istorija

Pagal bilietų žymėjimus matome atskirų įlipimo stotelių populiarumą. Pernai daugelį net ir miesto stotelių šiuo rodikliu nurungė Klipščių stotelė, esanti jau už administracinės miesto ribos. Tai šiuo metu yra populiari jungiamoji stotelė, veiksni ir kiss and ride režimu, ir kaip privežamoji priemiesčio maršrutams.

Šiuo metu aiškinamės sąlygas, kuriomis ir kitos artimiausios priemiesčio stotelės galėtų tapti tokiomis pat jungiamosiomis, taip sumažindamos į miestą atvažiuojančių lengvųjų automobilių srautą.

Eismo valdymo pradžios metai

Jau eilę metų Klaipėdos miestas investuoja į išmaniosios eismo valdymo sistemos įdiegimą. Populiariai kalbant, tos sistemos esmė yra palaikyti koordinuotą, lankstų, vairuotojams patogų šviesoforų darbo režimą pagal eismo sąlygas.

Mieste jau nemažai vietų – mini koridoriukų, kur atkarpoje su keliomis šviesoforinėmis sankryžomis jų veikimas koordinuotas – leistinu greičiu važiuojat ir stebint priekyje šviesoforo spalvą, atkarpa įveikiama nestojant.

Dalyje Šilutės plento ir Liepų gatvėje, kur tokie pertvarkymai jau atlikti, eismo sąlygos pagerėjo.

Jau yra vietų, kuriose ir viešas transportas pasinaudoja prioritetine teise pravažiuoti sankryžą greičiau; žinoma, naudą gauna ir ta pačia kryptimi važiuojantys kiti eismo dalyviai.