Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai penkis kartus sumažino Neringos savivaldybės valdomai UAB „Neringos vanduo“ paskirtą baudą už tai, kad ji pažeidė nuotekų dumblo tvarkymo procedūras.

Neringos savivaldybės nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) buvo konstatavęs, kad „Neringos vanduo“ privalėjo tokį susidariusį dumblą perduoti tik atliekų tvarkytojams, tačiau 245,77 t dumblo pernai balandį perdavė teisės tvarkyti atliekas neturinčiam ūkininkui. Už tai įmonei AAD skyrė 5000 Eur baudą.

Skunde teismui „Neringos vanduo“ aiškino, kad ji yra registruota atliekų tvarkytojų valstybės registre, todėl teisėtai laikė tokį dumblą, o AAD esą nepagrįstai konstatavo, kad ji neturėjo teisės perduoti tokio dumblo, kuris jau laikomas atlieka. Juolab kad apdorotas dumblas gali būti perduodamas ir asmeniui, turinčiam teisę naudoti dumblą žemės tręšimui. Ūkininkas, kuriam buvo perduotas dumblas, esą turėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos agentūros suderintą nuotekų dumblo tręšimo planą.

„Bendrovė turėjo teisę perduoti dumblą ūkininkui ne kaip atliekų tvarkytojui, o kaip teisėtam apdoroto dumblo naudotojui”, – buvo rašoma skunde.

AAD tokį skundą laikė nepagrįstu ir prašė teismo jį atmesti. Akcentuota, kad „Neringos vandens” turimame leidime nėra nustatyta teisė vykdyti atliekų apdorojimo veiklą, tad ji negalėjo dumblo perduoti ūkininkui.

Byla išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, konstatavo, kad „Neringos vanduo” turi teisę tik laikyti nuotekų valyklose susidariusį dumblą, bet neturi teisės jo apdoroti. Tad AAD pagrįstai konstatavo, jog įmonė padarė pažeidimą.

„Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog dumblas atitinka visas reikalavimų nuostatas ir ūkininkas turėjo teisę jį naudoti dirvožemio tręšimui nagrinėjamu atveju yra nereikšmingos, kadangi teisėje galioja bendrasis principai ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo). <…> Akivaizdu, kad bendrovė turėjo prievolę perduoti dumblą atliekų tvarkytojui ir gauti tai patvirtinantį dokumentą”, – rašoma teismo sprendime.

Kartu jame akcentuota, jog dumblą perėmęs ūkininkas turėjo suderintą nuotekų dumblo tręšimo planą, pats toks dumblas yra priskiriamas nepavojingų atliekų kategorijai ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų būtų buvusi padaryta kokia nors žala aplinkai ar gamtai. Įvertinus šias aplinkybes teismas konstatavo, kad paskirtos baudos dydis yra neproporcingas pažeidimo mastui ir pasekmėms ir ją sumažino iki 1000 Eur.

Beje, nors „Neringos vanduo” šią bylą vedė per advokatą, teismui ji nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Šis pirmos instancijos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

INFORMACIJA

Neringoje biologinio nuotekų valymo metu susidaręs perteklinis dumblas yra tvarkomas Nidos ir Juodkrantės nuotekų valymo įrenginiuose. Juos sudaro dumblo tirštinimo ir sausinimo įrenginiai bei nusausinto ir avarinio dumblo aikštelės. Dumblo sausinimui yra naudojamas flokuliantas.

Nusausintas dumblas yra kaupiamas nusausinto dumblo kaupimo aikštelėse Nidoje ir Juodkrantėje. Preilos ir Pervalkos valymo įrenginiuose susidaręs perteklinis dumblas yra vežamas į Nidą nusausinti.