Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-01-28 |
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rengdamasi Kuršių mariose statyti pietinius uosto vartus, siekia mariose atlikti projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus.
Anksčiau netoli tos vietos, kur rengiamas tuos vartus įsprausti, geologiniai tyrimai buvo atlikti 2003 metais, planuojant valčių prieplauką Smeltės pusiasalyje. Kuršių marių dugną geologai tyrinėjo ir 2008 metais.
Pietinius uosto vartus sudarys ypatingi hidrotechniniai statiniai (damba, krantinė, prieplauka). Planuojamas dambos ilgis – 2320 metrų, krantinės projektinis gylis – 4,6 metro. Numatomas pamatų konstrukcijos būdas – spraustasienė.
Uosto direkcija iki šių metų kovo laukia pasiūlymų iš įmonių, kurios jos nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigotų atlikti uosto pietinių vartų komplekso „projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus”, parengti ataskaitą ir jai gauti Lietuvos geologijos tarnybos ataskaitos teigiamą vertinimą.
Šie tyrimai turėtų būti atlikti per 166 dienas po sutarties pasirašymo, tačiau yra galimybė terminą pratęsti.
Pernai lapkritį Klaipėdos uosto direkcija buvo surengusi pirmąjį pietinio uosto vartų komplekso pristatymą miesto savivaldybės bei buriuotojų sąjungos atstovams.
Klaipėdos savivaldybė tikisi, kad pietiniai uosto vartai sudarys prielaidas uosto direkcijai galų gale tesėti savo juridinį įsipareigojimą Klaipėdai – pastatyti mažųjų laivų bei valčių prieplauką.
Direkcija dar apie 2002-2003 metus buvo sutartimi įsipareigojusi miestui įrengti naują mažųjų laivelių bei valčių prieplauką už tai, kad perėmė tokį sovietmečiu prie marių nebaigtą objektą ir vietoje jo įsirengė užtverto grunto laikymo aikštelę.
Direkcija 2011 m. buvo paskelbusi tokio objekto rangos konkursą, jį laimėjo Vokietijos bendrovė „Josef Mobilus Bau – Aktien Gedellschaft“, tačiau projekto dar nė nepradėjus įgyvendinti, tuometinis Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas apskaičiavo, kad tokios statybos uostui, turėjusiam mokėti nemenkus dividendus valstybei, gali tapti per didele finansine našta ir darbai nutrūko, dar net neprasidėję.
Ten labai daug gintaru tuose gruntuose, labai labai daug. 80 -aisiais kai vyko gylinimo darbai juru perkelos statybai, ten buvo ispylta tonos gintaru, kuriuos pats mazas budamas rinkau.
Geologiniai tyrimai yra gerai, bet potenciali problema bandoma apeiti nutylėjimo būdu. Jau kelis metus visuomenininkai ragina KVJUD ir Aplinkos ministeriją atkreipti dėmesį į uosto BP SPAV ataskaitoje indikuotą pavojų. Tai yra aiškiai įvardinta galimybė ties Pietiniais vartais susidaryti ledų grūstims ir potvynių pavojus Kuršių mariose. Yra būtina pirkti rimtus hidrodinaminio modeliavimo tyrimus, nes jie tik pinigus kainuos, o ne sunaikintas gyvenvietes ir ledais nudroźtą Nerijos šlaitą. Ta planuose numatyta povandeninė betoninė sienelė kaip Nerijos apsauga yra ne sprendimas, nes nebuvo įvertintas ledonešio su polaidžio srautu pjūklas į krantą likusioje vienoje iš dviejų protakų apie Kiaulę. Jeigu minėtų problemų nebus – tai turi pasakyti atlikti tyrimai, o ne tylėjimas valdininkų, kuriems nelygis pripažint, kad kažką pražiopsojo. Toks pavojingas neveiklumas gali ir regresu per atsakomybę skaudžiai suduoti.