P0

Verslas

Daugiausia šalyje dirbančių užsieniečių – iš buvusių SSRS respublikų

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-01-31


Kol tautiečiai svarsto galimybes ir skeptiškai vertina darbo pasiūlymus, šalies darbo rinka pernai pasipildė keturis kartus didesniu darbuotojų skaičiumi iš trečiųjų šalių. Svetimšaliai pernai į Lietuvą atvyko net iš 51 valstybės. Anksčiau trečiųjų šalių piliečių žemėlapis aprėpė 31 šalį,

Užimtumo tarnyba praneša iš viso išdavusi 31 tūkst. trečiųjų šalių piliečių atitinkamus dokumentus, leidžiančius dirbti Lietuvoje (2020 m. – 7,4 tūkst.) Dauguma –  19,6 tūkst. leidimai dirbti ir beveik 11,4 tūkst. sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams. 

Daugiausia leidimų – 70 proc. – išduota tolimųjų reisų vairuotojams. Asociatyvi Palmiros Mart nuotr.

„Mastai pasikeitė ne tik pagal išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičių. Kardinaliai keitėsi norinčių dirbti mūsų šalyje tautybių spektras. Stebime labai įvairialypę valstybių, kurių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje, situaciją. Žemėlapis valstybių,  kurių piliečiams prašyta leidimų dirbti, išsiplėtė beveik dvigubai. Į mūsų šalį atvykti dirbti nepabūgo tolimų ir egzotinių šalių gyventojai“, – pranešime pažymi Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Daugiausiai leidimų dirbti  išduota Baltarusijos – 7172, Ukrainos – 6796, Kirgizijos – 1246, Uzbekistano – 961, Rusijos Federacijos – 923, Tadžikistano – 608, Kazachstano – 362, Turkijos – 190, Moldovos Respublikos – 163, Indijos – 145, Sakartvelo – 143, Azerbaidžano – 121, Šri Lankos – 38, Filipinų – 37, Nepalo – 26, Kinijos – 20, Armėnijos – 17, Tailando – 16 piliečių.

Kelis kartus mažiau leidimų dirbti išduota svetimšaliams iš Pakistano (8), Peru ir Izraelio (po 6), Kamerūno ir Bangladešo (po 5), Meksikos ir Turkmėnistano (po 4), Egipto, Ganos, Indonezijos, Kosovo Respublikos, Brazilijos, Irano (po 2-3), Bahreino, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Alžyro, Kenijos, Irako, Juodkalnijos, Senegalo, Singapūro, Dramblio Kaulo Kranto, Jordanijos, Libano, Makedonijos, Serbijos, Tuniso ir Vietnamo (po 1).

Pagal išduotus leidimus dirbti ir priimtus sprendimus savo skaičiumi Ukrainos piliečiai dar 2020 metais lenkė visas kitas šalis – net 60 proc. atvykusių į Lietuvą buvo šios šalies gyventojai, baltarusių sudarė 21 proc. Tačiau 2021 metais Baltarusijos piliečiams perleistos pozicijos – jie jau sudarė 40 proc., o  Ukrainos  – 37 proc. Tarp TOP5 šalių pernai atsirado kirgizai (4,93 proc.), išstūmę Kinijos piliečius iš šalių penketuko (2020-aisiais pastarieji sudarė 1,73 proc.). Tarp daugiausiai gautų dokumentų dirbti išliko Rusijos – 4,51 proc. ir Uzbekistano piliečiai – 3,83 proc. 

Daugiausia leidimų – tolimųjų reisų vairuotojams

Net 85 proc. pernai leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties buvo išduota paslaugų sektoriaus įmonėms, pramonės – 8 proc., statybos – 6 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 1 proc. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams išduota daugiausiai – 70 proc. leidimų dirbti. Virėjai sudarė 4 proc.,  pakavimo įrangos operatoriai ir elektromonteriai – po 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus.

Verslo straipsnių visus kompas

Darbo rinka pernai daugiausiai pasipildė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (21713) ir virėjais (1276), taip pat pakavimo įrangos operatoriais, elektromonteriais, staliais, mėsos produktų gamybos įrenginių operatoriais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, vairuotojais ekspeditoriais, plataus profilio statybininkais, kepėjais, logistikos specialistais [vadybininkais], pardavimo vadybininkais, maisto pusgaminių ruošėjas, elektrikais.

„Pasibaigus kvotai paslaugų sektoriuje pernai gegužę, transporto įmonės dėl trūkstamų vežėjų kreipėsi į Užimtumo tarnybą prašydamos išduoti leidimus dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Vežėjų poreikis labiausiai išaugino išduotų trūkstamai darbo jėgai dokumentų skaičių “, –  sakė E. Varnaitė.

TOP10 įmonių, kurioms išduota daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams 2021 metais: „Hoptransa” (521), „Termolita” (499), „Transorloja” (468), „Sematix” (452), „Trasis” (380), „Girtrans” (366), „Girmeta” (341), „KLP transport” (299),  „TERMO trans” (297), „Manvesta” (290). Pagal priimtų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams skaičių, daugiausiai jų suteikta „Hoptransa” (302), „Girmeta” (274), „Nostrada” (246), „ME transportas” (234), „Girtrans” (233), „KLP Transport” (209), „Integre Trans” (160), „Transorloja“ (147), „Termolita” (130), „Transimeksa” (119).

Aukštos kvalifikacijos specialistams sprendimų dirbti pernai priimta 3,4 karto daugiau nei 2020 metais. Jie atvyko iš 22 šalių. Tai – projektų vadovai, rinkodaros specialistai, verslo paslaugų, pardavimo, produkto vadybininkai, finansų analitikai, teisininkai, personalo specialistai,  gydytojai odontologai, verslo konsultantai ir kt.

Pagal pilietybę daugiausia  suteikta galimybių dirbti Baltarusijos piliečiams – 125, Rusijos – 53, Ukrainos – 26, Nigerijos, Turkijos – po 7, Meksikos – 5, Indijos Azerbaidžano – po 4, Filipinų ir Izraelio – po 3, Irano, Kazachstano, Armėnijos, Indonezijos – po 2, Sirijos Arabų Respublikos, Tadžikistano, Jordanijos, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos, Tailando, Makedonijos – po 1 pilietį.

Nuo šių metų sausio 1 d. pradedama taikyti nauja nustatyta kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Šių metų kvota, supaprastinta tvarka leidžianti įdarbinti trečiųjų šalių piliečius – 35 600, iš jų – paslaugų sektoriuje sudaro 16 000 (45 proc.), pramonėje– 9500 (27 proc.), statyboje – 9100 (25 proc.) ir žemės ūkyje – 1000 (3 proc.). 2021 m. kvotą sudarė 32 200 užsieniečių: 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 – pramonės, 9100 – statybos, 2000 – žemės ūkio srityse.

Kvotą skaičiuoja ir viešai skelbia Migracijos departamentas savo interneto svetainėje.

Išnaudojus kvotą, darbdavys gali ir toliau įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių, tačiau jis privalo dėl leidimo dirbti kreiptis į Užimtumo tarnybą.


    2022-01-31

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt