„Koks čia atgimimas, jeigu niekas neatgimė, – krizena Grūto parke proletariato vadas, kruvinas rankas ant užpakalio susidėjęs. – Aš atgimsiu! O kai sugrįšiu, kailius iškaršiu už prastą priežiūrą”.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Yra už ką. Už tai, kad marmuras išvogtas, trinkelės išsiklaipusios, lietaus latakai atviri. Ir šiaip, baisi ta mūsų Atgimimo aikštė, kaip kruvinoji 1917 metų revoliucija Rusijoje. Už tokį vaizdelį tą aikštę griekas yra Atgimimo vardu šaukti.
Ateina genijai ir vėl išeina. Atėjo į Memelį Lenino dvasia visiems laikams. Nugrūstas į Grūtą pasaulio komunistų vadas jau daugiau nei 30 metų svajoja grįžti į savo vardo aikštę, iš kurios čepsėdamas žvelgdavo į garsųjį tuomet Žvejų barą.
Per tą laiką aikštės būklė – kasmet vis baisesnė. Per tą patį laiką net ir mažiausi Lietuvos miesteliai, net ir Subintarpio kaimas susitvarkė savo centrines aikštes. Geriau, prasčiau, tačiau jos dabar yra pakankamai tvarkingos, nesišiepia išbyrėjusiomis granito plokštėmis, kaip klaipėdiškė.
„O viskas – tik dėl garažiuko, – priežastis to neatgimstančio reikalo dėlioja Iljičius. – Jus smukdo buržuaziniai prietarai, litovcai”.
Ir jis teisus. Jau beveik prieš dešimtį metų po ilgų diskusijų su visuomene, po sociologinių tyrimų, politinių šokių su peiliais ir šakutėmis buvo draugiškai sutarta: „davai”, sutvarkome tik tą Atgimimo aikštės paviršių! Velniop metam prasmirdusius granitą, marmurą bei Lenino dvasią…
O gelmes tos aikštės, kur kadais vyniojosi siauros Memelio gatvikės, lai ateities kartos kapsto, atkuria pastatus ir praeitį. Žinoma, jei dėl to kada nors sutars.
Bet kur tau! Kai jau Atgimimo aikštės paviršiaus esminio atnaujinimo projektai buvo sukurti, paviešinti ir jau dairytasi statybininkų, išlindo kažkieno interesas garažiuką po apačia suręsti. Ir ne vieną – kelias dešimtis. Kurie asmenys tų garažiukų užsimanė, tauta žino. Ar bent mano žinanti.
Ir netikėkite pramanais, kad tie garažiukai Muzikiniam teatrui reikalingi: ši ir kitos panašios „atmazkės” tėra Lenino laikų propaganda. Tuos dalykus buvo ir yra galima išspręsti dešimtis kartų pigesnėmis priemonėmis.
Jau ritasi į pabaigą kažkelinta miesto Tarybos kadencija, o ji tebetvyro dar vis, kaip nabašniko grobai, ta garbingą Atgimimo vardą teršianti aikštė. Kaltųjų nėra. O ar kada buvo? Yra tik besigiriantys, kad iki kitų rinkimų į savivaldybes duobės tiems garažiukams bus pradėtos kasti.
Gal kokią simbolinę šiūpėlę ir kastels, rinkimų reklamai pagardinti… Tik nežinia, kas tą Klaipėdą šiandien valdo, kas reklamoje filmuosis: dauguma – opozicijos rankose, o mažuma miega. Tai kas tais laurais dabinsis?
Nors greičiau tai bus ne šiūpėlė, o arbatinis šaukštelis. Ir per jo simbolinį pirmąjį grybštelėjimą (nors aš lažinčiausi, kad to nebus) Leninas garsiai kvatosis. Tegyvuoja Klaipėdos tarybų valdžia!
P. S. Meras šiaip vengia per tą Lenino atgimimo aikštę vaikščioti, bet į pirmojo kastuvėlio įbedimo ceremoniją tikrai ateis. Tik nežinia, kada…
Ar jau to isis ženklo mėnulio nebeliko projekte? Bijo bombos netyčia :D, užneštos… Muzikinio betondėžę nugriovė ir kitą betondėžę pastatė 😀 neapsakomai kūrybingi architektai!.. 😀 muzikinio nepriduos kol garažo nebus. Geras įkaitas garažo vartams atidaryti… Garažo atgimimą švęs? Kas, visi gi žino…
Taip pinigus taškyt…moka, o kad mieste šaligatviai nuo to pačio lenino laiku neremontojami niekam nerupi, pinigus lupti už parkinga iš žmoniu gyvenančiu daugiabučiuose taip pat pirmi…
rinkimai, ar ne ponas Šulcai?Juk taip norisi dar pasėdėti patogioje kėdėje.Atsakomybės jokios, bet kaip šilta.Beje, kada spėjot su dūdorium sisiėsti?Visą laiką į vieną dūdą pūtėt…
Ar kas nors matė kokio baisumo bus ta nauja krantinė už vadinamosios arkos? Kokio iškrypusio suvokimo turėjo būti miesto architektas, kad pagrindinis akcentas ten yra plokščių didelėm raidėm parašyta Karas ir t.t. tipo mūsų istorija.
Dieve, koks tupas straipsnis, galima buvo ir lenino straipsni suregzti, ir po*ui ta aikste, klaipedos kelius su tokiom duobem lai taiso
Klaipėdoje klesti apsikeitimas. Bet būtų daugiau nei keista, jei po aiskte nebūtų įrengtas parkingas. Tenka daug keliauti, gyvenu tarp LT ir FR. Ten diskusijų dėl parkingo tiesiog nekiltų. Na ne vežimų gadyneje gyvename. Apleistų vietų per akis, svaigsta ne apie turizmo vystymą, o kruizinių laivų terminalo grindinys tiesiog siaubingas. …Ir taip visur. Prieritetai neaiškus, vizijų ir šeimininko miestas neturi. Yra tik žymi kyšių emeja…Va todėl ir viskas niekaip.
Pritariu Jums 100 procentų. Baisi gėda, kad miestas prie jūros šitaip atrodo. Atsiminkite kaip Kaunas atrodė, kol į valdžią neatėjo tikras šeimininkas. Atrodė apgailėtinai, patyčių objektas buvo, kaip dabar Klaipėda.
Žmonės kiek galima tikėti valdžios
Apsileideliai ir neapsisprendeliai Tarybos nariai su nekompetentingas projektuotojais sugeba išdarineti tokius cirkus…
Und sie, stinkende Käfer, fragten sie mich?
Es war keine Zeit.
Apgailėtina, merdėjančio miesto ir neįgalios miesto tarybos simbolis!
Ar tikrai?
https://www.atviraklaipeda.lt/2018/02/26/atgimimo-aikste-atgims-neatpazistamai/
Tuo, kad Atgimimo aikšte po jos rekonstrukcijos klaipėdiečiai didžiuosis taip, kaip didžiavosi Šimtmečio arka, įsitikinęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Aikštės vizualizacija
Jo teigimu, tai bus unikalus, originalus, analogų Lietuvoje neturintis ir pakankamai sudėtingas projektas, kurį įgyvendinti ėmėsi vilniečių architektų bendrovė “Cloud architektai”.
Pirmadienį jie Savivaldybės atstovams pateikė jau galutinius aikštės priešprojektinius pasiūlymus, kuriems iš principo buvo pritarta, išsakius tik nedideles pastabas. Į jas pažadėta atsižvelgti ir artimiausiu metu naująjį būsimos aikštės projektą pristatyti visuomenės dėmesiui. O techninį aikštės projektą žadama pabaigti iki vasaros pradžios.
Vicemero nuomone, šių metų pabaigoje jau galima būtų pradėti ir aikštės rekonstrukcijos darbus.
“Jau dabar joje ir velnias koją gali nusilaužti, ne tik žmogus, todėl norime darbus pradėti šiemet”, – blogą Atgimimo aikštės būklę, kurios esą neapsimoka nuolat lopyti, išraiškingai komentavo A. Šulcas.
Kas keisis Atgimimo aikštėje?
Po rekonstrukcijos Atgimimo aikštė pasikeis neatpažįstamai. Jos vidury turėtų atsirasti iškilus pusrutulis iš nerūdijančio plieno, kuris įvardijamas kaip mėnulis, jo iliuzija. Jame atsispindės aplinkiniai pastatai, medžiai, žmonės, be to, ant paties pusrutulio keisis tam tikri Klaipėdos istorijos akcentai.
Pusrutulis – mėnulis bus originaliai apšviestas, aplinkui jį bus įkurdinti vadinamieji rūko fontanai. Dar vienas “kintantis” fontanas atsiras arčiau gatvės.
Šiuo metu aikštėje esančių medžių ketinama neliesti, nebent kokį vieną kitą perkelti į kitą vietą. Tačiau žalioji zona bus iš esmės atnaujinta, išplėsta link apie aikštę esančių gatvių, parenkant pajūriui būdingą augmeniją.
Kaip ir planuota, po aikšte turėtų įsikurti automobilių stovėjimo aikštelė: įvažiuojama į ją bus iš H. Manto gatvės, išvažiuojama – Danės g. Joje turėtų tilpti ne tik netoli 200 automobilių, bet ir dviračių saugykla, elektromobilių bei elektra varomų dviračių pakrovimo vietos.
Kol kas vicemeras teigė negalįs pasakyti, kiek toks sudėtingas aikštės atnaujinimas kainuos – esą kaštai bus žinomi, tik pabaigus techninį aikštės projektą.
“Tikimės, kad klaipėdiečiai naująja aikšte didžiuosis taip, kaip didžiavosi Šimtmečio arka”, – apibendrino A. Šulcas.
uostamiečio mero pavaduotojo Artūro Šulco teigimu, dėl kai kurių aikštės konstrukcijos sprendimų dar bus diskutuojama, tačiau teritoriją planuojama pakeisti iš esmės.
„Kėlėme uždavinį, kad čia nebeliktų Lenino aikštės. Šiuo metu pagal aikštės architektoniką tai vis dar yra Lenino aikštė, tik Lenino nėra“, – pastebėjo A. Šulcas. Anot politiko, keičiant Atgimimo aikštę bus siekiama sudaryti jungtį su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, taip pat gali keistis Herkaus Manto gatvė bei būti atkurtas senasis gatvių tinklelis.
Ruošiantis renovuoti vieną pagrindinių Klaipėdos erdvių, bus diskutuojama ne tik dėl gyventojų siūlymų čia įkurdinti monumentus ar ręsti kitus pastatus, bet ir dėl galimybės atstatyti šalia Biržos tilto anksčiau stovėjusį senąjį biržos pastatą. Pasak A. Šulco, Atgimimo aikštės atnaujinimas, Muzikinio teatro rekonstrukcija bei naujasis Bastionų gatvės tiltas – svarbiausi projektai, kuriuo