Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-01-31 |
Nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti nulinį į atmosferą išmetamo anglies dvideginio (CO2) lygį, šis pastaruosius metus reikšmingai nemažėja. Ekspertų teigimu, norint išgelbėti pasaulį nuo pražūtingos klimato kaitos reikia ne tik valstybės, bet ir verslo pastangų.
Nepaisant valstybės indėlio į žaliąją energetiką, bendras Lietuvoje išmetamo CO2 kiekis pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 m. CO2 emisijų kiekis buvo vos 1,5 proc. mažesnis nei 2010 m. ir siekė 13,9 tūkst. tonų.
Klaipėdoje veikianti tabako gamybos įmonė „Philip Morris Lietuva“ dar 2019 m. tapo pirmąja „Philip Morris International“ (PMI) gamykla pasaulyje, kuriai buvo suteiktas „Carbon-Neutral“ sertifikatas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Mažinti CO2 emisijas svarbu dėl klimato kaitos keliamų grėsmių, kurios gali neatpažįstamai pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą, teigia universiteto „Vilnius Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Saulius Vasarevičius.
„Realius pokyčius, tokius kaip ekstremalias oro sąlygas ir temperatūros augimą, matome jau dabar. Tačiau potencialios rizikos, kurios kiltų nieko nesiimant, yra nepaprastai didelės. Tirpstant ledynams būtų apsemti didieji miestai, prarastos žemės ūkio teritorijos, gėlo vandens ištekliai. Tad daugybė žmonių turėtų emigruoti, taptų sunku visiems išsimaitinti. Mums pažįstamas pasaulis tiesiog dingtų“, – teigia S. Vasarevičius.
Pasak jo, nepriklausomai nuo veiklos srities, visos įmonės gali užsiimti bent energijos efektyvumo didinimu.
„Visi verslai naudoja energiją gamybos procesuose, šildymui ar apšvietimui. Tačiau svarbu vartoti ją efektyviai, nes mažinant sąnaudas kartu mažėja ir energijos gamybos poreikis. Kitas žingsnis – atkreipti dėmesį į energijos pobūdį ir, kai tik įmanoma, naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius“, – pažymi S. Vasarevičius.
Transportas – dar viena esminė sritis, kurioje verslai gali pasitempti, nes, pasak pašnekovo, kiekviena pramonės veikla daugiau ar mažiau susijusi su logistika.
„Transporto sektoriuje mums ypač trūksta elektromobilių plėtros, perėjimo prie biokuro, viešojo transporto „žalinimo“. Šioje srityje atsiliekame nuo daugumos ES šalių“, – teigia profesorius.
Pasak jo, pramonės įmonės taip pat gali padėti kovoti su klimato kaita remdamosi žiedinės ekonomikos principais. Tai yra – apgalvoti, kaip būtų galima keisti gamybos principus, procesus, gaminius, pakuotes, kad kuo didesnę dalį sudarytų perdirbtos ar daugkartinio panaudojimo medžiagos.
Kitas galimas žingsnis – perėjimas prie bioekonomikos. Tai ekonomikos modelis paremtas maisto, pramonės ir energetikos produktų kūrimu iš atsinaujinančių biologinių šaltinių, tai yra, augalų, medžių, jūros dumblių, ir jų atliekų. Maisto gamybos metu susidarančias biologines atliekas galima panaudoti bioplastiko gamybai ir pan.
Klaipėdoje veikianti tabako gamybos įmonė „Philip Morris Lietuva“ dar 2019 m. tapo pirmąja „Philip Morris International“ (PMI) gamykla pasaulyje, kuriai buvo suteiktas „Carbon-Neutral“ sertifikatas. Šveicarijoje įsikūrusios klimato apsaugos projektais užsiimančios „myclimate“ įvertinimas rodo, kad „PM Lietuva“ gamina produkciją visiškai sumažinusi išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Lietuvoje esančios gamyklos pastangos neutralizuoti oro taršą prieš porą metų tapo pirmuoju žingsniu link bendro PMI tikslo – iki 2025 m. neutralia CO2 atžvilgiu paversti visą korporacijos tiesioginę veiklą, o iki 2040-ųjų – ir visas netiesiogines veiklas“, – pranešime cituojamas Ugnius Dapkūnas, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas.
Neutralizuoti CO2 įtaką „Philip Morris Lietuva“ gamyklai pavyko pasitelkus kelias priemones. Pirmiausia buvo atnaujinta gamybos įranga ir įdiegti nauji šilumos sprendimai, padėję sutaupyti energijos, atgauti šilumą iš tabako paruošimo proceso ir panaudoti ją karšto vandens bei šildymo reikmėms.
„Be to, ventiliacijos įrenginiai buvo pakeisti į naujos kartos taupesnius prietaisus, apšvietimas – į mažiau energijos naudojantį LED apšvietimą. Ventiliacijos įrenginių šaldymas ir drėkinimas patikėtas kontroliuoti dirbtiniam intelektui, kuris optimizuoja įrenginio darbą bei sunaudojamus išteklius“, – sako U. Dapkūnas.
Siekiant panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, energijai bei šilumai išgauti gamykloje įdiegtas biomasės katilas. Taip pat – nuo 2015 m. pradėta naudoti žalioji energija iš vėjo ir vandens. Galiausiai, nuolatos buvo sisteminami įmonės procesai, įdiegiant kontrolės mechanizmus, kurie leido stebėti sunaudojamų išteklių poreikį ir kiekį.
Visos minėtos priemonės per pastarąjį dešimtmetį padėjo sumažinti CO2 emisijas 47 proc. Likusią dalį gamyklos išmetamo CO2 „Philip Morris Lietuva“ kompensuoja investuodama į oro teršalų mažinimą pasaulyje.
„Gamykloje Klaipėdoje artimiausiu metu planuojame toliau mažinti išmetamo CO2 kiekį diegdami inovatyvius sprendimus. Stengiamės, kad išmetamųjų dujų kiekis kuo labiau mažėtų ir už jos ribų – investuojame į aplinkos apsaugos projektus, elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Mūsų įsitikinimu, tik visi kartu imdamiesi priemonių CO2 emisijų mažinimui, galime sustabdyti klimato kaitą ir pagerinti mus supančią aplinką“, – kalba „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas.
Parašykite komentarą