Įkandin Klaipėdos universiteto (KU) Senato dalyvavimui uostamiestyje kuriant naujo tipo, universiteto ligoninę, pirmadienį pritarė ir šios švietimo įstaigos Taryba.

Abiejose šiose KU institucijose sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Senatas nusprendė neatidėti

Pagal baigiantis 2021-iesiems priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas buvo pakeistas universiteto ligoninės apibrėžimas – tokia įstaiga nuo šiol gali vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą, kad į dalininkus priėmus KU mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Iki tos pačios vasario 28-osios universitetams pasiūlyta pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Sausio pradžioje buvo paskelbta, kad Klaipėdos miestui iš ministerijos bus pateiktas dvigubas pasiūlymas – ne tik perleisti valstybei Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL), siekiant naujos universiteto ligoninės statusą turinčios ligoninės mieste, tačiau ir prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę prie valstybei priklausančios Respublikinės Klaipėdos ligoninės bei dalyvauti pastarosios valdyme dalininko teisėmis.

Universiteto ligoninė būtų sukurta sujungiant šiuo metu veikiančias Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines. Jos dalininkais taptų valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, ir KU.

Nors ir buvo siūlymų atidėti šio klausimo svarstymą, KU Senatas sausio 21-ąją vienbalsiai pritarė, kad įstaiga dalyvautų kuriant naują darinį. 

Taryba irgi vienodos nuomonės

KU Tarybos pirmininko pareigas einantis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas nuo šio klausimo svarstymo nusišalino.

KU rektorius Artūras Razbadauskas Tarybai teigė, jog jam ne vienoje frakcijoje ir Seimo komitete teko ginti įstaigos garbę, nes ji buvo nepagrįstai puolama, menkinama reputacija, nemenką spaudimą teko atlaikyti iš Kauno ir Vilniaus universitetų atstovų. Kaip pavyzdį rektorius minėjo Airijos Waterford universitetą, kuris neturi medicinos studijų, o yra tarp ligoninės steigėjų. 

„Esant universiteto klinikoms yra didelės galimybės sustiprinti medicinos studijas. Aišku, kad yra noras iš kitų universitetų, jie atsirastų vieni iš pirmųjų, kurie sakytų, kad gali būti tokiais steigėjais”, – kalbėjo A. Razbadauskas. 

Jo teigimu, universiteto ligoninės vien mokslo tyrimams gauna apie 2 mln. eurų per metus. O tai esą nėra kokie stebuklai, kur negalėtų dalyvauti naujosios Klaipėdos klinikos.

„Tai būtų aukščiausio lygio paslauga, o dabar dažnai tenka išvažiuoti. Aš pats esu medikas, kai yra budėjimo dienos, pasiskirstymas, vieną dieną pacientas vežiojamas į vieną, kitą dieną į kitą ligoninę, tai, mano nuomone, taip neturėtų būti”, – sakė rektorius. 

Kartu jis abejojo, ar šiemet pavyktų viską įgyvendinti, nes procesas ilgas, juolab kad miestas pirmiausia turi apsispręsti, ar atiduoda savo turtą, nors Kaune tai įvyko per metus. 

„Kam turtas, į kurį reikia tik investuoti? Čia turi valstybė rūpintis, nes tik 50 procentų ligonių yra klaipėdiečiai. Mūsų čia yra tik politinė valia. Jei miestas atsisakytų, manau, kad darinys galėtų būti kuriamas ir kitų ligoninių pagrindu. Tačiau ta ligoninė, kuri liktų miestui, manau, smarkiai nukentėtų”, – sakė rektorius, informavęs, kad miesto Taryboje, kurios nariu yra, balsuojat nusišalins. 

„Būtinai turime dalyvauti. Tik taip galime išplėsti universiteto galimybes, žinomumą ir panaudoti visus resursus, kurie yra ligoninėse, visus šviesulius”, – sakė Tarybos narys Tomas Vainorius, UAB Industrinės sistemos ir inžinerija vadovas

Arvydas Martinkėnas, KU Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos technologijų katedros vedėjas, teigė, jog tai yra „tikrai pribrendęs reikalas”.

„Manau, kad mūsų pasiruošimas medicinos studijoms pareikalaus kaštų, personalo sustiprinimui, bet gydytojų su laipsniais turime pakankamai. Pašnekinti tokius žmones, kad ir radiologo-technologo programai, nėra sudėtinga. Būtų puikus paskaitas universitetui plėtoti ir savo mokslinę veiklą, ir prisidėti prie gydomosios veiklos”, – sakė jis. 

„Nepritarti vadovaujantis sveiku protu negalim, taip papildomos galimybės atsiranda ir universitetui, ir ligoninėms”, – sakė Vytautas Juščius, KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėjas.

Posėdžiui tuo metu pirmininkavęs Vladas Žulkus, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, akcentavo, kad dėl tokios pertvarkos KU atsiras galimybė prisijungti prie mokslo veiklos organizavimo ir gydytojų, ir slaugytojų rengimo srityse.

„Būtinai reikia pritarti”, – sakė V. Žulkus. 

Taryba tokiam sprendimo projektui pritarė vienbalsiai. 

Politikai ruošiasi, medikai rašo raštus

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad miestui sprendžiant šį klausimą nebus „jokio vilkinimo, sabotavimo ar dar kokio nors gudravimo”, bet Tarybos sprendimas, anot jo, turi būti toks, kad atsakytų į visus klausimus, nekeltų jokios abejonės dėl atitikties visiems teisės aktams ir santykio su visomis tame pačiame procese dalyvaujančiomis institucijomis.

V. Grubliauskas tada taip pat akcentavo, kad vasario 28-oji savivaldos atveju esą yra tik rekomendacinė data. Jis priminė, kad vasario 17-18 dienomis planuojamame miesto Tarybos posėdyje turi būti tvirtinamas ir strateginės veiklos planas, ir 2022 metų miesto biudžetas.

„Ar viskas bus spėta tam laikui padaryti, nesiimtu vertinti, bet niekas nesiruošia sabotuoti”, – teigė meras.

Grupė miesto Tarybos narių iš skirtingų frakcijų praėjusią savaitę užregistravo du sprendimų projektus. Pirmuoju sprendimo projektu siūloma perduoti KUL dalininko teises, pareigas ir turtą Sveikatos apsaugos ministerijai. Antruoju siūloma pritarti kitos savivaldybei priklausančios Klaipėdos vaikų ligoninės reorganizacijai, prijungiant šią prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdomos Respublikinės Klaipėdos ligoninės.

Tuo metu Klaipėdos vaikų ligoninės medikai praėjusią savaitę išplatino kreipimąsi, kuriame politikų prašo išsaugoti šios įstaigos savarankiškumą. 

Dar anksčiau KUL veikiančių profsąjungų atstovai platino kreipimąsi „dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės neperdavimo Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui skubos tvarka”.