Viešoji įstaiga „Idėjos miestui“, rengianti architektūrinę-urbanistinę galimybių studiją dėl Dangės krantinės tarp Pilies tilto ir Senosios perkėlos pertvarkos, ketvirtadienį surengė atvirą diskusiją šia tema.
Galimybių studijos rengėjai akcentavo krantinės bei jos erdvių pritaikymą pirmiausia pėsčiųjų ir dviratininkų poreikiams, laisvalaikiui ir pramogoms, tuo metu dalis apklaustų gyventojų išreiškė pageidavimą, kad krantine iki Smiltynės perkėlos kursuotų viešasis transportas, o žvejai iki savo laivelių norėtų atvažiuoti su automobiliais.
Klausimų diskusijos dalyviams kilo ir dėl per Dangę planuojamo nutiesti pėsčiųjų tilto.
Galimybių studija – pagalba projektuotojams
Galimybių studiją rengėjai žada baigti tik vasario pabaigoje, o šiuo pristatymu teikė siekiantys pasidalinti įžvalgomis, „kaip šita krantinė draugaus su atgimstančiu Memelio miestu”. Pastarajam, beje, ir pavesta organizuoti minėtos teritorijos architektūrinį konkursą.
„Čia yra pirmas žingsnelis priartėti prie architektūrinio konkurso rengimosi (…), iš esmės šita galimybių studija tam ir skirta”, – sakė pranešėja Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Išsamiai pristatymą pateikęs architektas Donatas Baltrušaitis, pradžioje trumpai apžvelgęs šios vietos istorinę raidą, teigė, jog „Šiaurės ragas šiandien yra netekęs beveik visų savo senųjų funkcijų”.
Pasak pranešėjo, Dangės krantinė ne kartą keitė savo išvaizdą, čia buvo nutiestas pramoninis tramvajus, veikė jachtklubas, ji buvo ir grįsta akmenimis, ir apkalta lentomis.
Todėl, jo teigimu, „vystant teritoriją svarbu išlaikyti istorinius ženklus, užstatymo liniją, uosto industrinį charakterį”.
Teritorijoje, pasak D. Baltrušaičio, pirmenybė turėtų būti teikiama pėstiesiems ir dviratininkams bei netaršiam transportui, paliekant galimybę privažiuoti tik aptarnaujančiam transportui, planuojant naujas dviračių ir pėsčiųjų jungtis, atviras erdves gyventojams.
Pastebėta, jog iki šiol nėra išnaudotas Dangės potencialas rekreaciniams tikslams, pasiūlyta vystyti pasiplaukiojimą upe vandens autobusais, konstatuota, jog trūksta jungčių per upę.
Be to, atkreiptas projektuotojų dėmesys į tai, jog krantinė patenka į potvynio zoną.
Nemažai dėmesio galimybių studijoje skirta apželdinimui – esą Memelio mieste dalis želdynų projektuojami ant pastatų stogų, tad krantinėje reiktų siekti didinti antžeminius želdinių plotus, išsaugant čia esančius brandžius medžius. Iš 36 čia augančių medžių rekomenduojama šalinti šešis.
Palyginęs aplink esančias viešąsias žaliąsias erdves (Piliavietę, Teatro, Karlskronos aikštes, Jono kalnelį) pranešėjas padarė išvadą, jog „analizuojamoje Klaipėdos miesto istorinėje dalyje nėra aiškios reprezentacinio kraštovaizdžio koncepcijos (…), trūksta nuoseklumo, žaliosios erdvės tampa apleistos, yra morališkai pasenusios”.
Konstatuota, jog krantinėje esantys meniniai akcentai yra per daug skirtingi, todėl projektuotojams patarta juos „integruoti ir derinti su koncepcine idėja”.
Galimybių studijos rengėjai padarė išvadą, jog krantinė po rekonstrukcijos turi būti daugiafunkcė, tarnauti tiek komerciniams, tiek rekreaciniams tikslams.
Reikia ar nereikia tiltelio?
I. Urbonaitė- Vadoklienė apibendrino įmonių, kurių veikla tiesiogiai susijusi su minima krantine, išsakytas pastabas. Tarp jų savo nuomonę išdėstė ir Klaipėdos savivaldybės administracija, ir Memelio miesto atstovai, ir versline žvejyba užsiimančios įmonės bei įvairios visuomeninės organizacijos ir bendruomenės.
Jų nuomone, teritorija nėra pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, trūksta aiškios takoskyros tarp dviratininkų ir pėsčiųjų srautų, reikia pavėsinių, užuovėjų, viešojo tualeto, šventėms pritaikytos infrastruktūros, blogai įrengtos krantinės apsaugos, neišspręsta bangomūšos problema, krantinė nepritaikyta patekimui į mažesnius laivelius, aktuali elektros tiekimo problema švenčių metu ir kt.
Taip pat teigta, jog numatytos prekybos vietos yra padrikos, be sistemos, netvarkingi prie krantinių laikomi žvejų laiveliai, siūlyta iš krantinės pašalinti verslinę žvejybą.
Bendruomenių atstovai pageidavo daugiau želdynų, poilsio zonų, kvietė orientuotis į vandens turizmą ir rekreaciją, pageidavo, kad rekonstrukcijai būtų naudojamos kokybiškos medžiagos. Žvejai, atvirkščiai, išreiškė norą, kad iki laivelių galima būtų privažiuoti su automobiliais.
Šios grupės dalyvių pastaboms dėl numatomo per Dangę statyti pėsčiųjų tiltelio vėliau pritarė ir keli diskusijos dalyviai.
Manto Daukšio teigimu, savivaldybė ir investuotojas turėtų apsispręsti, „reikia tiltelio ar nereikia”.
Abejones dėl tokios jungties per Dangę išsakė ir Deivis Bilkštis, teigęs, jog tai gali trukdyti laivybai, ir Arvydas Urbis.
Pastarojo teigimu, neaišku, „kam šovė į galvą sidabrinė kulka šitą jungtį parodyti pačioj aktyviausioj laivybos vietoj”.
„Man labai norėtųsi pamatyti tuos žmones, kurie kiltų 20 metrų į viršų, paskui 20 metrų leistųsi čia pat, labai trumpame atstume”, – sakė jis.
Gyventojų apklausa: nori autobuso
Sociologas Liutauras Kraniauskas, pristatęs gyventojų apklausą, teigė, jog pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai vyksta į Šiaurės ragą, yra noras persikelti į Smiltynę. Intensyviausiai čia žmonės lankosi vasaros metu, ypač – rugpjūčio mėnesį, tai geriausiai iliustruoja 2019-ųjų metų, ikipandeminės vasaros duomenys.
Net 51 proc. gyventojų čia atvyksta su nuosavais automobiliais, kita, nedidelė dalis, ypač iš pietinių rajonų – viešuoju transportu, likusieji ateina pėsčiomis ar atmina dviračiais. Dėl to kyla automobilių parkavimo problema, o daugelis automobilius palieka aikštelėje prie Piliavietės.
L. Kraniauską nustebino tai, jog apie 30 procentų automobilininkų, jo teigimu, „bando įlįsti į pačią krantinės teritoriją”.
Iš apklausos taip pat paaiškėjo, jog dalis gyventojų norėtų, kad iki pat Senosios perkėlos kursuotų viešasis transportas.
Pranešėjas samprotavo, jog, matyt, taip yra dėl to, kad Smiltynės paplūdimį yra pamėgusios šeimos su mažais vaikais, kurie esą nuo jūros grįždami jau būna pavargę, tad atstumas nuo perkėlos iki viešojo transporto stotelės ar palikto tėvų automobilio jiems jau būna sunkiai įveikiamas.
Vėliau į šį gyventojų pageidavimą sureagavęs Klaipėdos viešojo transporto vadovas Andrius Samuilovas patikino, jog miesto autobusai krantine tikrai nekursuos, tačiau neatmetė galimybės, jog čia ir Smiltynėje galėtų atsirasti autonominės savaeigės mažos transporto priemonės.
Jis teigė matęs Taline bandomus variantus, kur, pasak A. Samuilovo, „10-12 vietų toks šatlas autonomiškai suka ratus”. Esą tokie du šatlai ir čia galėtų pavėžėti pavargusius poilsiautojus.
Gyventojai taip pat išsakė pastabų dėl netinkamai krantinėje pastatytų suoliukų, kurie yra nusukti nuo upės, tačiau esą kad būtų galima sėdint žiūrėti į vandenį, būtina geresnė krantinių apsauga. Taip pat pageidauta, kad pačios krantinės būtų nuleistos arčiau vandens. Pasiūlyta įrengti net anfiteatrą.
Klaipėdiečiai taip pat nepatenkinti laukiamąja perkėlos erdve, jie skundėsi, jog trūksta vietos pasislėpti nuo lietaus, nėra tualeto ir kt.
baigsis tos nelemtos pertvarkos ir rekonstrukcijos?Miesto centras – vien griuvėsių krūvos .Užbaigė Dangės skverą, tuoj pradės Atgimimo aikštę darkyti ar dar ką nors.Nerūpi niekam Baltijos kinoteatras, policijos pastatas, nerūpi centrinės gatvės su aptrupėjusiais namų fasadais, užtat visi pasiruošę pulti į naujus projektus, o ypač į naujus pinigus, nes jų žarstytojams visada kažkas prilimpa.
Sutvarkykite pirmiausia griuvėsius ir aplestus pastatus ! Koks tikslas atstatinėti objektus, kurių nė pamatų neliko?! Mėmelio nebeliko ir niekas jo nebeprikels, deja.Imkime pavyzdį iš vokiečįų.Jie vietoje sugrauto Brlyno pastatė praktiškai naują miestą ,tikrą šiuolaikinės architektūros šedevrą. O mes vis murkdomės statybų ir rekonstrukcijų purve trisdešimt metų ir galo nematyti
Autobusų stotelė Šiaurės rage !!! Bože moj, 300-500 metrų klipatos negali paeiti.
Taip, galima net per naują tiltą autobusą leist, kad užsižiedintų viskas žaliai. Taigi aliaktrinis.
Tiltas pėstiesiems, tiksliau kažkokia labai stati arka perlipimui į kitą pusę planuojama ten, kur panaikins didesnę dalį laivybos Danėje, nes burinės jachtos po ta arka nepraplauks ir Pilies uostas tampa uždaru maišu, arba lipimo kampas į tiltą kaip kalną bus įveikiamas tik alpinistams. Kodėl rimtais veidais tokie dalykai išvis svarstomi? Pasukamas pakeliamas tiltas? Ir kas jį sukios kas 10 min., arba kur bus įrengtos laivų palaukimui švartavimo vietos, gal uosto laivybos kanale reiks plūduriuoti iki sekančio atidarymo? Gal todėl keisti dalykai planuojami, kad apie laivybos žinių spragas liudija nuolat Lietuvoje kartojamas “laiveliai, “laivelis”. Čia iš Susisiekimo ministerijos paėjo ir išplito. Nėra tokio dalyko Lietuvos vidaus vandenų transporto kodekse. Yra pramoginiai laivai, mažieji laivai, sportiniai laivai, žvejybiniai laivai, vidaus vandenų laivai, asmeniniai laivai, tradiciniai laivai. Viskas – nėra jokių poetiškų laivelių, laivužėlių, palikit juos liaudies dainoms. Šios vidaus vandenų transporto rūšys turi skirtumus, kuriuos planuotojams būtina žinot, bet kai kalbama apie “laiveliai” – neaišku, ar pvz pramoginiai laivai ir žvejybiniai laivai, kuriems reikalinga visai kita kranto infrastruktūra, kurie ir atrodo skirtingai – yra vis dar tie patys jūsų “laiveliai”. Dabartinėm supainiotom sąvokom vadovaujantis, architektūra reiktų laikyti kai projektojamas fabrikas, didelis biurų bildingas, krantinė, skveras, o jei koks šeimai namas – tai būtų architektūrėlė, bet nepainioti su mažąja architektūra. 🙂 Nenoras gilintis ir suprasti kas ta vidaus vandenų laivyba kiaurai muša ir per naujų marinų planus – numatoma vien tik akvatorijos su laivų stovėjimo vietomis, tačiau niekur nerasim jokios pramoginei laivybai būtinos kranto infrastruktūros naujuose projektuose – elingai, remonto verslų zonos su dirbtuvem, atviros laivų žiemojimo aikštelės, travelifto boksas ir slipas priekaboms, stacionarus kranas, travelifto pravažiavimo keliai, žmonių poilsio zonos su kavine, buriavimo mokykla, žaidimų/sporto aikštelem ir tt. Šitie dalykai nebūna vandeny, jiems būtina teritorijas šalia vandens planuoti. Nėra nei vienos pilnavertės šiuolaikiškos marinos mieste, ir neplanuojama, o dabar kalama, kad reikia ir Pilies uostą nuo vandens tiltu užtvert, nes terminale reikia mašinas žmonėms parkuoti ir eiti į Memelio miestą nauju tiltu… Tai gal žemėm užverst, nes daugiau mašinų tilps? 🙂 Niekur – nei šalia Memelio miesto, nei planuojamoj marinoj ties Pietiniais vartais jokia būtina marinai infrastruktūra nenumatoma, bet apie marinas kalbama. Ir “laivelių”, jūrinės kultūros bei jūrinės valstybės pilnos burnos. OK, pirmyn, labai įdomu kas gausis.
O dabar Pilies uostas nera nuo upes uztvertas tiltu?
Ežy, o kiek laiko laikysit atidarytą naująjį numatomą pėsčiųjų tiltą, jeigu jis tik per šventes reikalingas? Jeigu jis dirbs tokiu pat režimu kaip pasukamas tiltas – darykit, jei dėl kelių dienų per metus poreikio tokias investicijas ekonominė logika paneša. Ir jeigu visa piliavietė miestui vien kaip parkingas reikalinga. Jeigu jis stacionarus, kaip dabar svarstoma – norėčiau pamatyti eskizus, bet kad konstrukcija jachtas su stiebais praleistų. Gal yra kažkokie išmintingi sprendimai, draugiški pėstiesiems, dviračiams, neįgaliesiems, gal su liftais kažkokiais, estakadomis maždaug nuo elingo (tiesa, ten gi daugiabučiai bus, tai gal nuo stogo kokį tiltą, atsiprašau, tiltelį, paleidus) – tai kodėl kūrybinę mintį ir išmonę neparodyt tautai 🙂 Tunelio toje vietoje dar nesvarstot?
Ar yra kas Klaipėdoj patiktų? Sienelės Giruliuose- šūdas, tiltelis čia- nesąmonė, Jūros vartų kompleksas- ne vietoje… Gal gimtojoje Suvalkijoje taip nesikankintumėte?
Anonimui>>> Taip, kai mieste specialiai daroma šūdas, mes visi turime tai stabdyti, nes problemos įkeliamos į miestą dešimtmečiams. Argumentas, kad tegul daro šūdą, nes by tik kas vyksta, arba jei nepatinka – varyk iš čia, žinote, nebegalioja. T.y. jūs aimanuoti teisę turite, bet pykti, kad į aimanas neatsižvegiama – neverta. Į mano argumentus ir aimanas irgi dažniausiai neatsižvelgiama, bet pradėjau į tai žvelgti su humoru ir ironija, ir žinokit, padeda. Bet yra dalykų, kur juokai baigiasi – pvz Giruliuose pervaža daroma nesaugi, visiškai neatitinkanti galiojančių taisyklių, ir apie tai būtina kalbėti. Apie šūdo krovą miesto centre ir taršą, nuodijančią žmones irgi reikia, apie tai, kad miestas jokios ilgalaikės vystymosi idėjos neturi ir nežino kuo bus už 30-40 metų kalbėti reikia, o kas yra tamstos minėtas jūros vartų kompleksas – aš tikrai nežinau kas tai yra ir niekada nieko neminėjau apie tai. Bet kad aš jau 40 metų Klaipėdoj, tai prie ko čia jūsų komanda dėl Suvalkijos? Gal apie „laivelį tiltelį” norėtumėt aptart, juk būtų į temą.
Nežinot Jūros vartų projekto? Juk taip verkšlenot per viešą visuomenei pristatymą, kaip ir visais kitais klausimais, reikia nereikia. Pažįstu tokius žmones, nieko gyvenime nenuveikę, bet piktinasi viskuo, visais…
Anonime, jūs meluojate – net pyptelėjęs nesu dėl jūros vartų projekto, nes jo nėra. Kažkokios ten spalvos proveržis yra, jūros vartų nėra. Suprantu, kad mane labai pažįstate, siūlyčiau į privačią diskusiją jūsų nuoskaudas perkelti, nes visam miestui gali būti jau nuobodu. Paskambinkit, parašykit, pasitarsim kaip tamstos nuoskaudas numaldyti.
Labai silpnai. Kalbama apie ‘atgimstantį Memelio miestą’ – nebemeluokime patys sau. Čia niekas neatgimsta, o tiesiog ant Memelio kapo (palaidotos nuostabios senosios architektūros ir tikrojo architektūrinio Memelio miesto veido) yra pasodinama naujų gėlyčių, nutiesiami takeliai, padorama ‘pramogų’ jog šiandieniniai žmonės net nesvarstytų apie tikrąją istorinę miesto vertę ir prasmę. Čia bus dar viena butaforija be jokio ryšios su tikruoju istoriniu miesto identitetu, kurio deja mes negalime neigti ir ilgiau ignoruoti. Kiekvienas vaikščiodamas po miestą mato senojo Memelio architektūrinius reliktus (kad ir kiek jų mažai), kurie siunčia žinutę (jei nesąmoningą, tai pasąmoningą). Privalu derint istorinio paveldo atkūrimą su šiandieninio žmogaus gyvenimu ir pramogomis – tik taip susiformuos realus turizmas Klaipėdoje. Klaipėda per 30 nepriklausomybės metų nesugebėjo atstatyti NEI VIENO KARO IR SOVIETMEČIO sugriauto pastato. Tai yra apgailėtina.
Komentaras beveik 100 proc teisus, tik vieną pastatą pabandė atstayti ir visai neblogai gavosi sakyčiau – Ryžių malūnas. Tikėkimės kita kregždė bus Salamander. Gal Jono bažnyčios sulauksim. O kaip būtų gerai ir Birža!
Ryžių malūnas – improvizacija paveldo tema, o ne atstatymas. Jeigu dairytis kitų panašių improvizacijų, „Begos” administracinis pastatas stilingiau atstatytas.
Esminiai akcentai buvo naikinti verslinės žūklės laivelius ir kitus baisius laivus kurie teršia miesto veidą, o neretai ir skęsta.