Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad aplinkos teršimu kaltinamos bendrovės „Grigeo Klaipėda” turtas ir toliau turi būti areštuotas, tačiau sutrumpino arešto terminą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Jazbutienė buvo kreipusis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teismui, nes kaltinimai byloje yra pareikšti ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Kristino Domarkienės tėvo ilgametei sugyventinei. Tačiau po poros dienų D. Jazbutienės priimta nutartimi dar buvo trims mėnesiams pratęstas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas „Grigeo Klaipėda” turtui – žemės sklypams, statiniams ir kt. Areštas šiam turtui taikomas nuo 2020 m. sausio 10 d.

Tokį sprendimą „Grigeo Klaipėda” apskundė Apeliaciniam teismui. Bendrovė dėstė, kad šią nutartį priėmė esą neteisėtos sudėties ir subjektyvaus nešališkumo stokojantis teismas, dar padaręs ir procesinį pažeidimą – nesuteikė galimybės pasisakyti įmonės atstovams.

Anot „Grigeo Klaipėda”, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad ji galėjo padaryti didelę žalą Kuršių marioms.

Skunde akcentuojama, jog Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje rašoma, kad atskirti bendrovės indėlį į bendrą Kuršių marių būklės pablogėjimą dėl bendrojo fosforo ir azoto yra sudėtinga, o su nevalytomis jos nuotekomis į marias patekę bendrojo azoto ir fosforo kiekiai esą yra santykinai maži, kad turėtų įtakos priekrantės ekosistemai. Šiose išvadose pažymima, kad bendrovės išleidžiamos nuotekos yra toksiškos vėžiagyviams (zooplanktonui) ir moliuskams, kurie filtruoja vandenį, tačiau tiesioginis poveikis žuvims ir paukščiams yra nežinomas. Išvadose taip pat nurodyta, kad bendrame vandens balanse įmonės nuotekos sudaro nykstamai mažą dalį (apie 0,003 proc.).

Anot „Grigeo Klaipėda”, jos turto areštas yra netikslingas ir neproporcingas, kadangi ji pradėjo savanorišką atlyginti gamtai padarytą žalą – taiko aplinkos atkūrimo priemones: pernai birželio 16 d. raštu bendrovė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prašydama duoti išankstinį pritarimą 4528,3 tonų nendrių pjovimui, lapkritį pradėjo tokius darbus.

„Grigeo Klaipėda” skundą išnagrinėjęs teisėjas Nerijus Meilutis konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas galėjo spręsti arešto klausimą. Atitinkamą nutartį priėmusi Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė D. Jazbutienė tuo metu turėjo teisę atlikti veiksmus šioje byloje ir nutartis, nes Apeliaciniame teisme dar nebuvo priimtas sprendimas bylą perduoti kitam teismui.

„Vis tik, sutiktina su skundo argumentais, kad pažeidimų buvo padaryta (priskiriant bylą teisėjui nebuvo priimta nutartis BPK 231 straipsnio pagrindu; skundžiama nutartis priimta jau po to, kai nutarta kreiptis dėl bylos perdavimo kitam teismui). Tačiau šie pažeidimai nepripažįstami esminiais BPK pažeidimais, kurie lemtų skundžiamos nutarties panaikinimą. <…> Teismo vertinimu, negali būti sudaromos ir egzistuoti tokios situacijos bei kliūtys, kuomet bylai esant teisme niekas neturėtų teisės išspręsti skubių procesinių klausimų byloje, ypač kai yra žinoma apie besibaigiančius taikomų procesinių prievartos priemonių terminus. Šiuo atveju būtent ir susiklostė situacija, kai laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas baigėsi anksčiau nei Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui”, – rašoma sprendime.

Apeliacinis teismas atmetė ir argumentus dėl galimo Klaipėdos apygardos teismo šališkumo, nes toks klausimas neprivalo būti perduotas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

„Teismas taip pat nenustatė, kad spręsdama skubų procesinį klausimą Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Jazbutienė galėjo būti įtakojama proceso dalyvių ar pašalinių asmenų. Pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja D. Jazbutienė ir teisėja K. Domarkienė, dėl kurios tėvo sugyventinės R. L. byla ir buvo perduota, dirba skirtinguose skyriuose (atitinkamai Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriuose). Be to, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja Klaipėdos apygardos teisme dirba tik nuo 2021 m. rugsėjo mėn., t. y. skundžiamos nutarties priėmimo metu ji apygardos teisme buvo išdirbusi tik apie keturis mėnesius. Todėl vien dėl šių nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad pakankamai dideliame apygardos teisme (26 teisėjai) tarp skirtinguose skyriuose dirbančių teisėjų, iš kurių nutartį priėmusi teisėja nesenai perėjusi dirbti dar ir iš kito teismo bei turinti administracinius įgalinimus (yra skyriaus pirmininkė) buvo susiklostę ilgalaikiai, nuolatinio pobūdžio, asmeniniai ryšiai”, – konstatavo Apeliacinis teismas, akcentuodamas, kad areštas neturėjo jokios įtakos kaltinamąją tapusiai teisėjos K. Domarkienės tėvo sugyventinei.

Anot teismo, iš bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, jog „Grigeo Klaipėda“ galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tad arešto pratęsimas civiliniam ieškiniui užtikrinti yra pagrįstas ir teisėtas.

Kartu pabrėžta, kad Klaipėdos apygardos teismas šį klausimą išsprendė „Grigeo Klaipėda“ apie tai nežinant ir taip padarė Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, o tokia praktika yra netoleruotina ir neturi būti taikoma.

Konstatuota, kad arešto termino pratęsimas trims mėnesiams negali būti vertinamas nei kaip proporcingas, nei kaip logiškai pagrįstas – būtų užtekę nustatyti protingą terminą, reikalingą tik Apeliaciniam teismui priimti sprendimą dėl bylos perdavimo.

Atsižvelgdamas į tai Apeliacinis teismas nusprendė sutrumpinti arešto trukmę iki 40 dienų, skaičiuojanti nuo sausio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo data šiame teisme dar nėra paskirta.

INFORMACIJA

Kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu, sistemingu teisės aktų pažeidimu, darant žalą gamtai 2012-2020 metais yra pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda” ir 14-ai fizinių asmenų: Robertui Krutikovui, Vasilij Jefimov, Arūnui Skierui, Aivarui Petrokui, Irmantui Zubrui, Vidmantui Mačiukui, Ritai Liakstutytei, Arūnui Pasvenskui, Rimantui Jonui Bieliauskui, Martynui Butkevičiui, Gintautui Pangoniui, Tomui Eikinui ir Žygimantui Žilevičiui. 

Aplinkos apsaugos departamentas pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

15min.lt pirmadienį skelbė, kad 300 puslapių bylos kaltinamajame akte rašoma, jog pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prieš pusketvirtų metų tuometiniams „Klaipėdos kartono” vadovams davė tiesioginius nurodymus biologiškai nevalytas nuotekas slapta leisti į Kuršių marias.

„Savo moralinę atsakomybę, kaip pagrindinis įmonių grupės akcininkas, pilnai prisiimu, tačiau kategoriškai atmetu kaltinimus, kuriuos skleidžia savo atsakomybės vengiantys tuometiniai įmonės vadovai“, – rašoma BNS atsiųstame G. Pangonio komentare.

Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.