Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė įplaukos vedlinės bokštų Burių g. 19 ir Naujoji Uosto g. 23 statybos darbų viešuosius pirkimus.
Pirkimo objektas suskaidytas į tris dalis: be dviejų vedlinės bokštų statybos dar atskirai kviečiama dalyvauti ir elektroninių ryšių (telekomunikacijų) darbuose.
Pirminis 50 metrų aukščio Klaipėdos uosto vedlinės bokštas iškils ties krantine Nr. 2, AB „Klaipėdos nafta” nuomojamoje teritorijoje. Antrinis 70 metrų aukščio bokštas bus pastatytas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco” nuomojamoje teritorijoje.
Konkurso dalyviai gali pateikia tik po vieną pasiūlymą (be alternatyvių variantų) pilnai visoms trims dalims arba tik vienai iš jų. Numatomų pasirašyti sutarčių preliminari trukmė – 8 mėnesiai. Statybos darbai turės būti vykdomi pagal UAB „Mutuus“ parengtą techninį projektą.
Vedlinės bus statomos dėl to, kad 11 laipsnių šiaurės kryptimi bus pasukamas bei iki 200 m pločio platinamas uosto įplaukos kanalas. Dėl to keisis uosto vedlinės kryptis.
Kadangi tai yra statinių kompleksas ir bokštai atskirai vienas be kito negali funkcionuoti – jie sudaro vientisą vedlinės liniją, reikalingą laivams susiorientuoti ir saugiau įplaukti į uostą – jie ir buvo projektuojami vienu projektu.
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. Ateities ekonomikos DNR plane buvo rašoma, kad tokių bokštų statybos kartu su projektavimu gali atsieti apie 2,077 mln. eurų be PVM.
ISTORIJA
Egidijus Bacevičius ir Dainius Elertas portale albatrosas.lt rašo, kad kaip orientyrai laivams tarnavę bokštai gerai matyti 1584, 1585 ir prieš 1630 metus sudarytuose Klaipėdos uosto žemėlapiuose. Jie stovėjo prie Vitės žvejų gyvenvietės Svijanės upės žiotyse. 1814-1821 m. uosto planuose pavaizduoti du vedlinės bokštai arba bakenai. Pradžioje navigaciniai bokštai buvo tiesiog stulpai. Laikui bėgant jų konstrukcija darėsi sudėtingesnė. Žymenys buvo mediniai, paslenkami, kad būtų galima judinti pagal pasikeitusią vedlinės kryptį.
Galutinai bokštų dydis, forma bei pastatymo seka nusistovėjo sutvarkius uosto įplauką. Ji beveik nekito nuo 1852 metų. Ją sudarė priekinis „mažasis“ juodas, 20 m aukščio stulpas su metaliniu skrituliu viršuje. Jis stovėjo šiauriausiai, link švyturio ir vadintas linkio stulpu (Vink Bake). Nuo jo kilometro nuotoliu šiauriau esančios Navigacinės mokyklos (1857–1898 m.) stovėjo vidurinysis arba krypties stulpas (Richtungs Bake). Jo aukštis buvo 29 metrai, smailėje turėjo ažūrinį burbulą ir stačiakampį trikampį. Didysis metalinis bokštas arba bakenas (Eisener Bake) stovėjo Bomelsvitėje ties Valgumu – žvejų uosteliu (pokaryje užpiltas žeme). Jis buvo pastatytas 1852 m. iš metalinio kampainio ir siekė 38,2 metrų aukštį. Viršūnėje turėjo kryžių, piramidę ir skritulį–statinę.
Istorikas Johanas Zembritskis rašė, kad „Plantacijos viduryje pastatytas navigacijos bokštas vadinamas „Galgenbaake” (Kartuvių bokštu – bakenu)”. Jis nurodė, kad prieš Liepojos vartus buvo mirties bausmių vieta, kur dar 1802 m. buvo stulpai su iškeltais ratais, ant kuriu puvo nuteistųjų lavonai. 1900 metais istorikas rašė, kad „atsiminimai apie tai išlikę dar ir šiandien”.
I pasaulinio karo metais, 1915 m. pavasarį, kad apsunkintų karinių laivų įplaukimą į uostą, didysis bokštas rusų armijos karių buvo nuverstas ant greta stovėjusio namelio. Po karo jis atstatytas. Spėjama, kad atstatytas rekonstruotas bokštas buvo kiek pakeista viršūne. Atitvėrus uostą nuo miesto, XX a. šeštajame dešimtmetyje jis buvo užgožtas besiplečiančių uosto ir ankstesniojo žvejų namelio vietoje pastatytų penkiaaukščiai namų. Šalia Klaipėdos naftos terminalo buvo pastatytas naujas pirmasis vedlinės bokštas, ažūrinis, su lempa viršuje.
2004 m. rugsėjo 8 d. Vyriausybės nutarimu senasis bakenas buvo pripažintas netinkamu naudoti. 2007 m. Uosto direkcija, kuri valdė šį įrenginį, paskelbė aukcioną statiniui nuversti. 2008 m. sausio 15 d. tai buvo padaryta.
UAB „Mutuus“ dirba tik 1 darbuotojas – direktorius ir jis parengė projektą? Jus juokaujate?