Nuo metų pradžios Klaipėdoje tebesitęsiančius svarstymus dėl galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) perduoti Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL), kad būtų sukurta nauja Universiteto ligoninė, ketvirtadienį pratęsė pustrečios valandos trukmės diskusija.

Joje dalyvavę sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ragino Klaipėdos politikus nedelsti ir pasinaudoti atsiradusia galimybe, nes pasilikus KUL ateityje esą bus vis sunkiau ir sunkiau ją išlaikyti. Tuo metu šios įstaigos vadovas Vinsas Janušonis teigė, jog „greitai tik katastrofos ir nelaimės vyksta”.

Nerimu dėl planuojamų pertvarkų dalinosi ir Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas bei medikai.

Kaip alternatyva parengtiems sprendimo projektams jau atsirado ir politinė deklaracija, kuria patvirtinimas miesto dalyvavimas numatomoje reformoje – ją iki ketvirtadienio vakaro jau pasirašė 11 miesto Tarybos narių. 13 yra pasirašę sprendimo projektus, atveriančius kelią reformai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Reorganizavimo reikalus spręstų bendrai?

A. Matulas teigė, kad ši valdančioji dauguma buvo pesimistiškai nusiteikusi Klaipėdos atžvilgiu, nes nė vienai valdžiai iki tol nepavyko pasiūlyti Klaipėdai tinkančio sveikatos įstaigų modelio ir dėl to iš pradžių sveikatos reformos planuose buvo numatyti tik du dideli medicinos centrai Vilniuje bei Kaune. Bet vėliau esą įvyko stebuklas – ir Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai, ir miesto Tarybos nariai kreipėsi bei prašė taisyti tokią padėtį.

„Buvo didžiulis pasipriešinimas iš Kauno ir Vilniaus universitetų. Yra didžiulė baimė, kad atsiras rimtas solidus konkurentas, su kuriuo reikės pradėti dalintis ne tik pacientais, bet ir investicijomis. Dabar man kažkaip keista, daugiau turėtumėte būti savo patriotais, juk bandome pakelti ir Klaipėdos universiteto statusą”, – sakė A. Matulas.

„Labai kviesčiau pasinaudoti tokia galimybe, nes vėliau jos jau gali nebebūti”, – savo ruožtu teigė sveikatos viceministrė D. Jankauskienė.

SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė teigė, jog miesto Tarybos sprendimas dėl savininko teisių ir turto perleidimo yra pirmasis žingsnis, be kurio negali būti jokių kitų – Vyriausybės nutarimo perimti turtą, sutikimo vykdyti reorganizacijas, leidimų priimti į dalininkus savivaldybę ir Klaipėdos universitetą (KU), reorganizacijos planų.

Pasak jos, KU gali tapti vienos iš įstaigos dalininku ir iki reorganizacijos arba jau tik naujosios ligoninės.

Pasak vedėjos, pertvarkos tikslas yra išsaugoti visus darbuotojus, suvienodinant atlyginimus juos didinti. Naują struktūrą esą kartu kurtų reorganizuojamų įstaigų vadovai, savivaldybė, ministerijai, universitetas.

„Būtų bendra darbo grupė, kuri ruoš reorganizacijos sąlygos, joje dalyvaus profsąjungos, vadovai, bus pereinamieji laikotarpiai. Sprendimai bet kokiu atveju turės būti bendri. O dabar yra tik pirmas žingsnis pritarti vizijai ir matymui”, – antrino viceministrė.

Vaikų ligoninė vis tiek pasmerkta?

Pagal SAM siūlymą Klaipėdos vaikų ligoninė būtų prijungiama prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Prie pastarosios dar būtų jungiama Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ ir Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, o savivaldybei tektų pusė tokio naujo darinio dalies.

Pasak D. Jankauskienės, pagal numatytą reformą vienintele tokia įstaiga Lietuvoje dabar esanti Klaipėdos vaikų ligoninė vis tiek negalės išlikti monoprofiline ir turės būti sprendžiama dėl jos statuso. Anot jos, pilnai užtenka Vilniaus ir Kauno ligoninėse vaikams teikiamų tretinio lygio paslaugų.

Klaipėdos vaikų ligoninė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tokius teiginius viceministrė grindė Ligonių kasų skaičiais, kad apie 89 proc. Klaipėdos vaikų akių ligų gydoma Kaune ir Vilniuje, tulžies, kepenų ir kasos sutrikimų – 41 proc., navikų – 78 proc. ir kt.

Tuo metu Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologas Džeraldas Sivickis klausė, kur yra matyta, kad toks universitetinis centras, kurį norima sukurti Klaipėdoje, būtų be vaikų medicinos.

„Ką laimi Vaikų ligoninė prijungus prie Respublikinės? Nieko nepriduoda, specialistų skaičius nepadidės”, – sakė medikas.

Viceministrė teigė iš savo, kaip vaikų chirurgės, patirties prisimenanti, kaip buvo priešinamasi Vilniuje, kai vaikų ligoninė buvo jungiama prie Santarų, tačiau po to esą tikrai buvo pajausta didelė nauda – rotuoja specialistai, naudojamasi resursais.

Mindaugas Gružauskas, Vaikų ligoninės Darbo tarybos pirmininkas, teigė, jog išgirdo tai, „ką labiausiai bijojo išgirsti”, kad steigiamas centras tik suaugusiesiems, o vaikams jo nereikia, užtenka esančių Kaune ir Vilniuje. Anot jo, dėl to toks Klaipėdoje steigiamas centras būtų gerokai silpnesnis nei Kauno ar Vilniaus.

Gydytojas tikino, kad Klaipėdos vaikų ligoninė suteikia tūkstančius tretinio lygio ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų, o kai kurios iš jų, kaip, pavyzdžiui, implantai plokščiapėdžiams vaikams, nėra atliekamos nei Vilniuje, nei Kaune.

M. Gružauskas ragino Klaipėdos politikus susilaikyti nuo „skubotų sprendimų” ir dar diskutuoti ir su ligoninių vadovais, ir su darbuotojais.

„Vaikus nori sujungti su suaugusiais, kaip pagerės paslaugos vaikams? Neatsiras daugiau tų specialistų, nes tik vaikų gydytojai tą paslaugą gali suteikti. Ar tai blogis, kad Lietuvoje yra atskira vaikų ligoninė? Yra didžiulis nerimas, kokia bus situacija, kiek bus atleidimų. Medikai tikrai liks, nes vaikų specialistų trūksta, bet yra kito personalo, kuris yra didžiuliame nerime. Esame tikrai įsitempę ir mums reikėtų aiškumo, skubotumo tikrai nereikėtų, reikėtų viską gerai pasverti ir pagalvoti. Mes – už reformą, kad mažieji pacientai gautų tik pačias geriausia paslaugas”, – kalbėjo Klaipėdos vaikų ligoninės vyr. gydytojas Virginijus Žalimas.

KUL procesas primena katastrofą

KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tikino, kad reikia „dar daug diskutuoti, pertvarkos turi būti pamatuotos, išanalizuotos”.

Anot jo, turi būti pateiktas planas, konkretus dokumentas. Esą jau dabar ateina jauni specialistai ir sako nežinantys, ar darbintis, nes ligoninės perspektyvos neaiškios ir dėl to atsiranda problemos.

„Greitai vyksta tik katastrofos ir nelaimės”, – teigė V. Janušonis, priminęs, kad reformą numatoma vykdyti iki 2024 m.

Pasak jo, pandemija parodė, kad KUL puikiai susitvarkė, viskas esą vyksta gerai ir dabar.

Tuo metu Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga buvo itin lakoniškas, tik patvirtino, kad ši įstaiga yra pasirengusi dalyvauti tokiame procese ir vykdyti visus numatytus uždavinius.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, kaip konsultantas kartais besilankantis Ukrainoje, pateikė pavyzdį, kad ten vienas 1,5 milijono gyventojų turintis miestas mano, jog keturios atskiros ligoninės yra per daug.

„Esame už tai, kad Klaipėdos universitetas dalyvautų, tai būtų didžiulė pridėtinė vertė. Reikia, kad nebūtų susiskaldymo, įstaigos turi būti stambinamos. Reikia daug dalykų aptarti, bet ir laiko nėra daug. Mes esame pasiruošę pertvarkomis. Kol Sveikatos apsaugos ministerijos yra tokia viceministrė, reikia pasinaudoti. Geresnę komandą, vargu, ar beturėsim. Nieko nedarydami, pasmerksime save būti provincija”, – teigė D. Steponkus.

„Didelį taip” Universiteto ligoninės atsiradimui galintis pasakyti teigė KUL sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.

Norėtų sprendimo dar vasarį

Baigiantis 2021-iesiems pakeistame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Taip pat jame rašoma, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą, kad į dalininkus priėmus KU, mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė.

Viceministrė D. Jankauskienė teigė, jog ministerija būtų „labai laiminga, jei taryba iki vasario 28 d. priimtų sprendimą”, nes reikia derinti būsimas investicijas su Europos Komisjia, reikia rengti modernizavimo planą pagal regionus, pačios įstaigos turės rengti investicijų planus.

„Jei nukėlinėsite, viskas stoja. O investicijos turi startuoti nuo 2023 metų”, – sakė viceministrė.

Tačiau miesto Tarybos narė liberalė Alina Velykienė teigė, kad prieš priimant tokius sprendimus turėtų būti „dar mažiausiai bent penki tokie pristatymai”.

Tuo metu A. Matulas sakė, kad Klaipėdai nepasisprendus ar nepritarus, ji liks nuošalyje nuo investicijos skirtų lėšų, ir nukentės būtent jos žmonės.

„Galima jungti Jūrininkų su Respublikine ir Palangos ligonine, bet ar atsakysit už tai, kokioje būklėje bus kitos dvi ligoninės? Ar norit Klaipėdos universitetinę ligoninę palikti be investicijų?” – klausė jis.

Klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius savo ruožtu teigė, kad iniciatyvos autoriai sutinka „įvairią priešpriešą įvairiuose formatuose ir formose”. Jis akcentavo, kad SAM pasiūlymas Klaipėdos savivaldybei buvo pateiktas praėjus tik savaitei po įstatymo įsigaliojimo.

Tuo metu parlamentarė Ligita Girskienė tikino, kad tokie pokyčiai „neturi būti varomi buldozeriu”. Esą ir šioje diskusijoje nebuvo atsakyta į klausimus darbuotojams, kokie tikslai bus pasiekti, kokios paslaugos pagerės, ar bus lengvesnis jų prieinamumas.

„Tokie posėdžiai tikrai dar penki turi būti, nedarykit Tarybos nariams spaudimo”, – teigė ji.

D. Jankauskienė akcentavo, kad tokia reforma yra galimybė pagerinti paslaugas, darbuotojų darbo sąlygas.

„Ministerijai pats paprasčiausias būdas būtų sujungti savo pavaldumo įstaigas, bet suprantame, kad savivaldybei savo ligoninę išlaikyti perspektyvoje bus vis sunkiau. <…> Galime dar ir šią kadenciją diskutuoti, galime dar planų visokių prašyti, reikalauti geležines kurpaites sunešioti. <…> Šitą galimybę mes jums atnešėme, tai nėra lengvas dalykas, bet pasinaudokime”, – sakė D. Jankauskienė.

Parengė deklaraciją

Tuo metu A. Velykienė informavo, jog Tarybos nariai jau pasirašinėja po jos parengta politine deklaracija, kurios tikslas parodyti, kad Klaipėdos valdžia tikrai nesipriešina tokiai reformai.

„Deklaruojame, kad Klaipėdos miestas bendradarbiaus sprendžiant strateginius sveikatos sistemos tobulinimo klausimus Klaipėdos mieste ir regione. Patvirtiname, kad Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvaus numatomoje Lietuvos sveikatos sektoriaus reformoje, vykdysime ligoninių tinklo konsolidavimą, dalyvausime greitosios medicinos pagalbos paslaugų reorganizavime, sieksime didinti sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir efektyvumą. Plėtosime atvirą dialogą su Klaipėdos universitetu ir LR Sveikatos apsaugos ministerija, kuriant sveikatos sistemos reformos modelį, siekiant užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą pacientui, teikiant antrinio ir tretinio lygio sveikatos paslaugas planuojamoje steigti Klaipėdos miesto universiteto ligoninėje”, – rašoma šioje deklaracijoje.

Ją iki ketvirtadienio vakaro buvo pasirašę 11 politikų: liberalai A. Velykienė, Lina Skrupskelienė, Edmundas Kvederis, Saulius Budinas, meras Vytautas Grubliauskas, Vaida Raugelė, Judita Simonavičiūtė, vicemeras Arvydas Cesiulis, Nina Puteikienė, Laima Juknienė ir Alvidas Šimkus. Penktadienį jį pasirašė ir Ela Andrejeva, padėjusi parašą po sprendimų projektais dėl reorganizacijos.

Sprendimų projektus dėl KUL perleidimo ir Vaikų ligoninės reorganizacijos pasirašė 13 politikų – visi konservatoriai: Rimantas Didžiokas, Arūnas Barbšys, Aidas Kaveckis, Kazys Bagdonas, Justina Sungailienė ir Andrius Petraitis; visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovė E. Andrejeva; frakcijos „Klaipėdiečiams” (eksvalstiečiai) nariai Romaldas Idzelevičius, Viktoras Senčila, Arūnas Tuma, Antanas Kontautas, Arūnas Andziulis, Vidmantas Dambrauskas.

Klaipėdos meras šių sprendimo projektų į vasario 17–18 dienos vyksiančio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė – jie liko tik prie užregistruotų projektų.