Perskaičiusi Palmiros Martinkienės publikaciją „Ligoninių reforma: klausimas užstrigo jau pirmame komitete“, po to išklausiusi skandalingą Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdį, vykusį vasario 7 d., kuriame konservatorius Andrius Petraitis buldozeriu stūmė ligoninių
reorganizacijos klausimą ir taip pat aršiai pasisakė buvęs valstiečių frakcijos narys Vidmantas Dambrauskas, nutariau išsakyti savo pamąstymus.

Vyksta įnirtingas mūšis dėl Klaipėdos miesto turto. Konservatoriai teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama reforma yra gėris. Atseit, kai bus įvykdyta reorganizacija, būsime geriau gydomi. Manau, kad tai nėra tiesa. Kas gali paneigti, kad šiandien reikalingus 12 milijonų matysime, kaip
savo ausis? Kokie yra tikrieji konservatorių tikslai? Negi konservatoriai ir jų rėmėjai ims ir papasakos klaipėdiečiams tikruosius savo ketinimus?

Martyno Vainoriaus nuotr.

Lieka tik patiems, kaip sakoma, sudėlioti taškus.

Ligoninių pertvarkoje aktyvus dalyvis yra Klaipėdos universitetas. Universiteto atstovas Algimantas Kirkutis facebooke rašo, „Pats protingiausias sprendimas būtų KRL perduoti miestui, o sujungus KUL ir KJL suorganizuoti Klaipėdos universiteto klinikas (ligoninę).“

Taip, jei turtas lieka Klaipėdos miestui, netgi KRL, tai nėra svarbu, kas yra jo steigėjas ir valdytojas: Klaipėdos miesto savivaldybė ar Klaipėdos universitetas.

Deja, konservatoriai tokio sprendimo teigti balsavimui Klaipėdos miesto tarybai nenori. Jie siūlo turto dalybas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Klaipėdos universiteto.

Ką reiškia toks turto perdalijimas? Nepasitikėjimą, nes miestas ištiesęs ranką iš Vyriausybės turės prašyti pinigų. Centrinė valdžia norės duos, nenorės neduos. Pažadai, kad Klaipėdos universitetas taps steigėju, gali ir likti tik pažadais.

Kas gali paneigti, kad jau po kelerių metų Vyriausybė priims sprendimą uždaryti universitetą, o tada visas turtas atitenka Sveikatos ministerijai arba Konstitucinis Teismas pasisakys, kad turto perdavimas Klaipėdos universitetui buvo neteisėtas, nes specializuojasi tik slaugoje.

Kol nėra atsakymų, galime teigti, kad Klaipėdos turtas yra perimamas principu step by step. Ši politinė taisyklė yra naudojama, kai reikalingi laikini sąjungininkai. Kaip suprantame, šioje organizuojamoje skubos tvarka galimoje aferoje, jais taps Klaipėdos universitetas. 

Klaipėdos miesto turto perėmimas greičiau primena vagystę, nes pradžioje turėjo būti politinis sprendimas, o tik po to turto dalijimas. Nepatikimi ir šios galimos aferos organizatoriai, bent jau matomi ir žinomi veidai.

Vienas garsus ir žinomas veidas, kuris aktyviai dalyvauja turto perėmime yra Saulius Skvernelis. Ką jis pažadėjo, kaip jam pasisekė parvilioti į savo naujai steigiamą partiją Klaipėdos miesto taryboje frakciją „Už ateities Klaipėdą“ : Artūrą Razbadauską, Vytį Radvilą ir Elidą Mantulovą? Visi jie
dirba Klaipėdos universitete.

Sausio mėn. 20 d. ši trijulė paskelbė, kad Klaipėdoje yra įkurta S. Skvernelio steigiamos partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nauja frakcija „Vardan Klaipėdos“.

Konservatorius Kęstutis Masiulis viešina, kaip neskaidriai vyko 2019 m. premjero S. Skvernelio kabineto baldų užpirkimas. Klausimas. Kam? Ar tam, kad piliečiai neįtartų, jog šiandien konservatoriai ir skvernelininkai dirba drauge? Akivaizdus bendras darbas vyksta Klaipėdoje. S. Skvernelio partijos nariai dalinasi Klaipėdos miesto turtu su konservatorių partija.

Kitas stambus ir brangus turtas, kurį Vyriausybė nori perimti yra Palangoje. Į šį galimai neskaidrų, kaip kažkada S. Skvernelio kabineto baldų užpirkimą, yra įsivėlę ne tik konservatoriai. Neaiškios S. Skvernelio sąsajos su vakarykščiais Klaipėdos mieste dirbusiais Valstiečių frakcijos nariais, ypač V. Dambrausku, nepriklausančiu Klaipėdos universitetinei bendruomenei. Kodėl jis nutarė aktyviai tarpininkauti dalijant turtą, kuris yra susijęs su klaipėdiečių sveikata?

Dėliojant įvykius ir bandant atspėti kokie yra tikrieji reorganizacijos tikslai, manau svarbiausias, kuris suvienijo konservatorius ir S. Skvernelį, yra ištaškyti valstybinį turtą.

Manau, tiek Klaipėdos, tiek Palangos miestų tarybos siekis yra išsaugoti sveikatos sistemai priklausantį turtą savo savivaldybėse. Nuo seno yra žinoma, kai turi turtą, kai esi šeimininkas, tai nereikia ubagauti, prašyti Vyriausybės paramos. Turtingos savivaldybės yra kiekvieno miestiečio svajonė.

Kas per reforma, kuri teigia, kad Klaipėdos miesto valdžiai gyventojų sveikata neturi rūpėti? Ją rūpinsis ministerija. Tai atimkite iš miesto ir kitas teises ir įveskite valdymą iš Vilniaus.

Manau, kad miesto gyventojų sveikata turi rūpintis savivaldybė, kuri yra arčiausiai žmogaus, ir iš kurios neatima turto, bet Vyriausybė jį pagausina, perduoda Respublikinę ligoninę.

Povandeninėms srovėms, kurios siekia savivaldybės gyventojams pakenkti, reikia neleisti to daryti, stabdyti konservatorių pseudoreformą. Reikalaukime dešimt kartų matuoti ir tik vienuoliktą kirpti.

Šis tekstas – asmeninė autorės nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.