Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-02-07 |
„Tokios painios situacijos dėl balsavimo nesu matęs”, – Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete pirmadienį pusvalandį tęsiantis diskusijoms dėl darbotvarkės sakė Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Batalijos šiame komitete užvirė dėl to, kada turi būti svarstomi 13 miesto Tarybos narių pateikti sprendimo projektai, pagal kuriuos miestas perleistų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) ir sutiktų prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę, taip gaunant pusę šio naujo darinio dalininko teisių.
Aistros komitete virė tokios, kad nuskambėjo ir keiksmažodžiai, ir kalbos apie spaudimą bei kreipimąsi į prokuratūrą.
Pagal vieną iš užregistruotų sprendimo projektų Klaipėdos savivaldybė SAM perduotų visas savo, kaip KUL dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir ligoninei pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą, vertą daugiau kaip 10,4 mln. eurų.
Kitu sprendimu būtų sutinkama reorganizuoti Klaipėdos vaikų ligoninę, prijungiant ją prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, kuri po reorganizavimo taptų dviejų dalininkų – valstybės ir Klaipėdos savivaldybės – ligonine.
Sprendimų projektuose rašoma, kad jokių neigiamų pasekmių nebus. Vardijami tik prognozuojami teigiami pokyčiai:
– bus sukoncentruotas bei konsoliduotas medikų personalas – sudaryta galimybė teikti aukščiausios kokybės aktyviojo gydymo paslaugas;
– valstybė užtikrins ligoninės finansavimą – bus pagerintos darbo sąlygos medikų profesionaliai veiklai; sukurtos palankios sąlygos jaunų medikų pritraukimui į Klaipėdą, sudarant jiems sąlygas tobulintis ir kelti kvalifikaciją, siekti karjeros Universiteto ligoninėje, kuri taps rezidentūros baze;
– pacientams bus užtikrinta savalaikė pagalba bei gydymas moderniame, aukščiausius gydymo standartus bei technologinį pasirengimą atliepiančiame medicinos centre;
– bus atsisakyta brangiai kainuojančios valstybės deleguotos funkcijos mieste: neliks poreikio finansuoti iš savivaldybės biudžeto VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikėjimo teise valdomo valstybės turto išlaikymo (per 2015-2021 m. laikotarpį savivaldybė investavo 1 079 190 eurų į ligoninės pastatus ir įrangą), taip pat nebeaktualios taps ir mažiausiai 12 mln. eurų dydžio planuojamos investicijos į ligoninės pastatų atnaujinimą iš miesto biudžeto;
– bus pritrauktas papildomas finansavimas Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuves regiono sveikatos priežiūros sistemai iš sveikatos apsaugos sistemos reformai skirtų šaltinių.
– vienoje įstaigoje bus konsoliduotas medikų personalas bei gydymo įranga – galimybė teikti aukštesnės kokybės aktyviojo gydymo paslaugas pacientams;
-neliks poreikio finansuoti iš savivaldybės biudžeto VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės patikėjimo teise valdomo savivaldybės turto išlaikymo (per 2015 – 2021 m. laikotarpį savivaldybė į ligoninės pastatus ir įrangą investavo 798 191,3 euro).
Tokius sprendimų projektus pasirašė visi konservatoriai: Rimantas Didžiokas, Arūnas Barbšys, Aidas Kaveckis, Kazys Bagdonas, Justina Sungailienė ir Andrius Petraitis; visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovė Ela Andrejeva; frakcijos „Klaipėdiečiams” (eksvalstiečiai) nariai Romaldas Idzelevičius, Viktoras Senčila, Arūnas Tuma, Antanas Kontautas, Arūnas Andziulis, Vidmantas Dambrauskas (sprendimo projekto nepasirašė jos pirmininkas Arvydas Vaitkus ir prie naujosios frakcijos prisijungusi Vaida Raugelė).
Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas turėjo būti pirmasis, kuriame svarstomi šie sprendimo projektai – iniciatoriai siekia, jog sprendimai būtų priimti jau kitą savaitę vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje. Klausimai į komiteto darbotvarkę buvo įtraukti kaip papildomi, tačiau dėl jų svarstymo kilusios diskusijos truko daugiau nei pusvalandį ir buvo itin aistringos.
Konservatorius A. Petraitis siūlė juos svarstyti pirmiausiai, komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė – jiems surengti atskirą posėdį, Elida Mantulova siūlė visiems klausimams paskirti net tris posėdžius, galutinį sprendimą priimant kitą pirmadienį.
Surengus tris balsavimus J. Simonavičiūtė paskelbė dar vieną, pagal kurį jau papildomi klausimai posėdžio metu būtų svarstomi tik po pirmų trijų.
Jau prieš šį balsavimą A. Petraitis leptelėjo „ką jinai čia grybą užpjovė blet„. Jam ir Vidmantui Dambrauskui pradėjus kelti klausimą dėl paskutinio balsavimo, J. Simonavičiūtė paprašė nedaryti jai spaudimo.
„Aš sudėliojau taip vertindama pagal savo apimtis, kokios reikšmės klausimai yra ir tokiu eiliškumu aš juos sudėliojau. <…> Yra darbotvarkė sudėliota, visi sėdi ir dabar sakysim dėl savo ožių iš tikrųjų, kad taip dėliot. Čia jau šioje vietoje, gerbiamieji, tikrai neteiksiu balsavimui”, – pareiškė J. Simonavičiūtė.
A. Petraičiui pareiškus, kad taip pažeidžiamas reglamentas, pirmininkė pasiūlė kreiptis į Etikos komisiją, o ji pati esą kels klausimą, kodėl nuo šio klausimo nenusišalina V. Senčila, kuris dirba Klaipėdos universiteto (KU), dalyvaujančio šioje reorganizacijoje, Jūros technologijų ir gamtos mokslo fakulteto dekanu.
„Aš manau šioje vietoje prokuratūrai bus ką veikti, nes spaudimas daromas milžiniškas. Tai yra didelio turto atidavimo klausimas”, – sakė J. Simonavičiūtė.
„Va dabar aš ir matau, kas lenda ausys. Mes norime labai normaliai ir paprastai apsvarstyti klausimą. O jūsų cirke aš nedalyvausiu. Viso gero”, – pareiškė V. Dambrauskas ir pasitraukė iš posėdžio.
Galiausiai posėdyje iš viso nebeliko kvorumo.
KU valdymo organai – Senatas ir Taryba – dalyvavimui kuriant tokią tokią naują Universiteto ligonę jau pritarė vienbalsiai.
Pagal baigiantis 2021-iesiems priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas buvo pakeistas universiteto ligoninės apibrėžimas – tokia įstaiga nuo šiol gali vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą, kad į dalininkus priėmus KU mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Iki tos pačios vasario 28-osios universitetams pasiūlyta pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Sausio pradžioje buvo paskelbta, kad Klaipėdos miestui iš ministerijos bus pateiktas dvigubas pasiūlymas – ne tik perleisti valstybei KUL, siekiant naujos universiteto ligoninės statusą turinčios ligoninės mieste, tačiau ir prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę prie valstybei priklausančios Respublikinės Klaipėdos ligoninės bei dalyvauti pastarosios valdyme dalininko teisėmis.
Universiteto ligoninė būtų sukurta sujungiant šiuo metu veikiančias Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines. Jos dalininkais taptų valstybė, atstovaujama ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir KU.
Klaipėdos vaikų ligoninės medikai išplatino kreipimąsi, kuriame politikų prašo išsaugoti šios įstaigos savarankiškumą. Dar anksčiau KUL veikiančių profsąjungų atstovai platino kreipimąsi „dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės neperdavimo Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui skubos tvarka”.
Su prašymu ištirti, ar minėtojo įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai, praėjusią savaitę į Konstitucinį Teismą kreipėsi 31 Seimo narys, tarp kurių ir iš pajūrio kilę Ligita Girskienė, Dainius Kepenis ir Antanas Vinkus.
Toks jausmas kad bebrai nenori paleisti skanaus kasnio. Per daug burnu maitina, kad taip lengvai atiduotu.
miesto pinigais į KUL buvo sukišti milijonai, dabar viską UŽ DYKĄ lengva ranka norima atiduoti SAM-ui, tai gal lai pasidera pradžioje, ar jau miestui nieko nebereikia skęsta milijonuose?
Bebrai už dyką nenori atiduoti ligoninių. Tai konservatoriai dosnūs .Valstybė už dyką dar nieko nėra davusi. Tai gal bent reiktų susitarti kad tenovacijos artimiausiu metu būtų padarytos. Ar ne taip?
konservatorius kai pakalba eteryje tai pakalba
Kovos prie lovio chronikos !
Kaip linksma, kai skris tokių veikėjų kaip Janušonio galvos, nustekenta ligoninė, škykstus , arogantiškas personalas, visą tai pasibaigs, tikiuosi.
o didelės vertės turtas, į kurį savivaldybė sukišusi daug milijonų, dovanai perduodama SAM, atiduodama lengva ranka už nieką…Tai pasirodo bus brangi ta Janušonio galva.
Pasakyk, kas RKL ar Jūrininkuose geriau?
Visiems klaipiediečiams nepalaikantiems šioms reformoms siūlau pakelti mokesčius ligoninių išlaikymui,nes mūsu ligoninės ,išlaikomos iš savivaldybės lėšų ,nieko nesiskiria nuo Praveniškių pataisos namų.Nuvažiokit įVilnių ir Kauną ir pamatysit skirtumą,nes jos išlaikomos iš valstybės biudžeto lėšų o ne iš savivaldybės lėšų.
Ar tikrai visos Klaipėdos gydymo įstaigos išlaikomos iš savivaldybės lėšų? O gal gydymo įstaigų pagrindinės pajamos už suteiktas paslaugas vis dėl to iš PSDF?
Konservatorius , fui….Nei žiūrėti , nei klausytis jų jau nebeimanoma —- Jau prieš šį balsavimą A. Petraitis leptelėjo „ką jinai čia grybą užpjovė blet
ale milijonieriai politikoje – nenoriu ir atsijungiu…o kitas keikiasi tiesiai eteryje…
Kam Kepeniui ligonines? jis gi sveikuolis?
ligoninės . Man klaipėdiečiui . Aš prieš sujungimą .
Matyt pasipiarinti nusprendėte, bet Jums tai tikrai nepadės Ligita. Žmonės žinos, ko Jus nepadarėte, kad žmonės gautų geresnes medicinos paslaugas
Kas gaus ? Pacientai? Jūs tikras? Lovų skaičius stacionare – mažinamas ? Pacientai vežami iš regiono , nes ten ligoninės uždaromos ? Kokia nauda klaipėdiečiams pacientams ? O kaip pas specialistus medikus patekti regiono gyventojui? Kas jį vežios ? Gal pradėkite mąstyti ir dėlioti realius dalykus ” kas taps geriau klaipėdiečiui pacientui ” O ko dabar negauna pacientas ? Medikai Klaipėdoje puikūs . Atliekamos sudėtingiausios operacijos .
Gal galima plačiau pakomentuoti, kaip stebuklingai sujungus ligonines įsijungus į valdymą KU staiga pagerėtų sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas, mažinant stacionarinių lovų skaičius? Gal galima plačiau apie atliktas studijas ir ekonomines naudas, jau nekalbant apie pacientus ir sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę.Jau dabar teikiamos aukščiausio lygio paslaugos ir jos tikrai stebuklingai negali būti dar geresnės, nebent jūs vertinate kad mažiau prieinamos paslaugos reiškia kokybiškesnės?
Nieko tokia reforma neduos nei ligoniams, nei gydytojams. Sujungus ligonines, du biurokratinius aparatus pakeis vienas. Bus sutaupyta kažkiek lėšų, taiau jos pacientų nepasieks. Nebus nei tų 7 teigiamą pokyčių – čia tik propaganda ir teorija. Realybė bus visai kitokia – vadovas bus dar toliau nuo eilinio gydytojo, toliau liks gydytojų nepasitenkinimas padėtimi – mažomis algomis, liks visi pretekstai mobingui, korupcijai ir t.t. Reforma būtų efektyvi, jeigu pasikeistų ligoninių nuosavybės forma, jeigu bent kaip dalininkas įsilietų privatus kapitalas. Tad būtų daugiau tvarkos, būtų sutvarkyta korupcija, geri gydytojai už gerą darbą daugiau uždirbtų ir svarbiausia pacientai gautų geresnes paslaugas. Tokia reforma, kokią gerbemi deputati svarsto, tai tas pats, kaip tik lovų stumdymas, neefektyviai veikiančiame bordelyje (atsiprašau už tokį palyginimą).
Labai įdomu ar ir toliau Klaipėdos KU dirbančių ir galimai suinteresuotų asmenų grupelė su kompanija atsižvelgia į tai kad dėl galimai neteisėto ligoninių jungimo, turint asmeninių interesų buvo kreiptasi į konstitucinį teismą:
https://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2022/02/5_2022.pdf
Ar ir toliau ignoruodama bet kokius dorovės principus, lipant per galvas kviečiant tariamą visuomenę į forumus bus toliau generuojama sveikatos įstaigų jungimo strategija, neatsižvelgiant į Klaipėdos pacientų ir visuomenės poreikius?