„Tokios painios situacijos dėl balsavimo nesu matęs”, – Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete pirmadienį pusvalandį tęsiantis diskusijoms dėl darbotvarkės sakė Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Batalijos šiame komitete užvirė dėl to, kada turi būti svarstomi 13 miesto Tarybos narių pateikti sprendimo projektai, pagal kuriuos miestas perleistų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) ir sutiktų prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę, taip gaunant pusę šio naujo darinio dalininko teisių.

Aistros komitete virė tokios, kad nuskambėjo ir keiksmažodžiai, ir kalbos apie spaudimą bei kreipimąsi į prokuratūrą.

Neigiamų pasekmių nemato

Pagal vieną iš užregistruotų sprendimo projektų Klaipėdos savivaldybė SAM perduotų visas savo, kaip KUL dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir ligoninei pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą, vertą daugiau kaip 10,4 mln. eurų.

Kitu sprendimu būtų sutinkama reorganizuoti Klaipėdos vaikų ligoninę, prijungiant ją prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, kuri po reorganizavimo taptų dviejų dalininkų – valstybės ir Klaipėdos savivaldybės – ligonine.

Sprendimų projektuose rašoma, kad jokių neigiamų pasekmių nebus. Vardijami tik prognozuojami teigiami pokyčiai:

– bus sukoncentruotas bei konsoliduotas medikų personalas – sudaryta galimybė teikti aukščiausios kokybės aktyviojo gydymo paslaugas;

– valstybė užtikrins ligoninės finansavimą – bus pagerintos darbo sąlygos medikų profesionaliai veiklai; sukurtos palankios sąlygos jaunų medikų pritraukimui į Klaipėdą, sudarant jiems sąlygas tobulintis ir kelti kvalifikaciją, siekti karjeros Universiteto ligoninėje, kuri taps rezidentūros baze;

– pacientams bus užtikrinta savalaikė pagalba bei gydymas moderniame, aukščiausius gydymo standartus bei technologinį pasirengimą atliepiančiame medicinos centre;

– bus atsisakyta brangiai kainuojančios valstybės deleguotos funkcijos mieste: neliks poreikio finansuoti iš savivaldybės biudžeto VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikėjimo teise valdomo valstybės turto išlaikymo (per 2015-2021 m. laikotarpį savivaldybė investavo 1 079 190 eurų į ligoninės pastatus ir įrangą), taip pat nebeaktualios taps ir mažiausiai 12 mln. eurų dydžio planuojamos investicijos į ligoninės pastatų atnaujinimą iš miesto biudžeto;

– bus pritrauktas papildomas finansavimas Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuves regiono sveikatos priežiūros sistemai iš sveikatos apsaugos sistemos reformai skirtų šaltinių.

– vienoje įstaigoje bus konsoliduotas medikų personalas bei gydymo įranga – galimybė teikti aukštesnės kokybės aktyviojo gydymo paslaugas pacientams;

-neliks poreikio finansuoti iš savivaldybės biudžeto VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės patikėjimo teise valdomo savivaldybės turto išlaikymo (per 2015 – 2021 m. laikotarpį savivaldybė į ligoninės pastatus ir įrangą investavo 798 191,3 euro).

Tokius sprendimų projektus pasirašė visi konservatoriai: Rimantas Didžiokas, Arūnas Barbšys, Aidas Kaveckis, Kazys Bagdonas, Justina Sungailienė ir Andrius Petraitis; visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovė Ela Andrejeva; frakcijos „Klaipėdiečiams” (eksvalstiečiai) nariai Romaldas Idzelevičius, Viktoras Senčila, Arūnas Tuma, Antanas Kontautas, Arūnas Andziulis, Vidmantas Dambrauskas (sprendimo projekto nepasirašė jos pirmininkas Arvydas Vaitkus ir prie naujosios frakcijos prisijungusi Vaida Raugelė).

Pirmininkė „perlaužė” oponentus

Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas turėjo būti pirmasis, kuriame svarstomi šie sprendimo projektai – iniciatoriai siekia, jog sprendimai būtų priimti jau kitą savaitę vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje. Klausimai į komiteto darbotvarkę buvo įtraukti kaip papildomi, tačiau dėl jų svarstymo kilusios diskusijos truko daugiau nei pusvalandį ir buvo itin aistringos.

Konservatorius A. Petraitis siūlė juos svarstyti pirmiausiai, komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė – jiems surengti atskirą posėdį, Elida Mantulova siūlė visiems klausimams paskirti net tris posėdžius, galutinį sprendimą priimant kitą pirmadienį.

Surengus tris balsavimus J. Simonavičiūtė paskelbė dar vieną, pagal kurį jau papildomi klausimai posėdžio metu būtų svarstomi tik po pirmų trijų.

Jau prieš šį balsavimą A. Petraitis leptelėjo „ką jinai čia grybą užpjovė blet„. Jam ir Vidmantui Dambrauskui pradėjus kelti klausimą dėl paskutinio balsavimo, J. Simonavičiūtė paprašė nedaryti jai spaudimo.

„Aš sudėliojau taip vertindama pagal savo apimtis, kokios reikšmės klausimai yra ir tokiu eiliškumu aš juos sudėliojau. <…> Yra darbotvarkė sudėliota, visi sėdi ir dabar sakysim dėl savo ožių iš tikrųjų, kad taip dėliot. Čia jau šioje vietoje, gerbiamieji, tikrai neteiksiu balsavimui”, – pareiškė J. Simonavičiūtė.

A. Petraičiui pareiškus, kad taip pažeidžiamas reglamentas, pirmininkė pasiūlė kreiptis į Etikos komisiją, o ji pati esą kels klausimą, kodėl nuo šio klausimo nenusišalina V. Senčila, kuris dirba Klaipėdos universiteto (KU), dalyvaujančio šioje reorganizacijoje, Jūros technologijų ir gamtos mokslo fakulteto dekanu.

„Aš manau šioje vietoje prokuratūrai bus ką veikti, nes spaudimas daromas milžiniškas. Tai yra didelio turto atidavimo klausimas”, – sakė J. Simonavičiūtė.

„Va dabar aš ir matau, kas lenda ausys. Mes norime labai normaliai ir paprastai apsvarstyti klausimą. O jūsų cirke aš nedalyvausiu. Viso gero”, – pareiškė V. Dambrauskas ir pasitraukė iš posėdžio.

Galiausiai posėdyje iš viso nebeliko kvorumo. 

Universitetas jau pritarė

KU valdymo organai – Senatas ir Taryba – dalyvavimui kuriant tokią tokią naują Universiteto ligonę jau pritarė vienbalsiai. 

Pagal baigiantis 2021-iesiems priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas buvo pakeistas universiteto ligoninės apibrėžimas – tokia įstaiga nuo šiol gali vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą, kad į dalininkus priėmus KU mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Iki tos pačios vasario 28-osios universitetams pasiūlyta pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Sausio pradžioje buvo paskelbta, kad Klaipėdos miestui iš ministerijos bus pateiktas dvigubas pasiūlymas – ne tik perleisti valstybei KUL, siekiant naujos universiteto ligoninės statusą turinčios ligoninės mieste, tačiau ir prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę prie valstybei priklausančios Respublikinės Klaipėdos ligoninės bei dalyvauti pastarosios valdyme dalininko teisėmis.

Universiteto ligoninė būtų sukurta sujungiant šiuo metu veikiančias Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines. Jos dalininkais taptų valstybė, atstovaujama ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir KU.

Klaipėdos vaikų ligoninės medikai išplatino kreipimąsi, kuriame politikų prašo išsaugoti šios įstaigos savarankiškumą. Dar anksčiau KUL veikiančių profsąjungų atstovai platino kreipimąsi „dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės neperdavimo Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui skubos tvarka”.

Su prašymu ištirti, ar minėtojo įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai, praėjusią savaitę į Konstitucinį Teismą kreipėsi 31 Seimo narys, tarp kurių ir iš pajūrio kilę Ligita Girskienė, Dainius Kepenis ir Antanas Vinkus.