Yra žinoma, kad optimizavimas – tai geriausio sprendimo būdo radimas pagal iš anksto nustatytą kriterijų, siekiant maksimalios tikslo funkcijos reikšmės. Versle nuolat vyksta daug skirtingų veiklos procesų, iš kurių ne visi yra matomi plika akimi. Todėl siekiant optimizavimo sėkmės būtina identifikuoti bei įvertinti ir tuos „nematomus“ veiklos procesus.

Vienas Klaipėdos miesto tarybos narys socialiniuose tinkluose rašo: „Nereikia būti dideliu ekspertu, kad suprastum, jog Klaipėdai būtina stiprinti įvaizdį, pritraukti daugiau investicijų, geriausių specialistų, reikia kryptingos ir nuoseklios (ambicingos!) rinkodaros”. Iš šio teksto galima suprasti, kad teikti pasiūlymus dėl Klaipėdos miesto rinkodaros gali praktiškai visi.

Kokios rinkodaros reikia Klaipėdai? Deja, nustatytų reikalavimų rinkodarai nėra. Taigi, esant tokiai padėčiai galima sulaukti pačių įvairiausių rinkodaros strategijų ir priemonių pasiūlymų. Kas iš to išeis – neaišku…

Kol kas galima remtis tik neilga tiesioginių veiklos sąsajų neturinčių įmonių sujungimo patirtimi: buvo sujungtos savivaldybės įmonės, kurių bendra veikla apsiribojo tik tuo, kad vienos įmonės autobusai važiuoja kitos įmonės apšviečiamomis gatvėmis. Remiantis šia praktika Klaipėdoje galima rasti bendrą vardiklį bet kurių įmonių sujungimui.

Bet grįžkime prie rinkodaros. Klaipėdos miesto Tarybos Kolegijoje buvo svarstomas klausimas dėl parengtos miesto rinkodaros strategijos įgyvendinimo – viešųjų įstaigų „Klaipėda ID“, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras ir „Klaipėdos šventės“ sujungimo. Teigiama, kad šios trys įmonės vykdo miesto rinkodaros veiklą. Mano nuomone, už tai ir balsavau, priimtas teisingas sprendimas – klausimo svarstymas atidėtas iki kovo mėnesio. Geriau nedaryti nieko, negu daryti blogai.

Mano galva, sujungti reikia dvi įstaigas – tai „Klaipėdos ID“ ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą. Šios įstaigos tiesiogiai vykdo miesto rinkodarą, jų veikla panaši, todėl sujungus galima tikėtis efektyvesnės veiklos ir geresnių rezultatų. O „Klaipėdos šventės” veikla aiškiai nukreipta į kultūros sritį – renginių organizavimą, o sąsaja su rinkodara yra netiesioginė, viešinant Klaipėdos miesto šventinius renginius, garsinant miestą šalyje ir užsienyje. Pagal veiklos pobūdį logiška būtų sujungti „Klaipėdos šventes”, Klaipėdos koncertų salę ir Žvejų rūmus.

Norėtųsi priminti, kad ne taip senai Klaipėdos koncertų salę ir Žvejų rūmus administravo savivaldybės biudžetinė įstaiga Klaipėdos muzikos centras (buveinė Daržų. g. 10, vadovas A. Lenkauskas). Šios dvi įstaigos buvo atskirtos maždaug prieš 17 metų, argumentuojant profesionalių ir mėgėjiškų meno kolektyvų veiklos atskyrimo būtinumu. Tačiau ar mėgėjų meno kolektyvų veiklai valdyti būtinai turi būti atskira administracija – direktorius, buhalterija? Racionalu, kad ši veikla gali būti jungtinės įstaigos veiklos dalimi.

Toks optimizavimas ir jo nauda būtų aiškiai matoma – sumažėtų administravimo aparatas, nes liktų tik vienas direktorius, viena buhalterija, sumažėtų administravimo sąnaudos, o miesto kultūrinės veiklos valdymas taptų labiau koncentruotas ir nuoseklus. Pasitvirtinus praktikai, vėliau šį junginį būtų galima papildyti ir kitomis panašią veiklą vykdančiomis savivaldybės įstaigomis.