Klaipėdos valdžia ketvirtadienį išsprendė itin daug aistrų kėlusį galvosūkį dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) savininko teisių ir turto perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kad ji galėtų kurti naują universiteto ligoninę.
Tuo metu klausimo dėl Klaipėdos vaikų ligoninės likimo darbotvarkėje nebeliko.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Liko du siūlymai
Grupė miesto Tarybos narių iš skirtingų frakcijų buvo užregistravusi du sprendimų projektus. Pirmuoju siūlyta perduoti KUL dalininko teises, pareigas ir turtą SAM. Antruoju siūlyta pritarti kitos savivaldybei priklausančios Klaipėdos vaikų ligoninės reorganizacijai, prijungiant šią prie SAM valdomos Respublikinės Klaipėdos ligoninės.
Šią savaitę atsirado ir Savivaldybės administracijos parengtas sprendimo projektas, kuriuo siūlyta pritarti turtinių ir neturtinių teisių perdavimui valstybei, o konkretų sprendimą dėl jų bei turto perdavimo priimti po to, kai Taryba pritars įstaigų reorganizavimo sąlygų projektui su naujos įstaigos organizacinės struktūros projektu bei pareigybių sąrašais.
Tarybos posėdžio metu politikų parengtų sprendimų projekto autorių vardu konservatorius Rimantas Didžiokas atsiėmė siūlymą dėl Klaipėdos vaikų ligoninės perdavimo į naują darinį. Esą tokios pozicijos prieita po diskusijų ir su Vaikų ligoninės medikais, ir su kitais politikais.
Jau prasidėjus svarstymui meras Vytautas Grubliauskas garsiai pasvarstė, kad tokį atsitraukimą nulėmė tai, kad iniciatoriai pasiskaičiavo, jog neužtenka balsų Taryboje.
Beje, prieš Tarybos posėdį savo poziciją dar kartą pranešime išreiškė ir KUL.
Įžvelgė ir galimą pastatų pardavimą
Politikams „egzaminuojant” R. Didžioką, meras pakartojo Klaipėdos vaikų ligoninės medikų jau išsakytus klausimus-argumentus, ar naujoji universiteto ligoninė būtų visavertė be vaikų profilio.
„Ar ministerija pateiks kokį kitą siūlymą? Mums reikės diskutuoti dėl to. Galimi įvairūs variantai”, – sakė R. Didžiokas.
Atsakydamas į Elos Andrejevos klausimą apie Seimo narių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą R. Didžiokas teigė, jog esą skundžiama nuostata, kad tik po vieną tokią universiteto ligoninę gali būti viename mieste, o ne nuostata dėl tokio centro sukūrimo Klaipėdoje.
Vidmantas Plečkaitis dėstė, kad po tokios reformos esą KUL pastatai bus tiesiog parduoti.
Reaguodamas į tokį klausimą-pasisakymą R. Didžiokas teigė, jog ir pats V. Plečkaitis tikriausiai netiki tuo, ką sako. Turtas, anot jo, tik perduodamas turtingesniam šeimininkui, kuris sugebės geriau juo pasirūpinti.
„Visi pakeitimai bus numatyti reorganizacijos sąlygose. Pasakykite nors vieną atvejį, kada valstybė, vykdydama reorganizaciją, nuskriaudė darbuotojus? <…> Čia yra pasitikėjimo klausimas. <…> Turės būti terminai, per kuriuos suvienodinamos darbo sąlygos, taip pat ir apmokėjimas. Darbo sąlygos tikrai nepablogės, turėsime aukšto lygio kompetencijos centrą”, – atsakydamas į mero klausimą apie ligoninių darbuotojams rūpimus konkrečius pertvarkų terminus ir sąlygas sakė R. Didžiokas.
„Supratome, kad niekas neaišku”, – replikavo meras.
Administracija siūlė tik kitokią taktiką?
Pristatydamas Savivaldybės administracijos parengtą variantą jos direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad gavus raštą iš SAM buvo sudaryta darbo grupė sprendimų projektams paruošti. Esą buvo remtasi sėkminga praktika – Kaune vykdyta reorganizacija.
Anot jo, ir Kauno tarybai buvo iškilę tokie patys klausimai dėl turinio, galutinių perdavimo sąlygų.
„Mes visi už, kad mieste atsirastų universitetinis centras, bet yra daug neatsakytų klausimų, galutinio vaizdo. Siūlymas yra palikti Tarybą diskusijų procese. <…> Strategija ta pati, tik taktika skiriasi”, – sakė G. Neniškis.
Politikų pozicijos
„Tai, kad atsiimtas Vaikų ligoninės klausimas, rodo, kad pateiktas ministerijos siūlymas kaip raštas, diskusijos dėl to dar turi vykti, jei norime, kad Klaipėdoje atsirastų toks centras kaip Vilniuje ir Kaune su vaikų padaliniu. <…> Administracijos parengtas sprendimas leidžia dalyvauti visame procese ir gauti tą rezultatą, kuris būtų pats geriausias miestui, o ne šokti prieš traukinį ir šaukti, kad valio jūs mums leidot ir mes vyksime visus jūsų nurodymus”, – teigė Judita Simonavičiūtė.
Tuo metu liberalė Alina Velykienė politikų sprendimo projektą vadino „kirvio kapojimo keliu”.
Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad buvo išgirsti ir kai kurių politikų, ir Klaipėdos vaikų ligoninės medikų nuogąstavimai.
„Šiandien yra klausimas, ar einame į priekį, ar tiesiog liekame ilgam toje vietoje, kur dabar esame, jei nepriimame sprendimo”, – sakė jis.
„Negalima pulti į reorganizaciją, nežinant konkrečių skaičių, konkrečių paslaugų. <…> Tokie klausimai nesprendžiami per du mėnesius. Jei dar būtų mėnuo susidėlioti konkretiems dalykams, visi išeitume kaip nugalėtojai”, – tikino Nina Puteikienė.
Konservatorius Aidas Kaveckis teigė, kad iki šiol vyko akivaizdus demaršas prieš pokyčius. Esą ši pertvarka naudinga ir pacientams, ir medikams.
„Klausimas yra tik dėl taktinių dalykų <…> Ar reikia daryti tai, kas šiandien neaišku ir gali paaiškėti tik netrukus. Vasario 28-oji yra siūlytina, rekomenduotina data. Tą pasakė ir Seimo Teisės departamentas”, – pasisakymus užbaigė meras V. Grubliauskas, pagarsinęs, kad balsuos už Savivaldybės administracijos projektą.
Už Savivaldybės administracijos projektą pasisakė 11 miesto Tarybos narių (E. Andrejeva, Arvydas Cesiulis, V. Grubliauskas, V. Plečkaitis, Laima Juknienė, N. Puteikienė, J. Simonavičiūtė, Lina Skrupskelienė, Jurij Šeršniov, Alvidas Šimkus, Rimantas Taraškevičius), už grupės politikų – 18 (Arūnas Anziulis, Kazys Bagdonas, Arūnas Barbšys, Saulius Budinas, Vidmantas Dambrauskas, R. Didžiokas, Romaldas Idzelevičius, A. Kaveckis, Antanas Kontautas, Edmundas Kvederis, Elida Mantulova, Andrius Petraitis, Vytis Radvila, Artūras Razbadauskas, Viktoras Senčila, Jurgita Sungailienė, Arūnas Tuma ir Arvydas Vaitkus).
Balsuojant jau pritarimo pasirinktai alternatyvai prieš balsavo tik J. Simonavičiūtė, E. Andrejeva ir J. Šeršniov.
Po tokio apsisprendimo meras siūlė suformuluoti protokolinį pavedimą įpareigoti Savivaldybės administraciją prieš pasirašant turto perdavimo aktus gauti miesto Tarybos pritarimą. Anot jo, tai nebūtų „joks stabdis”, tik kompromisas, kuris esą nekenkia „sprendimo dvasiai”.
„Tai galimybė oriai, garbingai atsisveikinti su savo turtu”, – teigė V. Grubliauskas.
Visgi jo iniciatyva be pačio mero palaikymo sulaukė dar tik iš 10 Tarybos narių: E. Andrejevos, A. Cesiulio, L. Juknienės, V. Plečkaičio, N. Puteikienės, J. Simonavičiūtės, L. Skrupskelienės, A. Šimkaus, R. Taraškevičiaus ir A. Vaitkaus.
Tada jau buvo paskelbtas galutinis balsavimas. Už sprendimą perleisti KUL teises ir turtą balsavo 21 Tarybos narys (A. Andziulis, K. Bagdonas, A. Barbšys, S. Budinas, A. Cesiulis, V. Dambrauskas, R. Didžiokas, R. Idzelevičius, A. Kaveckis, A. Kontautas, E. Kvederis, E. Mantulova, A. Petraitis, N. Puteikienė, V. Radvila, A. Razbadauskas, V. Senčila, L. Skrupskelienė, J. Sungailienė, A. Tuma ir A. Vaitkus), prieš buvo V. Plečkaitis ir J. Šeršniov, susilaikė E. Andrejeva, V. Grubliauskas, L. Juknienė, J. Simonavičiūtė, A. Šimkus ir R. Taraškevičius.
INFORMACIJA
Pagal baigiantis 2021-iesiems priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas buvo pakeistas universiteto ligoninės apibrėžimas – tokia įstaiga nuo šiol gali vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą, kad į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą (KU) mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Iki tos pačios vasario 28-osios universitetams pasiūlyta pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Sausio pradžioje buvo paskelbta, kad Klaipėdos miestui iš SAM pateiktas dvigubas pasiūlymas – ne tik perleisti valstybei KUL, siekiant naujos universiteto ligoninės statusą turinčios ligoninės mieste, tačiau ir prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę prie valstybei priklausančios Respublikinės Klaipėdos ligoninės bei dalyvauti pastarosios valdyme dalininko teisėmis.
Universiteto ligoninė būtų sukurta sujungiant šiuo metu veikiančias Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines. Jos dalininkais taptų valstybė, atstovaujama ir SAM, ir KU.
KU valdymo organai – Senatas ir Taryba – dalyvavimui kuriant tokią tokią naują Universiteto ligonę jau pritarė vienbalsiai.
Man , rinkėjui , vis labiau panašėja , kad konservatoriai neturi jokių ” vakarų – rytų vertybių ” , tai eilinis blia blia ….Vertybė tik eurai ! ? Tik meru išrinkus poną Grubliauską , konservatoriai kartu eina su juo taryboje į koaliciją …deda į ” rytus ir šuns dienas ” tuo metu dar ” valstiečius ” ir uosto vyrus ….Uosto vyrams palikus ” valstiečius ” , tarybos konservatoriai rado bendrystę dėl KUL su šiais ponais ? Nebetrukdo nei ” milijonai , nei uostas , nei ….” ? Balsuoja sutartinai kartu konservatoriai , uosto vyrai , universiteto skverneliniai ? Dabar ” blogas ” meras ir dar keli ? Jūs rimtai , ponai konservatoriai ? Manote tokiais galima tikėti ? Aš NETIKIU ! Netikiu politiniais veidmainiais .
Todėl mano ,klaipėdiečio rinkėjo balso , neturės nei vienas iš balsavusių UŽ . NEI VIENAS !
todėl aš netikiu nei vienu konservatoriu žodžiu .Nei vienu ! Per Klaipėdos mero rinkimus , Klaipėdos konservatoriai jau po pirmo turo puolė palaikyti pono Grubliausko kondidatūrą ! Pamiršote konservatoriaus Barbšio ” rankų paspaudimus ” ponui Grubliauskiui ? Ar tada konservatoriai nežinojo kam priklauso KUL ? O dabar aimanuojate dėl KUL vadovo ir mero bendro darbo ? Kitaip būti ir negalėjo ! O tas ” rytai – vakarai ” jau taip nusibodo , jog net pykina . Beliko išvadinti kremliniais . Labai lengvai švaistotės miestiečių turtu ir žodžiais . O kodėl tie trys , dabar universiteto skverneliniai , nenusišalino nuo balsavimo ?
Reikia tik pasidžiaugti, kad pagaliau Klaipėdos medicina pajudės iš mirties taško, judės ES Vakarų valstybių kryptimi, o ne likusi Rytuose. Klaipėdoje medicina jau merdėjo, buvo gili stagnacija, viso to kaltininkai tai KUL vyr. gyd. V. Janušonis, esamas meras V. Grubliauskas, buvęs meras R. Taraškevičius. Kokia tragiška padėtis KUL rodo, kas šiuo metu dedasi su akušerine pagalba. Toks miestas, o moterys gimdyti Klaipėdoje negali, nes nesaugu, nėra neonatologų. Saugiau gimdyti Kretingoje, Telšiuose, Tauragėje. Štai prie ko privedė V. Janušonio, V. Grubliausko medicinos tamdemas. Jeigu dar keletą metų šis tamdemas vadovautu, KUL visai subyrėtų.
Todėl pačiu laiku ivyks šios permainos, tai tik į gerąją pusę. Aišku, Klaipėdos Universiteto Klaipėdos Klinikos ne iš karto iškils iki Kauno, Vilniaus Klinikų lygio, tam reikia laiko, bet tai jau perspektyva, matyti šviesa tunelio gale. Griš tie gydytojai, kurie išėjo vadovaujant V. Janušoniui, atsiras naujų, jaunų nes matys perspektyvą.
Kas dėl Vaikų ligoninės- tai ji tirai negali būti savarankiška, jos gera perspektyva tik sujungus su RKL. Nes vaikų ligoninėje nėra pakankamai ligonių, ligonių kasos skiria pinigų pakankamai, bet ligoninė negali paimti visų pinigų dėl pacientų stokos. vasaros laikotarpiu, palatos pustuštės, po 1-2-3 pacientus, personalo daugiau nei pacientų. Iš kur gali būti daug pacientų, jeigu per pastaruosius 15m Klaipėdos regione vaikų sumažėjo dvigubai. Taigi ir Vaikų ligoninė tūri būti prijungta prie didesnio junginio.
Labai tiksliai viskas parašyta.Aš manau,kad šitais paminėtais veikėjais turėtų susidomėti specialiosios tarnybos.
Vėjus rašote, ponai! Vyriausybė dalina EU pinigus. Tai kodėl renovacijai iki šiol nedavė Klaipėdos ligoninei ? Kuo ji nusikalto? O todėl kad visos buvusios valdžios ją norėjo prigriebti ir pasodinti į trečiojo brolio vietą. Todėl kad Kauno ir Vilniaus medikams KUL yra rakštis. Atidavus ją, pasitvarkys kaip nori.
kaip visada ” paskaičiavo , paprieštaravo ” ir balsavo UŽ ? Tai kam ta politinė veidmainystė ? Vaitkus taip pat ?
Gal ir gerai, jei tik bus studentų. Tačiau dabar situacija pavojinga, gali atsirasti žmogus, kuris liaudyje vadinamas „vor v zakone” ir viską suprivatizuoti Gaila, bet nematau jokių saugiklių, kuriuos reikia skubiai sudėti. Didieji privatizatoriai niekada nesnaudžia, ypač, kai atsiduria valdžioje. Palietą pieną visos katės laka, , o čia katinai ne eiliniai.
Taigi Janušonis jau sukūrė vieną „universitetinę” ligoninę..kam mumi antra ??? :-DDDDDD
Sveikas protas nugalėjo !
Kažin ar gali būti blogiau, nei dabar? O Valstybės biudžete pinigų daugiau, nei miesto, tad pokyčiai geri ne už kalnų.
Ištaisykite tekstą. Arvydas VAITKUS balsavo ne už mero pasiūlymą, o už reformą!
Už mero pasiūlymą dešimtas buvo Jurij ŠERŠNIOV.
O kuo skyrėsi taip vadinamas mero pasiūlymas ir Didžioko?
O kuo skyrėsi taip vadinamas mero pasiūlymas ir Didžioko? Ar kas nors galėtų paaiškinti?
Jurij ŠERŠNIOV – susilaike
Tris kartus pertikrinau balsavimus – viskas surašyta teisingai, nebent savivaldybė skelbia netokius duomenis.
Pagaliau tą sklylę sutvarkys. Ačiū.
O kas cia kaip ja sutvarkys? ? Petrosius uzlopys? ?
Oi kaip teks raugėti, negi jūs tikrai galvojat, kad bus taip kaip Kaune ir Vilniuj? Pasvejokit, ne atvažiuos į Klaipėdą dirbti profesoriai, dirbs tie patys eiliniai daktarai, mes. Paslaugos nepasikeis, na tik galimai gal atras pinigų ligoninės renovacijai, med. Paslaugų kokybė nepasikeis.
Vis žingsnis į priekį.
Kam kalbėt, o Didžiokui patylėt apie valstybės turto valdymą! Kas pasirašė “Mažeikių naftos” pardavimą ir valstybės turtą realiai padovanojo? Ar ne konservų ministras Didžiokas?
Dar vis sunku patikėti:) Bet tikrai smagu, kad tai pagaliau įvyko !!!!
– Vytai, o kur dabar dingsime?
Pagaliau luzis. Pagaliau naujas puslapis ir naujos galimybes. Sveikinimai drasos radusiems tarybos nariams ir klaipedieciams, bei miesto medikams ir universitetui.
PAGARBA radusiems drąsos išjudėti iš stagnacijos periodo. Buvo baisu, kad Klaipėda taip ir nuskęs provincijos liūne.
Galų gale!