P0

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Visa Kuršių nerija – Klaipėdai (2)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-02-19


1947 m. lapkričio 12 d. LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku Klaipėdos miestui buvo priskirta visa Lietuvos TSR ribose buvusi Kuršių nerijos teritorija. Ją Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas (VK) administravo iki 1961-ųjų, kai vasarviečių pagrindu buvo įkurtas Neringos miestas.

Šioje rašinių ciklo „Ką pasakoja archyvas” dalyje – apie Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomus 1947-1948 m. VK sprendimus, susijusius su nauja jam administruoti priskirta beveik 9 500 ha siekusia teritorija.

Pirmųjų pokario metų Kurių nerijos nuotraukų Neringos muziejuose nėra. Lietuvos centriniame valstybės archyve jų – vos keletas. Šioje užfiksuoti įkandin Vermachto nerijoje judantys raudonarmiečiai.
Iki tol valdė apskritis

Minėtajame archyve esančiose bylose yra 1947-ųjų gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities VK nutarimas dėl Nidos ir Juodkrantės teritorijos bei įstaigų ir kito turto perdavimo kolegoms iš uostamiesčio VK.

Jame konstatuojama, kad likviduojami Nidos ir Juodkrantės valsčiai. Jų teritorijų, įstaigų ir turto perdavimui buvo sudaryta komisija, kuriai pirmininkavo apskrities VK Plano komisijos pirmininkas drg. Jakimavičius. Be jo komisijoje dar buvo Komunalinio skyriaus vedėjas drg. Jaras ir Finansų skyriaus atstovas Kostas Mekas.

Norėjo ir vandens, ir oro transporto

Perėmęs teritoriją ir turtą Klaipėdos VK iškart ėmėsi ir darbų. Jau 1948 m. sausio 3 d. buvo priimtas sprendimas „Dėl darbininkų kultūrinio-buitinio aptarnavimo pagerinimo nerijos vasarvietėse: Nidoje, Preiloje ir Juodkrantėje”.

Šiuo sprendimu VK kreipėsi į Lietuvos TSR ministrų tarybą prašydamas, kad Žvejybos pramonės ministerija skirtų keleivinį katerį reguliariam susisiekimui su šiomis gyvenvietėmis ir organizuotų reguliarų kelto darbą Kuršmarėse.

Taip pat VK pageidavo, kad Civilinės aviacijos valdyba vykdytų reguliarus skrydžius į Nidą, o prie Ministrų tarybos veikęs Gosplan skirtų vieną krovininę mašiną, kuri kursuotų tarp gyvenviečių, ir jai reikiamą kiekį kuro.

Iš to paties Gosplan prašyta 800 kg dyzelinio kuro kas mėnesį, kad Žvejybos pramonės ministerijai priklausiusi Nidos elektros stotis galėtų gaminti elektros energiją.

Sveikatos ministerijai buvo adresuotas prašymas dar sausį Nidoje atidaryti medicinos punktą ir penkių lovų gimdymo namus, o Juodkrantėje – felčerio punktą, skiriant po vieną patyrusį gydytoją ir felčerį. Buvo apskaičiuota, kad metams šių gydymo įstaigų išlaikymui miesto biudžete reikės 100 445 rublių.

Taip pat VK pageidavo, kad Žvejybos pramonės arba Komunalinio ūkio ministerijos Nidoje pastatytų pirtį, kurioje per valandą galėtų išsiperti 20 žmonių.

Žvejybos pramonės ministerijos adresu skriejo ir dar vienas pageidavimas – Nidos žuvies gamykloje įrengti konservų fabriką, kad būtų ir pagerinta produkcijos kokybė, ir nebereikėtų žuvies vežti į Klaipėdą.

1946-ieji. Nidos žvejų ūkio burlaiviai išplaukia žvejoti. Jepifanovo (Lietuvos centrinio valstybės archyvo) nuotr.

Ministrų tarybos VK prašė Nidai skirti techniką-statybininką, kuriam būtų mokama 600 rublių alga.

Niokojo pastatus

Baigiantis sausiui VK priėmė sprendimą dėl vertybių ir pastatų saugojimo Nidoje, Juodkrantėje ir Preiloje, nes be vietinės valdžios leidimo buvo ardomi neapgyvendinti namai ir išnešiojamos vertingos jų medžiagos bei kitos vertybės.

Šiuo sprendimu VK įpareigojo gyvenviečių pirmininkus apskaityti visus neapgyvendintus pastatus ir atidžiai stebėti, kad jie būtų išsaugoti.

Nustačius tokius pastatus niokojusius asmenis nurodyta juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Sprendimo vykdymo kontrolę VK pavedė milicijai.

Keleivius vežė palutarka

Vasario 11-osios sprendimu VK jau ėmėsi konkretaus nuolatinio susisiekimo pusiasalyje užtikrinimo veiksmų.

Juodkrantės tarybai VK perdavė sunkvežimį GAZ-АА, liaudyje vadinta palutarka, kad jis kursuotų iki Preilos ir Nidos. Būtent Juodkrantės tarybos pirmininkas buvo paskirtas atsakingu už tokio susisiekimo organizavimą, teisingą sunkvežimio eksploataciją ir bilietų kontrolę.

GAZ-АА, liaudyje vadinta palutarka. volgograd.agat-group.com nuotr.

Iš VK rezervo Juodkrantės tarybai pirmam 1948-ųjų ketvirčiui buvo skirta 300 kg benzino.

Sprendimu buvo nustatytos ir laikinos keleivių vežimo kainos. Už kelionę maršrutu Nida – Preila reikėjo atseikėti 2 rublius, Preila – Pervalka – taip pat du rublius, Pervalka – Juodkrantė – keturis rublius, Juodkrantė – Smiltynė – penkis rublius. Už bagažą iki 30 kg buvo nustatyti tokio pat dydžio papildomi tarifai.

Sprendime nurodyta, kad sunkvežimis tarp gyvenviečių turi kursuoti ne rečiau kaip tris kartus per dieną.

Juodkrantėje – ambulatorija, Pervalkoje – mokyklos „komplektas”

Vasario 17 d. VK priėmė sprendimą Juodkrantėje po savaitės atidaryti ambulatoriją su 6,5 medicininio etato. Konkreti jos įkurdinimo vieta nenurodyta – tik pažymėta, kad ji turi būti suderinta su Taryba.

Beje, trūkstant medicininio personalo sprendimo projekte buvo numatyta ir sudaryti eilę klaipėdiečiams medikams atlikti prievolę čia darbuotis ne mažiau kaip tris mėnesius. Tačiau ši formuluotė buvo išbraukta ranka ir į galutinį sprendimą jau neatgulė.

O rugsėjį VK, „ryšium su gyventojų padaugėjimu Pervalkos kaime”, nutarė atidaryti „vieną /1/ pradinės mokyklos komplektą su 4 skyriais ir su 20 mokinių komplekte”.

Naujosios pradinės mokyklos „komplektas” buvo priskirtas Preilos pradinei mokyklai.

Baltijos laivų statyklai – nerijos gruntas

1948-ųjų birželį VK priėmė sprendimą, kuriuo Kurių neriją pavertė donore būsimai Baltijos laivų statyklai.

Šiuo sprendimu VK leido Darbų viršininko valdybai Nr. 57 žemkasėmis iškasti 250 tūkst. kubinių metrų Kuršių nerijos grunto, skirto Baltijos laivų statyklos teritorijai ir naujai Celiuliozės ir popieriaus kombinato miško biržai suformuoti.

Šiame rašinių cikle jau buvo rašyta, kad „Baltijos” laivų statyklos statyba prasidėjo 1947 m. vasarį pelkėtoje žemumoje, išraižytoje giliais kanalais, įdubomis prie plačios įlankos.

Būsimos laivų statyklos pakrantė. Tolumoje matosi Lindenau elingas. Nuotrauka iš knygos „Baltijos laivų statykla”

VK šiuo sprendimu Darbų viršininko valdybą Nr. 57 buvo įpareigojusi sutvirtini nerijos krantus tose vietose, kur bus kasamas gruntas. Šiuos darbus finansuoti buvo nurodyta laivų statyklai.

Gruntą nurodyta kasti nuo egzistavusio karjero pietų kryptimi palei neriją, kartu tiesinant jos kranto liniją.

Šių darbų vykdomo kontrolę VK pavedė Klaipėdos miesto vyriausiajam architektui Albertui Cibui.

Dešimtmečiui uždraudė medžioklę

Tarp 1948-ųjų VK dokumentų yra ir prie LTSR ministrų tarybos veikusios Medžioklės ūkio tarnybos valstybinio medžioklės inspektoriaus ranka surašytas raštas, kuriame jis informavo, kad liepos 6-ąją ši tarnyba nustatė, jog „Kurių Neringa 9770 ha ploto ir Girulių miškas 1500 ploto, dešimčiai metų skiriami draustiniais”.

Inspektorius prašė VK „pagal pridedamąjį pavyzdį” padaryti atitinkamą sprendimą ir paskelbti jį spaudoje.

VK ilgai nedelsė ir baigiantis liepai nusprendė Girulių gyvenvietėje ir „Kuršių Neringos kasoje” esančius miškus paskelbti medžioklės draustiniais, kuriuose dešimties metų laikotarpiui uždrausta „visų rūšių medžioklė”, kad būtų užtikrinta laukinių žvėrių ir paukščių apsauga bei praturtintas „valstybinis medžioklės fondas”.

Šio nutarimo vykdomo kontrolė buvo pavesta Klaipėdos apskrities valstybiniam medžioklės inspektoriui drg. Sinkevičiui, Medžiotojų draugijai, milicijai ir miškų ūkio darbuotojams.

Nepaisiusieji šio draudimo turėjo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir atlyginti medžioklės ūkiui padarytus nuostolius.


    2022-02-19

    2 komentarai “Visa Kuršių nerija – Klaipėdai”

    1. AvatarNe (IP: 78.57.209.60)

      Lai gyvena, kam juos imti, mes ne kiniečiai !

    2. AvatarNezabitauskas (IP: 78.61.173.9)

      Na, žiūrint į Klaipėdos 1923 metų žemėlapį, sunkoka patikėti, kad dabartinė Baltijos laivų statyklos teritorija buvo “pelkėtoje žemumoje, išraižytoje giliais kanalais, įdubomis prie plačios įlankos”. Toje vietoje – pramoninis geležinkelis, keliukai su kažkokiais pastatais (tiesa, tų pastatų nedaug), tvarkingos formos įlankos, panašesnės į uostelius. Spėčiau, kad nerijos grunto prireikė tiesiog teritorijos padidinimui, užpilant vieną kitą iš tų įlankų.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt