Įkandin sprendimo palikti areštuotą bendrovės „Grigeo Klaipėda” turtą Apeliacinis teismas priėmė atitinkamą nutartį ir dėl buvusio šios įmonės vadovo bei valdybos pirmininko Roberto Krutikovo nuosavybės. 

Specialistai tvirtina, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d., kai Robertas Krutikovas vadovavo „Grigeo Klaipėda”, aplinkai galimai buvo padaryta 4,471 mln. Eur siekianti žala. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų yra pareikšti „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų: R. Krutikovui, Vasilij Jefimov, Arūnui Skierui, Aivarui Petrokui, Irmantui Zubrui, Vidmantui Mačiukui, Ritai Liakstutytei, Arūnui Pasvenskui, Rimantui Jonui Bieliauskui, Martynui Butkevičiui, Gintautui Pangoniui, Tomui Eikinui ir Žygimantui Žilevičiui.

Konkrečiai R. Krutikovui yra pareikšti kaltinimai pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Jis kaltinamas tuo, kad organizuota grupe sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

Dar 2020-ųjų sausio pabaigoje prokurorės nutarimu šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota R. Krutikovo nuosavybės teisė į žemės sklypą ir individualų gyvenamąjį namą. Tokios procesinės prievartos priemonės terminas toliau buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis. Paskutinę tokią sausio pabaigoje priėmė Šiaulių apygardos teismas – ja apribojimas turtui buvo pratęstas iki balandžio 27 d.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu R. Krutikovo advokatas Rolandas Tilindis pateikė skundą Apeliaciniam teismui. Jame teisininkas akcentavo, kad R. Krutikovo atžvilgiu esą nėra pareikšta civilinių ieškinių – Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) 48,2 mln. eurų patikslintą civilinį ieškinį yra pareiškęs tik „Grigeo Klaipėda”.

Pabrėžta ir tai, kad tokia procesinė prievartos priemonė taikoma ne visų kaltinamųjų atžvilgiu. Priminta ir aplinkybė, kad ilgiausią laikotarpį bendrovei vadovavęs Vidas Beržonskis (nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neišsprendus jo veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo klausimo.

Tad toks nuosavybės teisės ribojimo taikymas R. Krutikovo atžvilgiu esą yra nepateisinamas, peržengia pareikšto kaltinimo ribas ir yra neproporcingas.

Skundą išnagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis neskundžiama nutartimi nusprendė, kad jis atmetamas. 

„Nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš AB „Grigeo Klaipėda“, tačiau pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. Taigi, byloje susiklosčiusi situacija, kuomet yra pareikšti du ieškiniai, o civilinis ieškovas nėra nurodęs aiškios pozicijos kokius reikalavimus, kokia apimtimi ir svarbiausiai kam konkrečiai palaiko bei prašo nagrinėti kartu su baudžiamąja byla. <…>  Nei Civilinio proceso kodekso, nei Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato tokio procesinio dokumento kaip „Patikslintas ieškinys“. <…>  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepime į kaltinamojo R. Krutikovo gynėjo skundą AAD taip pat prašo palikti R. Krutikovui turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes juo siekiama užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Tai rodo, kad civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, iki šiol nėra aiškiai suformuluota, o ją patikslinti, kaip minėta, civilinis ieškovas gali ir iš esmės nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme”, – rašoma nutartyje.

Joje taip pat rašoma, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. Krutikovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą atmesti skundo argumentus, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat, šio teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog taip buvo pažeistas proporcingumo principas.

Pažymėta ir tai, kad yra apribotos teisės į „Grigeo Klaipėda” turtą, kurio vertė apytiksliai siekia 29,5 mln. eurų ir R. Krutikovo turtą, kurio apytikslė vertė – apie 325 200 Eur bei daliai kitų kaltinamųjų turtui, kurio vertė apytiksliai 2,544 mln. eurų. Tad viso jo nepakaktų šiuo metu prašomai priteisti žalai atlyginti. O iš specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d., kai R. Krutikovas vadovavo „Grigeo Klaipėda”, aplinkai galimai buvo padaryta 4,471 mln. Eur siekianti žala.

„Yra nustatyti apribojimai tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, tačiau nedraudžiant juo naudotis”, – akcentavo teismas.

Prieš savaitę Apeliacinis teismas nusprendė, kad iki gegužės 21-osios toliau turi būti apribotos teisės ir į „Grigeo Klaipėda” turtą: vienuolika keleivinių automobilių, nuotekų šalinimo tinklus bei elektros tinklus.