Nors Apeliacinis teismas ir konstatavo, jog Šiaulių apygardos teismas padarė procesinius pažeidimus, „Grigeo Klaipėda“ turtas ir toliau lieka areštuotas. 

„Grigeo Klaipėda”. „Martyno Vainoriaus nuotr.

AB „Grigeo Klaipėda“ nuosavybės teisė į vienuolika keleivinių automobilių, nuotekų šalinimo tinklus bei elektros tinklus pirmą kartą buvo apribota dar 2020 m. sausį Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu. Tokio apribojimo terminas vis buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Šiaulių apygardos teismo, kuriam perduota nagrinėti baudžiamoji byla, sausio 21 d. priimta nutartimi. Ja šis teismas terminą pratęsė trims mėnesiams – iki balandžio 21 d.

Skundą Apeliaciniam teismui pateikęs „Grigeo Klaipėda“ atstovas advokatas Linas Sesickas tikino, kad toks sprendimas turi būti panaikintas, nes ankstesnysis arešto terminas baigėsi sausio 20-ąją (imtinai), tad tokį apribojimą esą reikėjo skirti iš naujo, o ne tęsti. Anot advokato, teismas padarė ir procedūrinių pažeidimų, nes bendrovės atstovai negavo jokių panešimų apie planuojamą posėdį, jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti šiuo klausimu.

Teisininko teigimu, Aplinkos apsaugos departamento ieškinys yra nepagrįstas, lėmęs ir nepagrįstą pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne tik juridinio, bet ir fizinių asmenų turto atžvilgiu.

„Bendrovė turi teisę pašalinti teršalus įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones, pritaria ir prokuratūra. Tokią poziciją oficialios spaudos konferencijos metu išsakė baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu kontroliavusi prokurorė”, – rašoma skunde, kuriame pažymima, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo metu esą yra netikslingas ir neproporcingas, kadangi „Grigeo Klaipėda” jau pradėjo savanorišką teršalų šalinimą  – jau išpjovė apie 20 tonų nendrių iš pusantro hektaro teritorijos, taip iš ekosistemos išimdama 0,34 proc. teršalų kiekio ir ieškinio suma yra mažintina 164 076 Eur.

Teigiama, kad iki balandžio planuojama iš ekosistemos pašalinti ne mažiau kaip 200 tonų sausos nendrių biomasės.

Skundą išnagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys konstatavo, kad jis yra iš dalies tenkintinas.

„Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog bendrovė pagrįstai galėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus”, – rašoma sprendime, pabrėžiant, kad pagrindo naikinti areštą remiantis įmonės advokato nurodomais argumentais nėra.

Teismo vertinimu, nuo 2020 m. sausio trunkantis laikinas nuosavybės teisės apribojimas, atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo padaryta didelė žala aplinkai ir byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys, negali būti vertinamas kaip per ilgai taikoma ar per griežta procesinė prievartos priemonė. Taip pat akcentuota, kad turtui yra nustatytas tik dalinis nuosavybės teisės apribojimas, juo leidžiama naudotis.

Kartu buvo pripažinta, kad Šiaulių apygardos teismas padarė procesinius pažeidimus – neinformavo šalių apie posėdį, priėmė nutartį, kai procesinės prievartos priemonės taikymo terminas jau buvo pasibaigęs, tad tokia nutartis yra naikinama.

Visgi atsižvelgus į tai, kad pagrindai taikyti tokį apribojimą nėra išnykę, Apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi tokios pat trukmės apribojimą paskyrė iš naujo – turto areštas dabar galios iki gegužės 21-osios.

Pirmadienį „Grigeo Klaipėda” teisininkai pranešė, kad dėl žiniasklaidos paskelbtos teismą jau pasiekusios baudžiamosios bylos medžiagos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir Šiaulių apygardos teismą. Anot pranešimo, prokuratūros atstovai oficialiai patvirtino, kad informacija buvo atskleista be prokuroro leidimo. Todėl bendrovė prašo įvertinti, ar nebuvo padaryti Baudžiamajame kodekse reglamentuoti nusikalstami veiksmai ir ar nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

INFORMACIJA

Šiaulių apygardos teismas baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos numato pradėti nagrinėti balandžio 15 d.

Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų: Robertui Krutikovui, Vasilij Jefimov, Arūnui Skierui, Aivarui Petrokui, Irmantui Zubrui, Vidmantui Mačiukui, Ritai Liakstutytei, Arūnui Pasvenskui, Rimantui Jonui Bieliauskui, Martynui Butkevičiui, Gintautui Pangoniui, Tomui Eikinui ir Žygimantui Žilevičiui.

Byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų G. Pangonis, Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.