Pagal Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnį seniūnaičiai privalo seniūnaitijos gyventojams pateikti praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Kokia forma – įstatymas nenurodo. Todėl kiekvienas seniūnaitis pats pasirenka, kokia jam labiausiai priimtina. Man, Universiteto seniūnaitijos seniūnaitei, atrodo, kad geriausiai veiklos ataskaitą pateikti per internetinį laikraštį „Atvira Klaipėda“.

Universiteto seniūnaitijoje visos institucijos, kurioms yra priskirtos teritorijos, prižiūri savo plotus, išskyrus, Klaipėdos miesto savivaldybę. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šiais metais Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo reformą, kurios esmė – sumažinti ligoninėje lovų skaičių. Didžioji dalis gyventojų mano seniūnaitijoje yra vyresnio amžiaus, todėl lovų skaičiaus mažinimas yra absurdas. „Atviroje Klaipėdoje“ pasisakiau neigiamai apie tokią sveikatos reformą ir nurodžiau savo visuomenines pareigas Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vienas komentatorius mane išvadino apsišaukėle. Pagal jį nėra jokios Universiteto seniūnaitijos ir jokios seniūnaitės.

Tas pats Vietos savivaldos įstatymas deklaruoja ir mūsų, seniūnaičių, teises. Viena, galimai pagrindinė teisė yra „tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais“. Jei ši teisė būtų įgyvendinta, tai į didžiulę dalį prašymų, kuriuos gauname iš gyventojų, būtų operatyviai atsakyta.

Gyventojai daugiausia seniūnaičių klausia apie infrastruktūrą, kiemų apšvietimą, mašinų aikštelių įrengimą. Iš visų prašymų, tai sudaro apie 70 procentų. Dar 2019 m. siunčiau el. paštu į savivaldybę prašymą, kad sutvarkytų kiemą, o tiksliau mašinų stovėjimo aikštelę prie Kretingos g. 17 namo. Kokia eiga mano prašymo – nežinau, nes jau ir namą renovavo, tačiau kiemas tebėra viena didžiulė bala. Gyventojams, kurie gyvena Kretingos g. 11, 15 namuose, buvo pažadėję sutvarkyti kiemus, kai tik bus renovuoti namai. Keturi metai, kaip namai renovuoti, tačiau kiemai tebėra nesutvarkyti. Niekas netvarko ir Kretingos g. 3 namo kiemo, nors namas jau 2 metai, kaip renovuotas.

Kaip seniūnaitei, dažnai tenka girdėti klausimą, kada pradės tvarkyti kiemus. Atsakymas – nežinau.

Vasario mėn. 17 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino sprendimą, kuris skamba taip „Dėl finansavimo lėšų, skirtų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, daugiabučių namų kiemų vidaus keliams (gatvėms) ir jų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, tiesti, rekonstruoti, taisyti , naudojimo ir skirstymo , objektų eiliškumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis sprendimas, jei skaitėte anksčiau surašytus teiginius, taptų kiekvieno seniūnaičio atsakymu į gyventojo klausimą, kada bus sutvarkytas jo kiemas. Pagal Vietos savivaldos įstatymą turėjome dalyvauti šio sprendimo ruošime. Nepakvietė. Matyt, todėl, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė yra svarbesnis asmuo už įstatymą. Štai kokia I. Šakalienės nuomonė apie seniūnaičius: „Kiekvienas seniūnaitis rūpinasi tik savo teritorija ir bando atstovauti tik savo kiemui.“. Apie savanaudžius seniūnaičius vedėja kalbėjo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete, kai buvo svarstomas objektų eiliškumo nustatymo tvarkos aprašas. Ką daryti, kai ignoruojamas įstatymas ir tarnautojo nuomonė yra visagalė?

Vietos savivaldos įstatymas mums yra numatęs pareigą, kad turime aprašyti savo veiklą. Tenka rašyti, kad mūsų veikla yra išklausyti įžeidinėjimus. Juos komitete, kaip Neptūnas žaibus, svaidė ne tik I. Šakalienė, bet ir Tarybos narys Arūnas Andziulis. Pagal A. Andziulį seniūnaičiai renkasi į savo sueigą pyktis.

Mano pasiūlymas, kurį būčiau išsakiusi Seniūnaičių sueigoje, tai skaidrus objektų eiliškumo sudarymas. Kaip pasiekti skaidrumą? Aišku, kad per viešumą. Kuo daugiau viešumo, tuo mažiau korupcijos.

Savivaldybės elektroniniame puslapyje yra įkeliamos visos 55 seniūnaitijos ir nurodomi konkrečiai kiekvienos seniūnaitijos privažiavimo kelių, mašinų stovėjimo aikštelių ir t.t. remonto terminai. Kodėl tokia tvarka naudinga man, kaip seniūnaitei ir gyventojui? Man, kad nebereikės rašyti ir prašyti kelis kartus to paties. Įeisiu į savivaldybės puslapį ir labai operatyviai gyventoją informuosiu kada bus sutvarkytas jo kiemas.

Antra, tvarkos skyrius, kartu su seniūnaičiu ir gyventojais apžiūri vietoje ir surašo apžiūros aktą, įvertina realią būklę, nenurodydami sutvarkymo datų. Šį dokumentą taip pat patalpina seniūnaitijų kiemų sutvarkymo puslapyje. Prieš gerą dešimtmetį buvo paruošti kiemų sutvarkymo projektai. Jie jau paseno, juos būtina peržiūrėti.

Įstatyme parašyta, kad turiu skatinti gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją. Tikros patyčios, negi prašysi, kad balas sausintų? Todėl pirmiausia turi būti sutvarkyta gyvenamoji vieta, kad galėčiau skatinti gyventojus ją prižiūrėti.

Gyventojų kiemai, aplinka yra ne tik mašinų stovėjimo aikštelės, privažiavimo keliai, bet ir žaliosios vejos. Universiteto seniūnaitijoje visos institucijos, kurioms yra priskirtos teritorijos, prižiūri savo plotus, išskyrus, Klaipėdos miesto savivaldybę. Ji, tiesa, seniūnaitijoje yra pasiskyrusi nedidelį žemės sklypą. 2021 m. vasarą daugiabučio namo savininkų bendrija „Nemunas” pjovė žolę daugiau negu tris kartus. Klaipėdos universiteto „Žemynos” gimnazija visą vasarą ir rudenį tinkamai prižiūrėjo jai skirtus plotus. Negalima blogu žodžiu paminėti ir UAB „Paslaugos būstui“, nes jie taip pat puikiai prižiūrėjo jiems skirtą teritoriją.

Klaipėdos savivaldybė į daugkartinius raštiškus prašymus nereagavo, atsirašinėjo, nors siųsdavau ir fotografijas, kuriose aiškiai matėsi jų neprižiūrimi žalieji plotai. Tik nuvykus į savivaldybę ir pabendravusi su atsakingu darbuotoju, vasaros pabaigoje pirmą  ir vienintelį 2021 m. kartą buvo nupjauta žolė Klaipėdos savivaldybei priklausančioje vejoje.

2021-07-30 Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pakvietė seniūnaičius į nuotolinį susitikimą su mokslų daktaru, profesoriumi S. Čaplinsku vakcinacijos tema. Ji labai aktuali, nes ne visi gali skiepytis ir ne visi tiki mokslu, bet tai Lietuvos žmonės, mūsų piliečiai, kas juos apgins? Kaip seniūnaitė, parašiau prašymą merui, nes profesorius susitikimo metu aiškino, kad dėl skiepijimosi ir testavimo turi būti naudojamas įtikinėjimo metodas, tačiau realiai gyvenime naudojamas visai kitas metodas – grasinimas atleisti iš darbo. Paprašiau, kad Klaipėdos miesto meras tarpininkautų, jog nebūtų naudojama prievarta ir miesto gyventojai, kurie yra mokesčių mokėtojai, nebūtų gąsdinami, jog bus atleisti iš darbo, jei nesiskiepija arba nesitestuoja.

Turiu papildomas pareigas seniūnaičių sueigoje, esu sekretorė, protokoluoju. Darbo įrankį – diktofoną savivaldybė neskyrė. Pagrindines, kaip man atrodo, sueigoje išsakytas mintis, pasiūlymus rašau senoviškai – tušinuku.

Įstatymas prašo, kad seniūnaitis numatytų veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.

Klaipėdos muzikinis teatras skiria labdaringų bilietų įvairioms organizacijoms. Būtų malonu, kad kažkiek bilietų gautų ir seniūnaitijos.