Klaipėdos licėjaus atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad dėl karantino mokiniai daugiausia patyrė socialinių-emocinių iššūkių, o akademinei pažangai teko antraplanis vaidmuo.

Klaipėdos licėjus atliko mokinių apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti mokinių savijautą įvairiais aspektais. Buvo analizuojami mokinių santykiai su bendraklasiais, mokytojais, savarankiško mokymosi vertinimas ir bendra savijauta mokykloje. Apklausoje dalyvavo 5-7, 8-10 ir 11-tų klasių mokiniai. Po pirmojo trimestro klausimyną užpildė 24 klasės, po antrojo ir trečiojo trimestro – po 14 klasių.

„Izoliacijos neigiamas poveikis vaikams yra kur kas didesnis ir žalingesnis nei suaugusiems. Mūsų tyrime 40 proc. mokinių įvardija, kad jiems didesnių sunkumų, susijusių su nuotoliniu mokymusi nekilo, tačiau apie 37 proc. 5-7 klasių ir 27 proc. 8-10 klasių mokinių įvardija, kad jiems trūko bendravimo su bendraklasiais. Pavasarį vienuoliktokų (dabartinių dvyliktokų) apklausa parodė, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių mokinių jautė didesnį nei įprastą nerimą.  Pastebėta, kad atsirado laisvalaikio-miego balanso sunkumų, sumažėjo fizinis aktyvumas. Mokiniai dėl nuotolinio mokymosi atprato kalbėti prieš klasę, grįžo smarkiai ūgtelėję ir pasikeitę, dėl to kai kurie susidūrė su sunkumais atsidūrę dėmesio centre. Reikėjo laiko atgauti prieš tai jiems įprastus mokyklos gyvenimo įgūdžius“, – pranešime cituojama Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad didžiajai daliai (apie 60 proc.) 5-10 kl. mokinių kilo sunkumų dėl nuotolinio mokymosi.

„Kai kurie mokiniai, kurie neturėjo mokymosi sunkumų iki karantino, po karantino sunkiau prisitaikė prie mokyklos gyvenimo. Dėl pasikeitusio mokymosi pobūdžio, kai kurie mokiniai šiuo metu eina į papildomas konsultacijas ir pildo atsiradusias spragas. Kalbant apie mokymosi efektyvumą, net 90 proc. 5-7 klasių mokinių teigė, kad jie geriau išmoksta mokydamiesi kontaktiniu būdu ir 80 proc. 8-10 klasių mokinių sutinka, kad „gyvo“ mokymosi būdas yra priimtinesnis, vertinant išmokimo rezultatus“, – įvardija dr. R. Kontautienė.

Kitas svarbus rodiklis, pasak Klaipėdos licėjaus vadovės, – motyvacija.

„Matome, kad dar viena didesnė problemų grupė – motyvacijos trūkumas. Jos labiau stigo 8-10 klasių mokiniams (23 proc.). Dėl mokymosi prie kompiuterio prarandamas ryšys su mokytoju, ir tik turintys stiprius savarankiško mokymosi gebėjimus mokiniai gebėjo išlaikyti motyvaciją“, – pastebi Klaipėdos licėjaus vadovė.

Apibendrindama tyrimą, dr. R. Kontautienė dalijasi keliomis rekomendacijomis, kurios gimė iš pačių moksleivių atsakymų.

„Didžioji dalis pasaulio mokytojų ir mokinių šiuo metu susiduria su panašiais iššūkiais, svarbu padrąsinti ne tik mokinius, bet ir kolegas, ypač kai matome, kad kažkas daro tai, kas gali būti sudėtinga. Siekiant mažinti kylantį nerimą, svarbu ne tik priminti klasės susitarimus, bet ir aiškiai ir laiku informuoti apie pasikeitimus ugdymo procese, apie atsirandančius ligos atvejus – efektyvi komunikacija mažina neigiamas emocijas. Taip pat svarbu su vaikais ne tik palaikyti ryšį pamokų metu, bet ir, esant galimybei, kalbėtis individualiai“, – sako R. Kontautienė.