Nepaisant itin sudėtingos geopolitinės padėties Uosto direkcija neketina stabdyti suplanuotų investicijų – 2022–2025 m. į uosto vystymą numatoma investuoti 350 mln. eurų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Situacija žiūrinti iš uosto pozicijų yra prastoka krovos rezultatų atžvilgiu. <…> Krovinių mažėjimą vien be karo, kuris yra savaitę, ir iš kurio daugybė sankcijų išeina, matome iki 30 milijonų tonų nuo 40 ar rekordinis skaičius kai buvo 47. Tai yra vertinami visi Baltarusijos kroviniai ir visos pritaikytos sankcijos Baltarusijos atžvilgiu. Dabar sankcijų skaičius didėja ir tas krovinių skaičius gali sumažėti iki 19 milijonų tonų iš viso bendro Klaipėdos kiekio”, – po Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarybos posėdžio penktadienį sakė direkcijos vadovas,  šios tarybos pirmininkas Algis Latakas.

Kartu jis akcentuoja, kad galutinius skaičius nulems ir kokią įtaką sankcijos padarys Lietuvos gamintojams, nes tranzitas į Rytus sudarydavo 16-19 mln. tonų per metus.

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 45,5 mln. tonų krovinių – krova lyginant su 2020 metais sumažėjo 4,7 proc.

„Dar praeitą savaitę manėme, kad Klaipėdos uostas daug krovinių kompensuos konteinerių krova. <…> Ta kompanija didžioji, kuri dabar mums daug vilčių teikė – MSC – jie nebepriima pervežimui visiškai jokių konteinerių iš Rusijos ir į Rusiją, o tai yra milžiniški skaičiai. Ir dalis tų konteinerių, be abejo, patenka į Klaipėdą ir išvežiojami mažesniais laivais”, – sakė uosto vadovas.

A. Latako teigimu, „kažkokios krypties ar panikos”, kad būtų atleidžiami žmonės kaip Birių krovinių terminale (BKT), kiekvienoje uosto įmonėje nėra.

BKT, pasak uosto vadovo, yra pranešęs, kad neatsisako jokių įsipareigojimų, mokesčių mokėjimo.

„Perorientuoti tokį terminalą reikia laiko. Galimybes jie turi”, – sakė A. Latakas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika savo ruožtu teigė, kad didesnį ar mažesnį krovinių srauto sumažėjimą pajus visos kompanijos, bet daugiau tokių drastiškų sprendimų kaip BKT neturėtų būti.

V. Šileika paminėjo, kad jo vadovaujame Klaipėdos konteinerių terminale šiuo metu yra užstrigę apie 60 tūkst. tonų Ukrainai skirtų trąšų.

„Su tuo kroviniu mes dirbom gal dešimt metų. Pastoviai jis augo po truputį, mes ji sėkmingai perėmėme iš Lenkijos uostų, sudarydami jiems palankias sąlygas. Kiekvienais metais jis didėjo ir augo, turėtume jau krauti iki pusės milijono tonų ir sustojo paprasčiausiai, nes nėra kaip nugabenti į Ukrainą. Pirmas dalykas dabar ten vyksta karas, o prieš tai dar baltarusiai paskelbė sankcijas ir uždraudė trąšų tranzitą per Baltarusijos teritoriją. O išvežti tą krovinį aplinkiniais keliais yra pakankamai sudėtinga dėl logistikos. Reikėtų vyktu per Latviją ar Lenkiją”, – sakė V. Šileika.

Pasak jo, diskusijos su Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliais” dėl pastarųjų padidintų tarifų eina „supratimo linkme”.

„Manau, kad galimi tam tikri pokyčiai „Lietuvos geležinkelių” tarifų politikoje, bet tai galbūt yra susiję su „Lietuvos geležinkelių” subsidijavimu. <…> Tikimės, tos vilties nepaliekam, kad tie „Lietuvos geležinkelių” tarifai bus grąžinti į praėjusių metų lygį. <…> Mūsų gamintojams, eksportuotojams turime sudaryti visas sąlygas, kad jie naudotųsi Klaipėdos uosto paslaugomis, negalvotų apie kaimyninių šalių uostus”, – sakė LJKKA prezidentas.

Anot jo, lietuviškos kilmės krovinys dabar turėtų būti strateginis Klaipėdos uostui.

Uosto direkcijos vadovo A. Latako teigimu, draudimas išplaukti į uostą Rusijos laivams turi būti įtvirtintas europiniu mastu, nes yra įvairios tarptautinės konvencijos. Pernai į Klaipėdos uostą buvo atplaukę apie 120 laivų su Rusijos vėliava. Tai esą sąlyginai nedideli laivai, skirti pervežti birius krovinius, kuriems jau buvo pritaikytos sankcijos.

Pasak jo, prioritetiniai artimiausių metų projektai nukreipti į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Daugiau kaip pusę visų ketverių metų laikotarpiui suplanuotų lėšų investicijoms numatoma skirti bendro naudojimo uosto infrastruktūros plėtrai – bangolaužių rekonstrukcijai, uosto laivybos kanalui gilinti bei kitiems projektams. Apie trečdalį lėšų planuojama skirti krantinių rekonstrukcijai bei geležinkelio kelių plėtrai.

Numatoma, kad didžioji dalis investicijų finansuojama nuosavomis Uosto direkcijos ir skolintomis lėšomis, likusi dalis, tikimasi, bus finansuojama ES lėšomis.