Pirmos instancijos teismas patvirtino, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pagrįstai skyrė baudą iš atliekų šilumos energiją gaminančiai bendrovei „Gren Klaipėda” (tuomet ji dar vadinosi „Fortum Klaipėda”).

1 507 eurų dydžio sankcija buvo skirta už tai, kad bendrovė uostamiestį šiluma aprūpinančiai „Klaipėdos energijai” tiekė daugiau šilumos nei buvo numatyta pasirašytoje sutartyje.

Dar 2009 m. gruodį tarp šių bendrovių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad „Fortum Klaipėda” jėgainės šilumos energijos galingumas bus 50 MW (papildomi 17 MW bus pasiekti naudojant įeinančių dūmų kondensatorių).

„Atvira Klaipėda” dar 2020-ųjų gruodžio pradžioje rašė apie tai, kad nors „Fortum Klaipėda” pasiūlė tiekti šilumą pigiau nei pati „Klaipėdos energija” ją pasigamina savo biokuro katiliuose – už 2,47 ct/kWh (biokurinės šilumos kaina siekė 2,78 ct/kWh), „Klaipėdos energija” pranešė, jog nesupirks beveik penktadalio jos pasiūlyto kiekio. Šilumos aukcionus vykdančios biržos „Baltpool” puslapyje buvo rašoma, kad superkamas kiekis sumažintas atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą maksimalią valandinės šilumos gamybos galią. Analogiška situacija kartojosi ir kitais mėnesiais.

„Klaipėdos energijos” generalinis direktorius Antanas Katinas tada aiškino, kad maksimali valandinė galia „Fortum Klaipėda” buvo apribota iki jėgainės projektinio pajėgumo, nurodyto ir sutartyje, dėl to, kad tyrimą pradėjo Valstybinės energetikos inspekcija (VEI), ėmusi aiškintis, kodėl uostamiesčio energetikai iš „Fortum Klaipėda” priima šilumos pagal didesnę valandinę galią nei nurodyta sutartyje.

Gavusi „Fortum Klaipėda” skundą dėl to, kad „Klaipėdos energija” nesuperka visos jai pasiūlytos šilumos VERT pradėjo tyrimą. Nustačiusi, kad nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. balandžio ir nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. balandžio „Fortum Klaipėda” parduodavo daugiau šilumos nei buvo nurodyta minėtoje sutartyje, VERT paskyrė jai 1507,44 Eur dydžio baudą – pastaroji sudarė tik 0,02 procento nuo 7 537 223 eurų pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais (maksimali galima bauda – 10 proc. nuo tokių metinių pajamų).

VERT buvo konstatavusi, kad dėl didesnio superkamo šilumos kiekio vartotojams taikomai šilumos kainai neigiamos įtakos nebuvo, tačiau buvo iškilusi grėsmė patikimam šilumos tiekimui ir šilumos tinklų išbalansavimui. Taip pat buvo pažeisti kitų nepriklausomų šilumos gamintojų teisėti lūkesčiai – iš jų galėjo būti superkama mažiau šilumos energijos.

Nesutikdama su tokiu nutarimu įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama jį panaikinti. Tačiau skundą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Beata Martišienė, Gitana Butrimaitė ir Tomas Blinstrubis, jį atmetė kaip nepagrįstą.

Anot teismo, „Fortum Klaipėda” negalėjo šilumos aukcione siūlyti parduoti ir faktiškai parduoti didesnius šilumos kiekius negu buvo numatyti su „Klaipėdos energija“ pasirašytoje sutartyje.

„Pareiškėjai skirta minimali bauda, kuri, teismo vertinimu, yra simbolinė, adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, aplinkybei, kad neigiamų pasekmių nenustatyta, todėl ją dar labiau mažinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo”, – rašoma sprendime, kurį dar galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2020 m. gruodį VERT buvo išaiškinusi, jog laikantis tam tikrų sąlygų VEI pažyma gali būti pagrindu patikslinti minėtoje sutartyje nurodytą „Fortum Klaipėda” jėgainės šiluminį galingumą iki 85 MW. Šį vasarį „Klaipėdos energija” skelbė, kad superka visą šilumą, kurią pasiūlo nepriklausomi gamintojai.

Pranešti klaidą