Parengtame Vyriausybės sprendimo projekte numatyta perimti valstybės nuosavybėn Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Tai pat numatoma, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė ir Palangos reabilitacijos ligoninė būtų reorganizuojamos, jas prijungiant prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės.

Be to, dar iki reorganizacijos pradžios Klaipėdos universitetas turėtų būti priimtas į Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Palangos reabilitacijos ligoninių dalininkus.

Klaipėdos miesto taryba vasario viduryje sutiko perleisti KUL savininko teises, taip pat ir turtą, Vyriausybei. Klaipėdos universiteto Senatas ir Taryba pritarimą dalyvauti naujame darinyje išreiškė jau anksčiau.

Tuo metu Konstitucinis Teismas trečiadienį pranešė, kad nenagrinės Seimo narių grupės prašymo įvertinti teisinio reguliavimo, susijusio su universiteto ligoninių tinklo pertvarka.

„Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją formuoti valstybės sveikatos politiką; valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neatsižvelgė į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl įstatymų leidėjas, naudodamasis, be kita ko, jam suteikta diskrecija, negali nustatyti universiteto ligoninių skaičiaus konkrečiame mieste ir kodėl šiuo metu esamos universiteto ligoninių sistemos pertvarkymas turėtų būti traktuojamas pagal Konstituciją kaip galimai pažeidžiantis universiteto ligoninių dalininkų – valstybinių universitetų – teisėtus lūkesčius dėl turimų teisių stabilumo. Pareiškėja taip pat nepaaiškino, kodėl tuo atveju, kai universiteto ligoninės steigimas priklauso nuo dviejų dalininkų valios, t. y. tokia ligoninė gali būti įsteigta ir veikti tik tol, kol yra abiejų dalininkų sutarimas dėl jos veiklos, vienam iš dalininkų (valstybei) išreiškus valią sumažinti tokių ligoninių skaičių, vien tokios valios išreiškimu yra pažeidžiami kitų dalininkų (valstybinių universitetų) teisėti lūkesčiai, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas. <…> Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja, grįsdama savo teiginius dėl priverstinės universiteto ligoninių tinklo pertvarkos, citavo kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su aukštųjų mokyklų autonomija, ūkinės veiklos ir iniciatyvos laisve, savininko teise pasirinkti nuosavybės naudojimo būdą, tačiau nepaaiškino, kaip, jos nuomone, teisiniu reguliavimu, numatančiu valstybinių universitetų diskreciją apsispręsti dėl buvimo universiteto ligoninės dalininku, valstybiniai universitetai, esantys universitetų ligoninių dalininkais, yra verčiami priimti galimai jų valios neatitinkančius sprendimus”, – rašoma teismo pranešime.

Konstitucinis Teismas taip pat atskirai pasisakė ir dėl Klaipėdos atvejo.

„Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neatsižvelgė į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl įstatymų leidėjo diskrecijos formuoti valstybės sveikatos politiką ir nepaaiškino, kodėl, be kita ko, įgyvendinant Įstatymo parengiamuosiuose dokumentuose nurodytus tikslus Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kaip antai, įstatymų leidėjui, be kita ko, ginčijamu teisiniu reguliavimu siekiant sudaryti teisines prielaidas vakarų Lietuvos regione turėti aukščiausio lygio paslaugas teiksiančią universiteto ligoninę, gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vakarų Lietuvos regiono gyventojams. Pareiškėja taip pat nepaaiškino, kodėl, jos nuomone, pasiūlymo Klaipėdos miesto savivaldybei priimti sprendimus, kurių pagrindu atsirastų galimybė įsteigti naują universiteto ligoninę, įtvirtinimas Įstatyme turėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą, ginančią sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, teigdama, jog universiteto ligoninių pertvarka yra nemotyvuota ir objektyviai nepaaiškinama, be kita ko, kėlė ginčyto teisinio reguliavimo suponuojamos sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos, taip pat ir riboto ligoninių skaičiaus nustatymo tam tikrame mieste, tikslingumo klausimą. Konstitucinis Teismas priminė, kad jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu”, – rašoma pranešime.