Šamai yra dugninės, duobių žuvys, tikri plėšrūnai. Apie juos Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) ir pasakoja dar viename reportaže.

Šamas primena paslaptingą gelmių monstrą – gana ilgas kūnas, plokštėjanti galva ir trys poros jautrių ilgų ūsų ties plačia burna. Ši plėšri žuvis yra apipinta daugybe tikrų ir netikrų legendų – kam neteko girdėti pasakojimų apie smulkesnius gyvūnus lengvai galinčią praryti didžiulę žuvį ar žuvį, galinčią nutverti neatsargius vaikus?

Netrikdomas ir pakankamai maisto bei erdvės turintis šamas gali išaugti iki 300 kg svorio. Lietuvoje šamai daugiausia gyvena Kuršių, Kauno ar Elektrėnų mariose, didžiosiose upėse Nemune ir Neryje ir kitose upėse bei ežeruose. Šios žuvys nėra labai judrios, linkusios sėsliai įsikurti po įvairiomis sąnašomis, įdubose ir medžioti aplink savo namus. Medžioja paprastai naktį, bet kartais išlenda ir į dienos šviesą.

Dėl upių vagų valymo, srovingumo mažėjimo bei gaudymo šamai pamažu nyksta.