P0

Svarbu, Temos

Liberalizmui Klaipėdoje – 25. Laikas ruoštis laidotuvėms ar atgimimui? (I) (13)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-03-23


Trečiadienį sukanka 25-eri metai, kai įvyko savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose liberalai pirmą kartą Klaipėdoje pasirodė su atskiru partiniu sąrašu. Šešias vietas laimėjusi Lietuvos liberalų sąjunga, kurios lyderis Eugenijus Gentvilas 1997-ųjų balandžio pradžioje buvo išrinktas uostamiesčio meru, pradėjo ilgai trukusį liberalios politinės krypties dominavimą Klaipėdoje.

Ar šią ketvirčio amžiaus sukaktį pasitikusi Klaipėda, kurioje liberalus palikęs meras ir toliau laiko save liberalios krypties politiku, liberalų partija yra opozicijoje, o ją palikę politikai išsivaikščiojo įvairiomis kryptimis, vis dar yra liberalus miestas? Kokios liberalių Klaipėdos politikų perspektyvos?

Šiuos ir kitus klausimus „Atvira Klaipėda”, panaršiusi ir po klaipėdietiško liberalizmo istoriją, uždavė savo pašnekovams.

Į pirmuosius savo rinkimus Klaipėdos liberalai ėjo su šūkiais „Rinkite merą liberalą!” ir „Išdrįsk gyventi kaip Amsterdame, kad netektų gyventi kaip Minske!”. Reklama dienraštyje „Klaipėda”. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pradžia

Pirmojoje jau nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos miesto taryboje dominavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio paremti kandidatai – tada dar buvo balsuojama už asmenybes. Klaipėdos universiteto istoriko, dr. Vasilijaus Safronovo teigimu, dauguma jų buvo nepartiniai, bet 1991 m. beveik visi prisijungė prie vienos iš trijų taryboje įsteigtų frakcijų: Centro, Liberalų arba Trečiosios.

„Rašantys Klaipėdos liberalų istoriją pradėti turėtų nuo dr. Vytauto Valevičiaus. 1992-aisiais jis miesto taryboje subūrė keleto žmonių grupę į frakciją ir ragino juos taip pat stoti ir į partiją. Tuo metu partiškumai nebuvo populiarūs – visų atmintyje dar tebebuvo Komunistų partija. Bet maždaug 1992 metų pabaigoje Liberalų sąjungoje jau atsimenu inžinierius Rimvydą Vaštaką, Leoną Makūną, Juditą Simonavičiūtę. Panašiu metu į partiją įstojo poetas Sigitas Poškus, savo snaudžiančią dar vilnietišką narystę patvirtinau ir aš”, – pasakoja kultūrologas klaipėdietis Linas Poška.

Pasak jo, V. Valevičius matė, kad partijai mieste reikia lyderio, populiaraus ir charizmatiško, ir tokią vedlio poziciją pasiūlė dr. Eugenijui Gentvilui (Artūro Šeštoko, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka nuotr.).

„Pastarasis jau buvo pralaimėjęs (su Nuosaikiųjų judėjimu) 1992 metų Seimo rinkimus, pralaimėjęs (su Stasiu Lozoraičiu) ir 1993 metų prezidento rinkimus (kaip štabo vadovas). Taigi 1993 metų pavasarį jau buvo kaip ir laisvasis legionierius, atviras pasiūlymams. Negalėčiau pasakyti, kad naujasis vadas iš karto mieste pelnė populiarumą. Pirmiausia, Eugenijui po keleto audringų istorinių metų Vilniuje reikėjo skirti laiko vėl atrasti savo darbinę vietą Klaipėdoje. Trys maži vaikai, neapibrėžta profesinė ateitis. Kurį laiką jis dirbo BNS naujienų agentūros korespondentu, dėstė universitete – politinei veiklai laiko nebuvo daug. Partijos gretos iš pradžių ir pildėsi daugiausia universiteto žmonėmis. Reikia pasakyti, kad intelektualusis gyvenimas mieste buvo gyvesnis nei dabar. Paskaitas skaitydavo Leonidas Donskis, Vytautas Kavolis, čia įsikūrė iš Panevėžio išvarytas LCC. Mieste gyveno apie 200 tūkstančių klaipėdiečių ir jų amžiaus vidurkis buvo gerokai mažesnis nei dabar. Ūžė klubinis gyvenimas, žėrėjo kultūros žvaigždės. Patys libai buvo dar nenukaršę: vyriausiems arti 40, o Eugenijus skyriaus pirmininku tapo 33-iejų. Tada tai atrodė solidus amžius. Palyginkite – „jaunajam Gentvilui“, Simonui, dabar 37. Taigi, pirmasis papildymas ir buvo iš universiteto: vilnietišką dar savo narystę atnaujino Arvydas Cesiulis, įstojo dr. Vygantas Vareikis, dr. Erdvilis Gerazimas, dr. Aleksandras Žalys. Pirmuosius keletą metų partijos skyrius atrodė veikiau kaip teoretikų grupelė, kuri laikraščiuose švietė (tuo metu tai buvo galima daryti nemokamai) visuomenę. Švietė abstrakčiai apie liberalizmą, neduodami atsakymų į regimos realybės bėdas. Tą realybę matydavau ir aš. Kartą po didelio trenksmo – nebepasakysiu, ką ten susprogdino – pamačiau medyje kirus lesant žarnas. Greta šakose įstrigusi kabojo avietinės spalvos skiautė – ryškių spalvų švarkus tuo metu buvo pamėgę naujieji verslininkai. Miesto Taryba, kurioje daugumą turėjo „sąjūdiniai“ deputatai (taryboje iki 1995 metų buvo per 60 narių), tuo tarpu statė kryžius, keitė gatvių pavadinimus, pakovodavo su LCC „sektantais“, bandė iš redakcijos kolektyvo atimti „Klaipėdos“ dienraštį. Ir – privatizavo turtą. Privatizavo nuožmiai, ir į plotį, ir į gylį, iki „Meridiano“ imtinai. Tos epochos ženklas buvo ir „bendros su užsieniu įmonės“ – toksai darinys, kuriam miesto taryba kaip savo įnašą duoda pastatą, o „užsienio“ įnašas – gražus antspaudas su užrašu „joint stock company“. Ant pirštų skaičiuojami liberalai miesto taryboje nepajėgė tam priešintis”, – kaip visada puikiai istoriją nupasakoja žodžio meistras.

1995-ųjų rinkimams jau prieš beveik penkerius metus įkurta Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) Klaipėdoje dar nesubrandino atskiro sąrašo.

„Tuo metu liberalų gretos dar buvo negausios, dar tik trynėmės tarpusavyje”, – prisimena pats E. Gentvilas, rinkimuose dalyvavęs koaliciniame sąraše „Klaipėdos kelias”.

Pastarasis, anot E. Gentvilo, atsirado per asmeninius ryšius – buvo sutarta daryti sąrašą, kuris, tikėtasi, bus stipresnis nei pavieniai partijų sąrašai.

„Visgi rezultatas nebuvo įspūdingas, o iš penkių patekusių į Tarybą vienintelis liberalas buvau aš”, – sakė pirmuoju šiame sąraše buvęs E. Gentvilas, su kuriuo į Tarybą dar pateko Algirdas Kuniutis, Vytautas Čepas, Alfonsas Žalys ir Rimantas Taraškevičius.

V. Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija” rašo, kad nors 1995 m. savivaldos rinkimus mieste laimėjo konservatoriai (gavo 10 mandatų), bet daugumai suformuoti jiems pritrūko vieno balso.

„Tad renkant merą, jau tada konservatoriai viešai pasiūlė Eugenijaus Gentvilo kandidatūrą. E. Gentvilas šiuose rinkimuose dalyvavo visai kitame (koalicijos „Klaipėdos kelias”) sąraše, į kurį, be kitų, buvo įsitraukęs ir buvęs miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas. Meras 1995 m. buvo išrinktas tik iš antro karto – konservatorių atstovas gydytojas psichiatras Silverijus Šukys rinkimus laimėjo vos vieno balso persvara”, – rašo V. Safronovas.

Rinkite merą liberalą arba išdrįsk gyventi kaip Amsterdame

Pasak E. Gentvilo, 1997-aisiais partijos Klaipėdos skyriuje jau buvo apie 100 narių, tad drąsiai pirmą kartą eita į kovo 23-iąją vykusius savivaldos rinkimus atskiru sąrašu.

„Susirinkime buvo pateiktas ir reitinguotas Klaipėdos liberalų narių, kandidatų rinkimuose į savivaldybes, sąrašas. Beje, jis sukėlė šiokias tokias diskusijas, tačiau paaiškėjus, jog sąrašas yra tik preliminarus ir į reitingo lentelę galima įrašyti bet kurio partijos nario pavardę, debatai aprimo. Tiesa, jie atsinaujino vėliau, kalbant apie tai, ar liberalams, einant į rinkimus, reikia siekti koalicijos. <…> Beje, iš 36 reitinguoti pateiktų kandidatų net 12 – ne partijos nariai. Tarp jų įrašyta ir „Klaipėdos” žurnalistės Vidos Kažuro pavardė”, – apie sąrašo svarstymą Šiauliuose vykusiame partijos visuotiniame susirinkime 1997-ųjų sausį rašė „Vakarų ekspreso” žurnalistė Palmira Martinkienė.

Į pirmuosius savo rinkimus Klaipėdos liberalai ėjo su šūkiais „Rinkite merą liberalą!” ir „Išdrįsk gyventi kaip Amsterdame, kad netektų gyventi kaip Minske!”. Pasak E. Gentvilo, pastarojo šūkio autorių tikriausiai yra ne vienas.

„Vienas iš jų tikrai esu aš, nes dalyvavau visuose pasitarimuose, buvau moderatorius”, – sakė E. Gentvilas.

Jis taip pat pasidalino, kad radijo reklamai šūkį įgarsino aktorius Kęstutis Žilinskas, taip pat buvęs kandidatų sąraše, frazę apie Minską skelbęs rusiškai.

Liberalų reklama dienraštyje „Vakarų ekspresas”. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Amsterdamas buvo pasirinktas ne dėl kanapių ar prostitučių, o dėl kitokio pasaulio simbolio. O Minske jau buvo matyti, kad bręsta diktatūra. Ir dabar po 25 metų galima pasakyti, kad buvo velniškai pranašiškas šūkis”, – sako E. Gentvilas.

Pasak jo, tuo metu Klaipėdos liberalai pasirodė ir kad valstybines šventes galima švęsti šventiškai, o ne „rūpintojėliškai, kaip buvo įpratę konservatoriai, ne vien gedulas, kraujo ir skausmo prisiminimas”. Vasario 16-oji tuomet, anot E. Gentvilo, Klaipėdoje buvo su Virgio Stakėnio dainomis.

„O kai Vytautas Landsbergis įsijungė į kritikus, mums to tik ir bereikėjo. Seimo pirmininkas tuo metu pareiškė, kad vyksta ne mero, o Tarybų rinkimai, bet kai kurios populistinės jėgos vedžioja už nosies rinkėjus. Mes tą iškart panaudojom, nes buvome sąžiningi – iškart deklaravome, kas bus meras liberalams gavus daugumą”, – sakė E. Gentvilas.

„Uostas – svetimkūnis”

Liberalų sąjunga, pabrėžusi, kad jos 20-ies kandidatų sąrašo amžiaus vidurkis – 36 metai, tų metų savo rinkiminę programą Klaipėdai buvo suskirsčiusi į septynias dalis: miesto biudžetas ir finansai; miestas ir uostas; viešoji tvarka; komunalinis ūkis; tvarka savivaldybėje; būtų ūkis; kultūra.

Biudžeto srityje liberalai žadėjo pritraukti investicijas prieš tai atitinkamai paruošus žemės sklypus. Lėšų tam planavo gauti imant tikslines paskolas, savivaldybei kooperuojantis su stambiomis miesto įmonėmis, leisdami savivaldybės vertybinius popierius. Šioje programos dalyje taip pat buvo pažadai „naujai investuoti gautą pelną”, efektyviai panaudoti savivaldybės nekilnojamąjį turtą, įvesti griežtą jo apskaitą bei privatizuoti neefektyviai dirbančias savivaldybės įmones.

„Be to, teisinėmis priemonėmis reikalausime grąžinti centrinės valdžios skolą miesto biudžetui – 27 milijonus litų. Klaipėdiečių mokami mokesčiai turi patekti ne į valstybės, o į miesto biudžetą. Tada miesto iždas praturtėtų daugiau kaip 60 mln. litų per metus”, – žadėjo liberalai.

Uostui skirtų pažadų dalis skelbė, jog jis „negali likti svetimkūnis mieste”.

„Būtina didinti miesto vaidmenį uosto valdymui. Todėl: 1. Reikalausime peržiūrėti Uosto plėtros tarybos struktūrą ir nuostatus. Reikia sudaryti sutartį tarp savivaldybės ir uosto direkcijos, kurioje būtų numatyta naujų įmonių statybos ir esamų įmonių rekonstrukcijos tvarka, uosto krovinių tranzito per miestą sąlygos ir jo kompensavimo tvarka, uosto teritorijos plėtimo, žemės nuomos mokesčio paskirstymo ir kiti klausimai. 2. Kursime municipalinį uostą. 3. Inicijuosime keleivinio uosto statybą”, – žadėjo LLS.

Viešąją tvarką partija žadėjo gerinti bendradarbiaudama su policija, tinkamai sutvarkydama gatvių apšvietimą, įrengdama šunų vedžiojimo aikštele.

„Imsimės prevencinių veiksmų kovai su nepilnamečių nusikalstamumu. Didžiausią dėmesį skirsime sporto salių ir stadionų veiklos atnaujinimui”, – buvo dėstoma LLS rinkiminėje programoje.

Liberalų įsitikinimu, savivaldybė turėjo teikti tik tokias komunalines paslaugas, kurių negali teikti niekas kitas. Dėl to jie žadėjo pertvarkyti komunalinį ūkį, kad vis daugiau paslaugų atliktų privačios įmonės.

Taip pat programoje buvo šiems laikams jau sunkiai suvokiamas pažadas skatinti energijos ir vandens skaitiklių įrengimą.

„Remsime priemones, mažinančias šilumos nuostolius. Organizuosime antrinių žaliavų rinkimą ir perdirbimą. Palaipsniui privatizuosime energetikos įmonių veiklą. Šilumos ūkis turi būti decentralizuotas ir įvesta griežtesnė lėšų panaudojimo ir tarifų pagrįstumo kontrolė. Remsime namų bendrijų kūrimąsi reglamentuojant nuosavybės ir atsakomybės santykius tarp bendrijos ir atskirų jos narių. Privatizuosime autobusų parką”, – ryžtingai buvo nusiteikę į pirmą rinkiminę kovą pakilę Klaipėdos liberalai.

Jie taip pat žadėjo mažinti reguliavimą, naikinti biurokratines kliūtis, supaprastinti administracinę valdymo struktūrą. Liberalų planuose buvo ir sociologiniai tyrimai, vieši svarstymai, gyventojų apklausos.

„Reformuoti neefektyviai dirbančią Gyventojų priėmimo ir informavimo tarnybą”, – toks bus dar vienas labai konkretus pažadas.

Konstatavę, kad butų ūkyje tuo metu vyravo pažeidimai ir korupcija, juos liberalai išrauti su šaknimis žadėjo įdiegdami kompiuterinę duomenų bazę bei užtikrindami, kad „gyventojų išlaidos už būstą neviršytų realių paslaugos kainų”.

Liberalų įsitikinimu, savivaldybė lėšas kultūrai turėjo skirti per tos srities atstovų ir savivaldybės tarybas. Taip pat planuose buvo sudaryti sąlygas kurtis privatiems fondams kultūrai remti.

Konservatorių eros galas

Patikėję šiais pažadais tik 32,99 proc. rinkimuose dalyvavusių tokią teisę turėjusių klaipėdiečių LLS suteikė 6 mandatus, kurie atiteko E. Gentvilui, Rimantui Ulevičiui, Eligijui Masiuliui, Vytautui Valevičiui, Juditai Simonavičiūtei ir Rimvydui Vaštakui.

„Administracinis valdžios neįgalumas ypač išryškėjo 1995-1997 kadencijoje, kai meru dirbo Silverijus Šukys. Pats iš savęs nebūdamas nei godus, nei nei suktas, nei piktas, šis medikas visai paleido vadžias ir administracija, aplipusi įtartinais veikėjais, su visuomenės turtu elgėsi labai laisvai. Tokiomis aplinkybėmis 1997 metais klaipėdiečiai pasirinko liberalus. Pasirinko dar atsargiai, frakcija buvo negausi, tačiau sugebėjo sulipinti daugumą”, – tokią rinkimų rezultatų versiją dėsto L. Poška.

Anot E. Gentvilo, Klaipėda tuo metu liberalams buvo labai palanki terpė.

„Aš jau seniai buvo rašęs viename savo straipsnyje apie tris galimas liberalizmo sėkmės priežastis Klaipėdoje. Pirma – kas 1945 metais be atvažiuojančių iš „Didžiosios tėvynės” traukė į Klaipėdą? Tikrai ne tradicionalistai, prisirišusieji prie savo žemės. Važiavo nebijantys permainų, nebijantys patraukti į nežinią. Iš tokių tėvų susiformavo naujasis lietuviškas Klaipėdos etnosas. Antra priežastis – apie pusė kasmet iš Tarybinės Lietuvos į užsienį išvažiuodavusių žmonių buvo klaipėdiečiai jūreiviai. Jie matydavo Vakarus, jiems susiformavo suvokimas, kad galima ir kitaip gyventi. Tai jau buvo sovietmečio etnosas, laukęs reformų. Galiausiai – jau nepriklausomos Lietuvos žemės reforma, kai Klaipėdos krašte žemes buvo galima gauti ir tiems, kuriems jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo galima grąžinti nacionalizuotos kitose Lietuvos vietose. Klaipėda tapo lyg Eldoradas, pritraukęs naujus žmones”, – dėsto E. Gentvilas.

„Konservatorių valdymas tuo metu buvo stagnatoriškas, trūko naujų idėjų, ambicingesnių planų. Atsirado nauja, šviežia politinė jėga su charizmatišku lyderiu Eugenijumi Gentvilu. Kaunas tuo metu buvo labai uždaras, konservatoriškas, o Klaipėdoje – ir jaunas universitetas, su jaunais intelektualiais dėstytojais, tad atsirado ir nauji politikai, turėję iškalbą, aktyviai bendravę su rinkėjais. Tai galbūt ir sukūrė tą tokį liberalų kodą”, – taip tokią sėkmę dabar aiškina E. Masiulis.

Daugiau mandatų už liberalus tada buvo gavusi Lietuvos piliečių aljanso ir rusų sąjungos koalicija (7 mandatai) ir Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), pelnę daugiausiai – 11 vietų – miesto Taryboje. Visgi, anot V. Safronovo, konservatorių valdymo laikai tada ir baigėsi. Daugumos suformuoti jiems jau nepavyko. Ją perėmė Lietuvos liberalų sąjungos vadovaujama koalicija, o E. Gentvilas meru tapo sulaukęs 19-os Tarybos narių palaikymo.  

„Kol naujajam merui buvo perduodamos regalijos – miesto vėliava ir mero antspaudas – publika šurmuliavo: kalbėta ne apie triuškinančią 6 vietas Таryboje turinčių liberalų bei atvirai juos palaikančių 3 centristų pergalę, o apie tai, kad už buvusį merą S. Šukį balsavo tik 5 asmenys. Logiška manyti, kad jie – konservatoriai. Мažiausiai 6 konservatoriai nebalsavo už savo kandidatą į merus. Kas jie, niekas niekada nesužinos. Kaip niekas niekada nesužinos, kas tie septyni tarybos nariai, sąmoningai sugadinę balsavimo biuletenius”, – tada rašė „Vakarų ekspreso” žurnalistas Artūras Šulcas.  

Kitose dalyse: 

Pirmieji liberalų nesutarimai ir nesėkmingas Kongo debiutas

Geriau nei 2002-aisias nebebus?

Dvi liberalų partijos per kalnelį nesueina

Eligijaus Masiulio katastrofa ir jos vertinimai

Išsidraskymas: ar tikrai buvo verta?

Ar tikrai Klaipėda liberalų tvirtovė? 

Kokia Vytauto Grubliausko politinė ateitis 2023-iaisiais?  


    2022-03-23

    13 komentarai “Liberalizmui Klaipėdoje – 25. Laikas ruoštis laidotuvėms ar atgimimui? (I)”

    1. AvatarAnonimas (IP: 78.63.37.48)

      Lietuvoje politikas yra mokantis pudruoti smegenis veltėdis arba korumpuotas niekšelis.

    2. AvatarJonas (IP: 78.60.205.149)

      Klaipėdos liberalai perspjovė putiną, tas valdo 20 metų, liberalai – jau 25. Nėra sveika ilgai būti valdžioje – nutrūkinėja ryšiai su tikrove. Pasekmes jaučiame visi.

    3. Avatar100 kartų liberalai geriau (IP: 86.100.161.157)

      nei dabartinė situacija kai kas nori tas kažką daro, administracija nesiskaito su niekuom

    4. AvatarT (IP: 84.15.187.37)

      Ten seniai jau kapinės.

    5. AvatarGyventoju genocidas. (IP: 88.119.41.104)

      Dabar Klaipeda valdo autobusu parko vagiu mafija

    6. AvatarBet (IP: 88.119.136.56)

      Ką bekalbėtumėt apie Kongą, bet jis yra Klaipėdos nesekmė…

    7. AvatarKlaipėdis (IP: 78.56.19.8)

      Ką ši šutvė turi bendra su liberalizmu? Į maldas kasdienines įtraukime maldą, kad mūsų miestui niekada nevadovautų šie save liberalais bevadinantys, nesvarbu, kokios mosties jie bebūtų… Prakeiksmas lydi miestą su valdyti miestą norinčiais.

      • Avatarklaipedskas (IP: 77.241.196.133)

        Anoniminiai komentatoriai daugiausia bendro turi su liberalizmu bei gali visiems viską paaiškint apie liberalizmą, o svarbiausia kas dėl visko kaltas 🙂

    8. AvatarTai jau taip (IP: 88.119.156.187)

      Gražios ir daug vilties teikiančios buvo ambicijos. Miestas tikrai buvo patikėjęs. Deja greitai baigėsi ir liberalai į draugystes su verslais uodegas sumerkė. Visokie LEZai, metalo įmonės ir galop peštynės tarpusavyje. Gentvilas tada metėsi į uostą general direktoriauti, į Seimą ir Europarlamentą riebios riekės ieškotis. Tiek , pasirodo, tas miestas ir terūpėjo. Dabar , nesvarbu net kokia partija, miesto valdžioje liko budiniškas pataikūniškas, besityčiojantis iš žmonių ir primityvus proletariatas – nei išminties, nei ambicijų, nei supračio. Kažkoks eroremontinis minskas.

    9. Avatarkol jie buvo (IP: 83.171.17.102)

      mieste vis tiek kažkas vyko, kai tik išmestas Kongas susuko kažkokią valdžiukę su konservais ir šiaip žmogeliais tai miestas nugrimzdo…

      • Avatarklaipedskas (IP: 77.241.196.133)

        Kongas ne išmestas, pats išėjo.

      • Avatarklaipėdskui (IP: 78.56.19.8)

        Kodėl ne rudnosiuku pasivadinęs? Nebjok paatvirauti.

      • Avatarnerudnosiukas (IP: 77.241.196.133)

        tik konstatavau faktą, moliūgėli 🙂

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt