Viena keisčiausių Lietuvos žuvų – plekšnė.  Apie ją Lietuvos jūrų muziejus kartu su Profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) ir pasakoja dar viename reportaže.

Ši žuvis yra asimetrišku, plokščiu, ovalo formos kūnu ir akimis,  kurios yra  vienoje viršutinėje pusėje, dažniausia dėšinėje. Plekšnės prisitaikydamos prie dugno gali keisti kūno spalvą. Nepaisant spalvinės kūno maskuotės, plekšnės geba ir mėgsta užsirausti į smėlį ar žvirgždą ir tik jų virš grunto iškilusios akys stebi aplinką ir potencialų grobį.

Skaičiuojama, kad yra 40 genčių ir apie 100 rūšių plekšnių. Mums žinomesnės yra Upinės ir Baltijos jūros plekšnės. Jos labai panašios, atskirti rūšis nėra lengva užduotis: upinė plekšnė ties šonine linija yra šiurkštoka, o Baltijos plekšnė – švelni.

Plekšnės – dugninės žuvys, maitinasi bestuburiais, mažomis žuvytėmis. Joms ypač pavojingos mažos plastiko dalelės jūroje (nuo 0,1 µm iki 5 mm), priskiriamos mikroplastikams. Didelio tankio  plastiko dalelės nusėda į dugną, kur jas praryja gyvūnai. Kuo daugiau mikroplastiko vandenyje – tuo daugiau ir žuvyse.