Nors uostamiesčio valdžia bando taisyti praėjusios kadencijos klaidas, kai be tarimosi su Klaipėdos rajonu šios savivaldybės teritorijoje ėmė ieškoti vietos naujoms kapinėms, kai kurie rajono politikai vis tiek ir toliau griežia dantį.

Tuo metu kai kurie specialistai akcentuoja, jog jei rajonas nepasinaudos galimybe uostamiesčio lėšomis sukurti naujas kapines, Lėbartuose nebelikus vietų kapams klaipėdiečiai tiesiog užlaidos Klaipėdos rajono kapines (to daryti nedraudžia jokie teisės aktai) ir vietų mirusiems stoka jau ims kankinti šią kaimyninę savivaldybę.

93 proc. Lėbartų kapinių ploto jau yra išnaudota ir per kelis metus vietų naujiems kapams čia nebeliks. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jau aktyviai dalyvauja ir rajonas

Klaipėdos savivaldybės užsakymu 2017 metais jau buvo parengta 14 500 eurų atsiėjusi kapinių plėtros galimybių studija. Joje konstatuota, kad Lėbartų kapinių plėtra nebegalima, nes teisės aktai numato, kad vienerioms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, o šios kapinės jau dabar užima apie 60 ha plotą.

Šios studijos rengėjai – UAB „Urbanistika” – nurodė, kad dėl geologijos ir kitų priežasčių geriausia vieta pradėti kurti naujas kapines yra Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, prie Sarčių kaimo. Tačiau savo nepasitenkinimą dėl to ne kartą išreiškė Kretingalės bendruomenė, todėl tokiems planams nepritarė ir Klaipėdos rajono taryba – buvo piktinamasi, kad vietų naujoms kapinėms ieškota nepasitarus su šia savivaldybe.

Vėliau Klaipėdos miesto ir rajono valdžia pasiekė susitarimą, kuriuo numatė, kad Klaipėdos rajono taryba, tvirtindama bendrąjį planą, neužkirs kelio atsirasti kapinėms, tačiau konkreti vieta gali būti numatyta tik tada, jei naujos galimybių studijos išvadoms Klaipėdos rajonas pritars.

2020-aisias uostamiesčio savivaldybė už 5929 eurus iš UAB „Stilit” nusipirko studijos papildymo naujomis galimomis teritorijomis parengimo paslaugas. Pernai dar kartą tokios pat paslaugos už 14 800 eurų nupirktos iš MB „Bau projektas”. Tai, ką iki šiol pavyko padaryti, ketvirtadienį buvo pristatyta rajono Tarybai.

„Tai tik tarpinė stotelė, dar turėsime daug galimybių svarstyti iki sprendimo priėmimo. <…> Palyginus su praeitu kartu tikrai einama visai kitu keliu”, – sakė rajono meras Bronius Markauskas, kartu informavęs, kad šios savivaldybės specialistai ir vadovai jau kelis kartus dalyvavo tarpiniuose pristatymuose.

„Nenorime daryti klaidos, kurią darė ankstesnė administracija, esame atviri diskusijai”, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, akcentavęs, kad šis klausimas yra labai svarbus visam regionui, ne tik uostamiesčiui.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu tikino, kad rajono vadovai ir administracija dėmesingai stebėjo projektą, „turėjo vadeles savo rankose”.

„Emocijų dabar jau yra labai mažai, o argumentų – pakankamai daug”, – teigė jis.

Analizavo devynias vietas

Tarpinius studijos renginio rezultatus pristatęs architektas Donatas Baltrušaitis teigė, jog procesas yra tik įpusėjęs, buvo daug paruošiamųjų darbų, įvyko nemažai darbinių pasitarimų.

Pasak jo 93 proc. Lėbartų kapinių ploto jau yra išnaudota ir per kelis metus vietų kapams čia nebeliks.

Architekto teigimu, teisės aktai numato, kad kapinės negali būti įrengiamas arčiau nei 100 metrų nuo gyvenviečių ar pastatų, tačiau ieškant vietų šis atstumas buvo padidintas iki pusės kilometro. Potencialios vietos buvo vertinta pagal keturis kriterijus: bendrus duomenis, ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį aspektus.

Buvo surastos 9 potencialios kapinių vietos: aštuonios Klaipėdos rajone (Stragnai, Dovilai, Leliai, Eglynai, Plikiai, Vytaučiai, Šimkai, Vitiniai) ir viena Kretingos rajone – Petrikaičiuose. 

Pagal minėtuosius kriterijus pasirinktos vietos buvo vertinamos balais. Maksimalus jų skaičius galėjo siekti 57. Daugiausiai balų – 45,75 – surinko Eglynų teritorija, 40,75 – Šimkai, 37,75 – Vitiniai.

Pasak architekto, kadangi tai yra labai jautrūs sprendimai ir labai daug priklauso nuo vietinių gyventojų bei politikų valios, neatmetamas nė vienas variantas iš visų devynių.

Kartu D. Baltrušaitis akcentavo, kad nors kapinės daug ką gąsdina, bet kartu jos teikia ir naudą aplinkinėms bendruomenėms – gali būti  išasfaltuoti keliai, nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, atsirastų visuomeninis transportas, apželdinama aplinka, sukuriama inžinerinė infrastruktūra, gali imtis plėtotis tam tikri verslai.

Architektas pabrėžė ir faktą, kad visos analizuotos teritorijos nėra tinkamos gyvenamajai statybai. Jis taip pat minėjo, kad pasaulyje yra daug pavyzdžių, kaip galima sukurti estetiškas kapines-parkus.

„Kapinių ir atliekų rajonas”

„Ar normalu, kad svetimoje teritorijoje kita savivaldybė inicijuoja studiją? Ar ne mes turėtume tai daryti? Mes jau nesame laimingi, kad miestas tvarko savo atliekas rajone”, – pareiškė rajono Tarybis narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.

„Ką mums daryti? Kur mums ieškoti?” – reagavo į tai G. Neniškis, priminęs, kad buvo analizuojama ir Kretingos rajono teritorija. 

Kad tokią studiją turėjo rengti rajono savivaldybė tvirtino ir Raimondas Daubaris – esą taip būtų būtų buvę paprasčiau ir geriau. Anot jo, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, „Klaipėdos vandens” veikla lemia tai, kad nėra pasitikėjimo.

„Gražus kapinių ir sąvartynų rajonas gaunasi”, – sakė jis.  

„Šimkų gyventojai tikrai kabutėse pritartų. Kaip kilo tokia mintis? Gal net nebuvote ten nuvažiavę. Kokia ten yra plėtra ir kiek gyvena gyventojų”, – teigė Tarybos narys Raimondas Simonavičius. 

D. Baltrušaitis savo ruožtu teigė, kas teritorijos pavadinimas nereiškia, kad siūlomas pats Šimkų kaimas. Kartu jis pabrėžė, kad studijos rengimo užduotyje yra ir diskusijos su gyventojais – jiems bus surengti pristatymai.

„Klaipėda ateina pas mus derėtis tik tada kai jai reikia, o visada kitais atvejais ignoruoja. Bendradarbiauti reikia ne tik tada, kai prispaudžia reikalas”, – rėžė Tarybos narys Alfredas Šiaulys.

Vicemerė Audronė Balnonienė teigė, jog „būtų gerokai smagiau jei Klaipėdos miestas prieš svajodami ar rengdami bet kokios vizijos įgyvendinimą prieš tai susitiktų su vadovais ir apsitartų bedradarbiavimo sutarties viziją”.

Pasvarsčiusi, kad gal visgi visai neblogai, kad prieš gyventojus kalta lieka Klaipėdos, o ne rajono savivaldybė, ji visgi siūlė užsakyti studiją dėl rajono kultūros namų projektavimo ir įrengimo Klaipėdos mieste. 

„Yra ne viena jautri tema, pradėkime bendradarbiauti”, – teigė vicemerė. 

„Atrašėme velnių, atskaitėm moralus, sudarykime darbo grupę iš frakcijų atstovų, iki sprendimo dar toli”, – protokolinį pavedimą pasiūlė meras B. Markauskas. 

Preliminariai tokia darbo grupė savo išvadas turėtų pateikti iki kito rajono Tarybos posėdžio.

Susiklosčiusią situaciją „Atvirai Klaipėdai” anonimiškai pakomentavęs vienas iš šiame procese dalyvaujančių asmenų akcentavo, kad jei rajonas nepasinaudos galimybe uostamiesčio lėšomis sukurti naujas kapines, Lėbartuose nebelikus vietų kapams klaipėdiečiai tiesiog užlaidos Klaipėdos rajono kapines – to daryti nedraudžia jokie teisės aktai. Tada jau vietų mirusiems stoka ims kankinti ir pačią Klaipėdos rajono savivaldybę.