Penktadienio pavakare, kaip ir kasmet balandžio 1-ąją, Juliaus Liudviko Vynerio fondas kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi pakvietė klaipėdiečius paminėti bene žymiausio buvusio Klaipėdos žydų tautybės filantropo Juliaus Liudviko Vynerio gimimo metines.

Palmiros Mart nuotr.

Šiemet tradicinis renginys buvo nuspalvintas ir šių dienų aktualijų – Skulptūrų parke kartu vyko solidarumo akcija su už savo laisvę kovojančios Ukrainos gyventojais.

Pasak Juliaus Liudviko Vynerio fondo įkūrėjo Martino Žaltausko, paradoksalu, tačiau daug prie mūsų miesto suklestėjimo prisidėjęs J. L. Vyneris mirė 1862 m. vasario 24 d. – tą pačią dieną, kai Rusija užpuolė Ukrainą, tad ir vadinamoji „Vynerio arbatėlė” – jo gimtadienio minėjimas – šiemet įgauna naują prasmę.

Tautinių kultūrų centro salėje Forum teatras iš Vilniaus pristatė konfliktų sprendimo teatrinį modelį, suvaidinamas konfliktinę situaciją, kurios įkarštyje aktorius vaidinimą stabdo ir klausia patarimo auditorijos, kaip turėtų pasielgti vienas ar kitas veikėjas. Situacijos centre buvo pora iš Afrikos, norinti išsinuomoti butą Klaipėdoje, buto šeimininkas laukė ukrainiečių, o sulaukė afrikiečių ir liko nepatenkintas. Socialinio teatro metodas siekia padėti spręsti bendruomeninius konfliktus.

Rašytojas Sigitas Benetis, savanoriaujantis Audros gatvėje, papasakojo, kad prasidėjus karui jautėsi kaip suparalyžiuotas, jam atrodė, kad Rusija užpuolė Lietuvą, ir tik pradėjęs savanoriauti išsilaisvino iš bejėgiškumą sukėlusios būsenos. Ilja Tkačenko, LCC studentas, papasakojo, kad prasidėjus karui jis norėjo telefonu kalbėtis su Ukrainoje gyvenančiais tėvais, bet susidūrė su tėvų pasipriešinimu, jie atsisakė su sūnumi kalbėtis apie karą. Jiems reikėjo laiko suvokti, kas atsitiko. Tiesiog nebuvo žodžių tam siaubui apsakyti.

Klaipėdietis dailininkas Rodion Petrov pastebėjo, kad rusų bendruomenė, prasidėjus karui, radikaliai poliarizavosi, vieni už Putino politiką, kiti – už Ukrainą. Rodion analizuoja Putino propagandos mašiną, ieškodamas racionaliai paaiškinamų melo aspektų, kad galėtų argumentuotai kalbėtis su savo draugais rusais ir parodyti, kaip mąstymą veikia manipuliacinė ideologija. Tačiau Rodion neturi vilties, kad rusai Rusijoje išeis į gatves masiškai ir pasmerks Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje.

Be tradicinio gėlių ant J. L. Vynerio kapo padėjimo ceremonijos nuo žvarbos sušalusius klausytojus dar šildė LLC universitete studijuojančių jaunųjų ukrainiečių bei Ukrainos kultūros centro „Rodyna” įkvepiantys dainininkų pasirodymai, karšta arbata ir ukrainietiški barščiai.

Vaikai iš Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro renginio pabaigoje visus dalyvius apdalino gerumo sėklomis.

Beje, būtent iš sėklų J. L. Vyneris ir prasigyveno: dabartinio naujojo Dangės skvero vietoje buvo įkūręs anglišką sodą.

INFORMACIJA

Julijus Liudvikas Vyneris (1795 – 1862) – Klaipėdoje (tuometiniame Memelyje) gyvenęs ir įvairiais verslais vertęsis garsus pirklys bei filantropas. Į Memelį jis atvyko būdamas vos 22 metų ir nors emancipuotam Prūsijos karalystės piliečiui Vyneriui sunkiai pavyko įgyti Klaipėdos miestiečio statusą, dalį sukaupto kapitalo sėkmingas pirklys, taip ir nesukūręs šeimos, skyrė šiam miestui. Savo lėšomis jis prisidėjo prie tuometinio miesto infrastruktūros gerinimo, finansavo jo vardu vadintą Vynerio promenadą – dabartinės Šaulių gatvės atkarpa nuo Lietuvininkų aikštės link Tauralaukio, rėmė ligonines. Po savo mirties testamentu miestui paliko ne mažiau kaip 300 000 talerių (šių dienų skaičiavimu – apie 0,5 mln. eurų).

Magistratas, pildydamas palikimo sąlygą, pinigus naudojo visuomeniniams poreikiams. Iš mažesniosios palikimo dalies buvo įsteigti fondai, kurių palūkanomis buvo prisidedama prie socialinės rūpybos įstaigų, labdaros draugijų, ligoninių išlaikymo.

Didžioji palikimo dalis buvo skirta miesto magistratui ir pirklių korporacijai – šios lėšos buvo naudojamos mokyklų ir gydymo įstaigų statyboms. 1863 m. dalis Vynerio palikimo lėšų buvo panaudota Šv. Jono bažnyčios bokšto statyboms. Pirklių korporacija dalį Vynerio palikimo lėšų skyrė nusigyvenusių pirklių prieglaudai pastatyti. Manoma, jog 1939 metais Hitleriui užėmus Klaipėdą, likusi po palikimo dalis galėjo būti išgrobstyta.

Dalį savo palikimo jų žymusis mecenatas skyrė tam, kad kasmet jo gimimo dieną būtų pamaitinti 100 vargingiausių miestiečių. Būdamas žydas, po mirties pageidavo būti palaidotas ne žydų, o miesto kapinėse (Skulptūrų parke).

J. L. Vynerio atminimui dar XIX a. buvo pastatytas balto marmuro antkapinis paminklas, ant kurio iškaltas užrašas: „Jo atminimą gerbia draugai, jį laimina vargšai“. Tai buvo vienas įspūdingiausių paminklų miesto kapinėse, kuris apie 1977 m. buvo sugriautas, bet išliko jo detalės. 2002 m. liepos 31 dieną, grąžinant skolą garbingo miestiečio atminimui, toje pačioje vietoje antkapinis paminklas buvo atstatytas.