P0

Svarbu, Transportas

Architektas Edmundas Andrijauskas: šoferių nesuvilios greitieji BRT autobusai (26)

Artūras Šulcas

Artūras Šulcas
2022-04-06


Žinomas Klaipėdos architektas Edmundas Andrijauskas skeptiškai vertina visuomenei pristatytą infrastruktūros, reikalingos greitųjų autobusų eismo sistemai (BRT) funkcionuoti, techninį darbo projektą. Pasak jo, darbo projektais tokie dideli uždaviniai nesprendžiami – būtina gilesnė ir viešesnė analizė.

Edmundas Andrijauskas. Artūro Šulco nuotr.

Architektas primena, kad BRT pirmiausiai atsirado Amerikoje, o ypač išpopuliarėjo Pietų Amerikoje prieš 40-50 metų. Ten tada buvo sprendžiamos didžiųjų miestų momentinio keleivių srauto pervežimo problemos – kaip greitai per valandą pervežti 20-30 tūkstančių keleivių. Klaipėdoje tokių keleivių srautų nėra ir nežinia, ar kada bus. Beje, nors BRT įrengimo galimybės svarstomos Rygoje ir Taline, daug kur šio metodo jau atsisakoma.

Tramvajus tokius pervežimus atliktų žymiai efektyviau ir elegantiškiau, bet tada (o ir dabar) apskaičiuota, jog jis 2,5 karto brangesnis nei BTR.

„Tačiau visi žino, kad autobusai amortizuojasi dvigubai greičiau, o ir jų eksploatacija brangesnė, – sako E. Andrijauskas – Nekalbėta apie tai ir Klaipėdoje, kai atsisakyta tramvajaus vizijos”.

Savivaldybės be išankstinės išsamios analizės parengtas projektas, E. Andrijausko teigimu, neišspręs jam iškeltų uždavinių.

Vienintelis apčiuopiamas rezultatas – keliomis minutėmis pagreitintas autobusų eismas centrinėmis miesto gatvėmis – gali būti pasiektas tik įgyvendinus visus projekte numatytus etapus. Jų numatoma, berods, septyni.

BRT projektas: autobusai kirstų eismo žiedus

O kai kuriuose etapuose darbus atlikti pagal apie 60 tūkst. eurų kainavusį BRT techninį darbo projektą bus labai sudėtinga ir truks ilgai. Mat, darbo projektai rengti remiantis Klaipėdos bendruoju planu, o kai kuriose atkarpose BRT trasa driekiasi per detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas. Tų planų niekas nepanaikino, juos reikės koreguoti, dėsto patyręs architektas. Kaip pavyzdį jis mini teritoriją į rytus nuo Senojo turgaus.

„Prieš keliolika metų su kolegomis šiai teritorijai parengėme detalųjį planą, – prisimena E. Andrijauskas. – Gal ir naivus dabar atrodo tas projektas, bet jo sprendiniai tebegalioja. Tuomet projektuodami norėjome pastatais pažymėti senuosius miesto Malūnų vartus…”

BTR projektas: pasiūlymai ties Senuoju turgumi

Kas iš to, kad autobusai iš pietinės miesto dalies iki centro, senamiesčio atriedės greičiau: jeigu čia jie negalės netrukdomai judėti, projektas neteks prasmės, samprotauja jis. O problemų Tiltų ir Herkaus Manto gatvėse  – apstu.

Transporto straipsnių vidus kompas

Pirmiausia, Edmundui, 1988–1990 m. Sąjūdžio Klaipėdos tarybos nariui, apmaudu, kad nebus uždarytas eismas Tiltų gatve. O būtent toks tuo metu buvo vienas iš pagrindinių Klaipėdos sąjūdiečių tikslas, vėliau atsiradęs ir savivaldybės planuose. Transporto eismas iki šiol nenutrauktas, netgi tapo intensyvesnis.

BTR projektas: eismas ties Atgimimo aikšte

Atsiradus BRT Tiltų gatvėje pėstiesiems, anot architekto, neliks vietos ,,iš principo“. Nors autobusų elektriniai varikliai tylūs, vibracija, triukšmas, pakelti į orą teršalai nedžiugins nei senamiesčio gyventojų, nei turistų. Ką bekalbėti, kad jie dar ir teršia gatvės fasadus, o sukeliama vibracija veikia jų konstrukciją – šių sąnaudų apskaičiavimo nėra. Tokius trūkumus, lyginant su tramvajumi, vardija architektas. Tramvajus, pasak jo, slysta bėgiais ir nesukelia minėtų nemalonumų. Ką bekalbėti apie estetiką.

BRT projektas: eismo schema senamiestyje

Savivaldybė, kurdama greitųjų autobusų eismo eismo sistemą, kaip vieną iš tikslų nurodė norą paskatinti gyventojus mažiau važiuoti savo automobiliais, daugiau naudotis viešuoju transportu.

„Šoferiai į autobusą nelips, – į tai atšauna E. Andrijauskas. – Todėl, kad važiuoti autobusu nėra prestižiška. Tramvajumi – prestižiška, o autobusu – ne, nors tu ką… Tas faktas yra pripažįstamas visame pasaulyje.”

Ir priduria, kad kartais pamąsto, jog ir pats mieliau važiuotų tramvajumi, jei jis būtų Klaipėdoje.

Be kita ko, architektas mato rimtų problemų ir planuojant eismą Herkaus Manto gatvėje – ja šiandien pravažiuoja 18 000 automobilių per parą. Šis automobilių srautas turės pasiskirstyti Kristijono Donelaičio, Puodžių ir Minijos gatvėmis. Jeigu į Herkaus Manto gatvę išties bus uždrausta įvažiuoti kitoms transporto priemonėmis, bus namų, į kurių kiemus gyventojai negalės parvažiuoti. Nebent ką nors planuojama nugriauti… Kita vertus, tos sankryžos ir įvažiavimai menkins BRT efektyvumą.

Parengtą projektą dabar pradeda svarstyti politikai. Kiekvienas jų gali turėti įvairių pasiūlymų ir pataisų. Tad esą yra rizika, kad po šių svarstymų BRT projektą įgyvendinti bus dar labiau komplikuota.


    2022-04-06

    26 komentarai “Architektas Edmundas Andrijauskas: šoferių nesuvilios greitieji BRT autobusai”

    1. Avatar0 promilių (IP: 195.182.76.3)

      NOJUS VISIŠKAI TEISUS dėl darnios miesto plėtros. Ir dar dėl Senamiesčio. O kas vykdys visų Miesto Tarybų po Nepriklausomybės patvirtintą strategiją jau nuo 1990 metų , uždaryti Klaipėdos Senamiestį tranzitiniam transportui ir autobusus iškelti į Bastionų ir Tiltų gatves. KAS DAVĖ TEISĘ DABARTINIAM DIREKTORIUI JOS NEVYKDYTI . Gal dėl to jis Bastionų gatvės ir tilto per Danę projektus įkišo į gilų stalčių , o BRT tranzitą taip skuba pasitvirtinti ?
      Kur jūs Elertai , Mureikos, Volockos ir Renaldai , senamiesčio saugotojai, ar nesuprantate kas čia vyksta.

    2. Avatarplius minus (IP: 195.182.76.3)

      Visiškai pritariu straipsnio autoriui. Nes ir dabar bent kiek regintis Klaipėdietis tai plika akimi mato , kad atseit mažindami taršą , autobusai važinėja ešelonais ir gatvėmis vežioja orą…
      Užterštumo jokio ?

    3. AvatarVairuoklis (IP: 85.232.138.203)

      Galit nekvaršinti sau galvos. Aiškiai matyti, kad nieko daryti nereikia, nes seniai sakoma, kad remontuoti veikiantį daiktą būtų nesąmonė! Viešasis transportas Klaipėdoje dabar jau sutvarkytas pusėtinai, niekas iš keleivių pernelyg nesiskundžia. O ir tų keleivių tiek belikę… Tarp jų daugiausiai pensininkai, jie niekur neskuba, o ir lengvųjų automobilių vairuotojai jau įprato prie visokių kamščių bei suvaržymų. Kartais pakeiksnoja, tačiau langų daužyti savivaldybei dar nesiruošia. Taigi, sutvarkyti vieną kitą užsilikusią nuo sovietmečio problemišką sankryžą nekainuoja milijardų ir netrunka dešimtmečius (jei rimtai ir protingai dirbama). Reikėtų bent pagrindines gatves platinti, daugiau eismo juostų organizuoti, kur tik įmanoma, o ne siaurinti, kaip dabar kai kurie pusdurniai siūlo (kitaip tokių galvočių nepavadinsi), dar dangas ir šaligatvius kokybiškai sutvarkyti. Vienžo, ir be utopinių projektų bus kur padėti pinigus, jeigu tokių kada nors bus užtektinai, žinoma.

    4. AvatarAnonimas (IP: 78.63.37.48)

      Ar tikrai mūsų mieste yra problemų su viešuoju transportu? Mažiau taškykimes valdiškas pinigais. Visiškai sutinku dėl H.Manto g. centre ribojimo privačiam transportui. Būtina padaryti atskiras juostas dviratininkams, kurie dabar per galvas važinėja pėsčiųjų zonoje.

      • AvatarTARŠOS MAŽINIMO RECEPTAS (IP: 88.118.111.226)

        Kai pagrindiniu Klaipėdos miesto taršos šaltiniu įvardijami ne nuolatinė tarši Uosto krova, ne LEZas ir ne sunkiojo transporto bei geležinkelio eismas viduryje miesto į tą patį Uostą ir LEZĄ (ir iš jų), tai paaiškėja, kad didžiausias miesto teršėjas bei kenkėjas yra ne kas kitas, o… tie patys klaipėdiečiai su savo lengvosiomis mašinomis!
        Čia Klaipėda ženkliai “skiriasi” nuo kitų Lietuvos miestų, nes kituose Lietuvos miestuose jų miestiečiai, tikriausiai, neturi lengvųjų automobilių, o tie, kas juos per nesusipratimą kažkodėl turi, jais nesinaudoja – vaikų į mokyklas, darželius nevežioja. Nei į darbą, nei iš darbo, nei į sodą, nei į “Akropolius”. Darniai vaikšto pėsčiųjų takeliais, važinėja nerišliais dviračių takeliais ir duodasi per miestą pirmyn – atgal greitaisiais autobusais.
        Ką daryti gyvenantiems palei Uosto tvorą? Palei LEZo tvorą? Tarp tų esamų ir būsimų atraminių apsauginių gatvių ir geležinkelio sienučių?
        Jei trumpai – tai kuo skubiau atsikratykit visų savo lengvųjų automobolių. Persėskit ant dviračių, važinėkit visuomeniniais autobusais. Bemaž 15 km ilgio miestas ir jo autobusų parkas kaip tik tam ir yra, kad spręstų jūsų problemas.
        Tiesa, tiems automobilių savininkams, kurie iki Šv. Velykų neatsikratys savo mašinų, galima vakarais (kai sutems) kieme ir vieną kitą padangą padurti. Pamatysit, kaip pradės mažėti Klaipėdos taršos, greičiau pradės skrajoti greitieji autobusai, tramvajai ir kitokie greitieji metro.

      • Avatarto TARŠOS MAŽINIMO RECEPTAS (IP: 88.119.128.78)

        Geležinkelis irgi bus elektrifikuotas anksčiau ar vėliau, tai jo tarša anksčiau ar vėliau bus išspręsta. Pats jūrų transportas lyginant su sausumos transportu teršia nedaug, tai didžiausia probelma yra krova į laivus ir sandėliavimas. Patobulinus krovos ir sandėliavimo būdus galima sumažinti ir uosto taršą. Realiai lieka tik pramonė, kurią reikia palengva iškelti už miesto (kas šiaip jau vyksta). Beje didžiausia tarša kietosiomis dalelėmis yra šiaurinėj miesto dalyje, kur nei pramonės nei uosto nėra, bet yra pilna nuosavų namų ir automobilių.

    5. AvatarTai (IP: 78.57.214.60)

      Reikia apsunkinti sąlygas privačiam transportui, ir jo neliks. Visų pirma nemokamas viešasis transportas tam padeda, toliau, laisva viešojo transporto gatvė bei gatvė elektriniams dviračiams, ir visiškai susiaurinta privatiems teršiantiems. Štai ir viskas, nebus sąlygų, kur dings, važiuos nemokamu viešuoju ir neterš miesto. Tokiame mieste kaip Klaipėda labiausiai yra tinkamas tramvajus, o jeigu dar nemokamas, tai miestas apsivalo nuo automobilių smogo. Verta.

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.35.136)

        Gerai pasaket kaip pestysis turintis daug laiko vazinejant VT.

    6. AvatarAnonimas (IP: 95.215.143.16)

      Patiko dėstomų minčių esmė. Gal kiek abejočiau tramvajaus prestižu. O svarbiausia, dėstoma ne piktai. Prieškaryje, Klaipėdoje tramvajus pakeitė autobusais dėl pirmųjų barngumo, bet paliko tramvajaus liniją, nuo miesto iki molo.

      • AvatarNojus (IP: 78.56.19.8)

        Sakot, tramvajus neprestižiška? Galvojat, suomiai Tameperėje prieš metus, lenkai Olštyne prieš kelis įrengę visiškai naujai tramvajų savo miestuose apie tai nepagalvojo? Ne paskaičiavo? Mes gudresni? Taip, įrengti jį nėra pigu, bet tramvajus gali riedėti kad ir 50 metų, iš autobuso, kad ir elektrinio, už 20 metų tik prisiminimai likę. Apie tą BRT išvis nekalbu, gaila laiko tokioms nesąmonėms.

    7. AvatarSpecialistas (IP: 88.119.136.56)

      BRT jėga, ji mums geriausia ir nereikia čia lia lia !

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.35.136)

        Didžiausia nesąmonė tas BRT, dėl kažkokio kelių minučių išvaizduojamo VT pagreitejimo isdarkomos visos sankryžos, miškas stulpų, mėsinių perėjų. Vaistams.laikas likusių transporto ir pėsčiųjų. Vietoj didelių autobusų mažus lai paleidžia.

      • AvatarAnonimui (IP: 84.15.177.167)

        Vien prie Vėtrungės ir Avitelos būtu laimima apie daug laiko piko metu.

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.35.136)

        Kiek ten to piko … Du kartus į dieną ryte ir vakare.. dėl to daryti miestą paliekant iš principo tą.pacia autobusų sistemą.. faktas.kad.tramvajus pasiteisntu labiau. Gaila studija galimai nuskaiciavo kitaip

      • Avataranonimui (IP: 88.119.128.78)

        Piko metu perežama labai daug žmonių. Tramvajus sudarkytų miesto VT sistemą. Pavyzdžiui tokie geri maršrutai , kaip 6 ir 10 pastačius tramvajų turėtų būti panaikinti.

    8. Avatarmemel (IP: 88.119.128.78)

      “Vienintelis apčiuopiamas rezultatas – keliomis minutėmis pagreitintas autobusų eismas centrinėmis miesto gatvėmis” Jei būtu padarytą BRT juostos tik prie Vėtrugės, tai jau padėtu sutaupyti 10 min.

      • AvatarAnonimas (IP: 81.7.123.250)

        Viešojo transporto juostos griežtesnė kontrolė padėtų žymiai pigiau nei “greitos” juostos…

      • AvatarAnonimui (IP: 84.15.177.167)

        Policijos prie kiekvienos sąnkryžos nepastatysi ir šiaip policija dažnai važiuojančius A juosta tiesiog ignoruoja. Be to autobusus labai stabdo ir sukantys į dešinę (ne tik prie Vėtrungės), o šią problemą gali išspręst tik BRT juostos.

    9. AvatarAnonimas (IP: 85.232.134.106)

      Amiens miestas Prancuzijoje (dabartinio salies prezidento gimtasis miestas) 135 tukst gyventoju. Planavo tramvaju, dabar statosi 44 kilometru BRT. Vargu ar del momentiniu srautu

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.35.136)

        Miestogatviu išdėstymas taip pat toks pat? Miesto gyventojų skaičių nieko nelemia.

      • AvatarLinas (IP: 78.56.183.198)

        Amiens mažiau patogus BRT, nes yra radialinio išplanavimo, kaip ir dauguma miestų. Klaipėda – linijinio, patogesnė BRT. Gyventojų skaičių reikėtų skaičiuoti ne administracinėse ribose, o t.v. “metropolitan area”. Pastarosios ribose Amiens gyvena apie 180K, Klaipėdoje – 170K.

    10. AvatarO aš noriu METRO (IP: 88.119.156.187)

      Budulių miestas – vienas direktorius už 0,5 mln budiniškai aiškinosi tramvajaus galimybes ir pasigirdus kritikai, kad mieste per mažai žmonių tokio projekto atsipirkimui, tyliai sukišo į gilų stalčių. Ramu. Gal reikėjo pradžiai susiskaičiuoti? Kitas, jau šoferių vadas, vėl už miesto pinigus jau studijuoja “greituosius” autobusus. Ir, kam tie skaičiai. Greit ateis sekantis ir gal bus koks dviratininkas, paspirtukininkas ar baidarininkas tai vėl galimybinsis savaip. Tuo tarpu uostininkai pjausto miestą skersai savais “transporto taršiais koridoriais” ir skersą deda ant visų galimybių ir ant miesto perspektyvų. Meras padūsauja ir ai – bus gerai ir taip ir miesto taryba už miesto bendrąjį planą nubalsuoja. Tuo tarpu susiskaičiuoti transporto ir ypač visuomeninio keleivių srautus, atlikti nors kelių metų profesionalų monitoringą dar proto nei vienam direktoriui neužteko – vis nėra lėšų ir tai žadama gal jau 20 metų. Kožnam įdomiau savas galimybes saviems kurti.

    11. AvatarAnonimas (IP: 81.7.123.250)

      Jeigu Tiltų gatvė yra opiausia problema dėl autobusų vibracijų, tai gal laikas tinkamai riboti jų greičius ir išlyginti kelią? Ta pati dviračių juosta verčia laviruoti tarp žmonių…

    12. AvatarNojus (IP: 78.56.19.8)

      Bravo Edmundui. Tikėkim, kad išgirs. Nors jo prašymų tankinti miestą, užuot plėtus priemiesčius, politikai, tame tarpe ir Artūras, daugiau nei 20 metų negirdi…

      • Avatarmemel (IP: 88.119.128.78)

        Priemiesčiai nesiplečia? Važiuodamas Palangos pl. pasuka galvą į rytus ten visas miestas pasistatė.

      • AvatarMemeliui (IP: 88.119.92.244)

        Teksto suvokimo bėdos? Paskaitykit ką Nojus rašė darkart.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt