Turiu ne vieną protingą kursioką iš Rusijos. Nekvaili, išsilavinę, tačiau kartais akli. Norint juos suprasti, reikia pripažinti, kad mes patys mąstome ydingai: manome, jog jie tokie patys, kaip ir mes. O tiesa slypi visai kitur. Jie kitokie ne savo išore ar net buitiniu gyvenimo būdu, o sąmone, moksliškai vadinamu mentalitetu.

Dažniausia tvirtinam, jog jų smegenys yra įtakotos propagandos, manau, kad tai nėra tiesa. Propaganda tiki patys propagandistai ir juos apmokantys pareigūnai. Jų mažuma, gal koks dešimt procentų. Visi kiti arba atmeta ją (propagandą), arba beveik nekreipia dėmesio. Todėl taip ir lieka neaišku, kodėl pakankamai daug Rusijos piliečių karo nenori vadinti karu, o prisitaikėliškai sako, kad tai „speciali operacija“.

Kitas tvirtinimas yra, kad propaganda išplauna smegenis, kuris remiasi tuo, kad žmonės turi tuos smegenis. Tik ar tikrai? Kartais tuo imi abejoti.

O dabar kiek rimčiau. Vienas iš svarbiausių propagandos pamatų – jausmai. Visi vadovėliai sako, kad propaganda remiasi emocijomis. Tai ir tiesa, ir ne visai . Melagienos gali būti gaminamos specialiai, turint siekį išmušti klausytoją ar žiūrovą iš įprastinės aplinkos ir paveikti jį, taip pat ir emocionaliai.

Bet pradėsiu nuo visai kitos krypties. Mes dažniausiai net nesuprantam, kokia reali situacija Rusijoje sukurta dabartinės valdžios.

Nebėra laisvos spaudos, laisvų radijo stočių, juolab televizijos. Net regioninės radijo bei televizijos stotys yra valdžios kontroliuojamos. Bandymas žurnalistui pateikti nesankcionuotą nuomonę iš karto gali būti užblokuota, net be jokios teisinės procedūros, o jos autorių ar autorius paskelbiant „užsienio agentais“. To pasekmė yra tik oficialios informacijos sklaida, nes nelieka jokių alternatyvių šaltinių.

Kita, dar svarbesnė kryptis yra dešimtmečiais vykdoma žmonių „nuprotinimo“ veikla. Jei tik randasi koks nors nepageidaujamas dalykas, pavyzdžiui, keleivinio lėktuvo susprogdinimas rusiška raketa, tai paleidžiama priemonė – o versijų yra daug. Tai oficialus lėktuvų gamintojas pateikia nuotraukas, tarsi patvirtinančias kitą versiją, tai „atrandamas“ ispaniškas dispečeris, kuris teikia savo versiją, tai tiesiog meluojama, kad lėktuve iš anksto buvo susodinti lavonai. Nekritiškai mąstančiam norisi vieno, t.y. teisingos versijos, o čia jų daugybė ir dar reikia pačiam rinktis.

Ši taktika, besiremianti tokiais tvirtinimais kaip „nėra tiesos“, „negalima nieko suprasti“, „kiekvienas turi savo tiesą“, „yra daug alternatyvių faktų“, „nėra tvirtų teiginių“, „prieš jūsų nuomonę yra ir kitokia nuomonė” veda prie abejonių ir dažnos saviizoliacijos pozicijos. Yra žinoma rusiška patarlė – o mano namas pakraštyje („моя хата с краю”).

Trečias dalykas yra tas, kad oficialiai dirbanti propaganda yra apmokama iš valstybės biudžeto taip gausiai, kad žymiausieji propagandistai perkasi dvarus ar vilas užsienyje, perkasi jachtas ir siunčia savo vaikus mokytis geriausiose užsienio mokyklose. Atkreipiu dėmesį – užsienyje.

Ji jau pagal apimtis viršijo fašistinės Vokietijos laikų valstybinę propagandą, bet … net ir oficialių apklausų duomenimis, karo Ukrainoje neremia nuo 14 iki 20 procentų Rusijos piliečių, žinant, jog rinkėjų skaičius yra 101 milijonas, galima perskaičiuoti, kad karo priešininkų toje pačioje Rusijoje gali siekti per dvidešimt milijonų žmonių. O tai visai nemažas skaičius.