Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-04-15 |
Prieš gerą dešimtmetį, 2011 metų rudenį, startavo privežamųjų autobusų, iš Klaipėdos rajono teritorijoje esančių gyvenviečių atvežančių iki Klaipėdos naujakurius, sistema. Skeptikų tada netrūko: kas veš? Kas finansuos? Kas paruoš infrastruktūrą? Ar bus keleivių? Dabar jau galima pasakyti, kad šita regioninė transporto sistema prigijo, užaugo, sustiprėjo.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Šiuo metu turime 57 maršrutus, iš jų didžiąją dalį trasos važiuojantys priemiestyje – 23. O trasų ilgis priemiestyje jau viršijo miesto maršrutų ilgį.
Nuo 2014-ųjų atskyrėme kelionių statistiką mieste ir priemiestyje, nes taip patogiau analizuoti ir planuoti. Pastarųjų dvejų – stresinių ir viešojo transporto sistemai – metų patirtis rodo, jog priemiesčio kelionės yra net šiek tiek stabilesnės nei miesto, jų dalis nuosekliai auga:
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas Ruškys socialiniame tinkle rašė: „Klaipėdos rajonas – vienas sparčiausiai augančių rajonų Lietuvoje! Pildydamas įvairiausias lenteles ir pasirašinėdamas „popierius“ pamaniau, jog jums būtų įdomu sužinoti, kuriose seniūnijose daugiausia didėjo gyventojų skaičius Klaipėdos rajone praėjusiais metais“:
Be jokios abejonės, rajono savivaldybės administracijos, kasdien sprendžiančios savo gyventojų rūpesčius, statistika yra patikimiausia. Iš lentelės matome, jog keturių žiedinių, su Klaipėdos miesto teritorija besiribojančių seniūnijų gyventojų skaičius yra 36 tūkstančiai. Likusioje rajono dalyje su Gargždų miestu begyvena tik 31 tūkstantis. Išlikus tokioms demografinėms tendencijoms, jau šiemet vien Sendvario seniūnijoje gyvens daugiau nei Gargžduose.
Judumo aspektu svarbus ne tik absoliutus gyventojų skaičius: Gargžduose, pirmiausia dėl išplėtoto viešojo sektoriaus, yra daug darbo vietų – poreikis važiuoti į Klaipėdą mažesnis. Vyresniojo, ekonomiškai nebeaktyvaus amžiaus gyventojų skaičius, numanomai, – taip pat. Galima drąsiai sakyti, jog jau dabar Sendvario poreikis viešajam transportui yra ženkliai didesnis nei Gargždų, nes priemiestyje gyvena jaunesni, aktyvesni, judresni gyventojai.
Gal kas ir mano, jog priemiesčio gyventojai mažiau už klaipėdiečius jautrūs bilieto kainai – įgalėjo pasistatyti namą ir nusipirkti automobilį, o tai ir du, tai jau nevargsta, – tačiau mūsų statistika to nepatvirtina.
Labai aiškiai tai parodė priemiesčio moksleivių kelionių skaičiaus tiesiog sprogstamas augimas, kai Seimas nuo pernai sulygino miesto ir priemiesčio vaikų lengvatas (iššokantys raudonieji stulpeliai – kelionės su mėnesiniais II zonos moksleivio bilietais, pirmų metų mėnesių statistika):
Greita tėvų reakcija į naująją lengvatą rodo, jog kainos klausimas ir priemiesčio gyventojams taip pat yra svarbus.
Kaip matote lentelėje, priemiesčio maršrutuose bilietų rūšių įvairovė yra ne mažesnė nei mieste. Tačiau tik priemiesčio maršrutai turi ypatingą atsiskaitymo būdą dviem kortelės žymėjimais (check in/check out). Skatiname perkant kartinį bilietą atsiskaityti kaip tik taip, o ne perkant bilietą pas vairuotoją, nes taip yra greičiau ir pigiau.
Praėjusių metų pabaigoje peržiūrint priemiesčio (II ir III tarifinių zonų) bilietų kainas nekeitėme kainos dukart žymint bilieto kortelę. Taip atsiskaitant kortelė žymima du kartus: įlipus ir išlipant. Kadangi bilieto kaina priemiestyje priklauso nuo nuvažiuoto atstumo, e.bilieto sistema automatiškai nuo elektroninės piniginės nuskaičiuoja tinkamą sumą. Lyginant su bilieto pirkimu iš vairuotojo keleiviui taip yra 10-30 centų pigiau (priklausomai nuo maršruto), mažiau gaištamas laikas, nėra kontakto su vairuotoju.
O mūsų eismo analitikai taip atsiskaitant už kelionę gauna tikrą informaciją apie keleivių srautus: kuriose stotelėse įlipama ir išlipama, kiek tikro laiko režimu yra keleivių. Teoriškai informaciją būtų galima surinkti ir pagal kasos aparatų duomenis, tačiau tiesiog neturime žmogiškųjų išteklių taip analizuoti. O srautų analizė įvairiais pjūviais yra ypač svarbi priemiesčio maršrutuose: dažnai pro stotelę nutiestas tik vienas maršrutas, reisų skaičius per dieną skaičiuojamas ant pirštų. Poreikio planavimo paklaida tokiomis sąlygomis iš karto atsiliepia paslaugos patrauklumui.
Toje dviejų žymėjimų tvarkoje yra ir papildomų niuansų pagal konkrečius maršrutus ir važiuojamas atkarpas, tačiau apie 99 % priemiesčio kelionių kartiniais bilietais gali būti atliekamos taip žymint bilietą.
O reguliariai važiuojantiems iš priemiesčio optimaliausias pasirinkimas išlieka terminuotasis zoninis bilietas. Jis galioja ir miesto maršrutuose. Tai ypač aktualu tiems, kurie kelionės tikslą pasiekia su persėdimu mieste.
Iš patirties žinome, jog Klaipėdos rajono valdžia dėmesinga savo gyventojų viešojo transporto poreikiams. Tai ir jos tiesioginė pareiga: pagal įstatymą ji yra atsakinga už šią paslaugą savo teritorijoje. Todėl priemiesčio gyventojai, norintys viešojo transporto maršruto pro savo kvartalą, pirmiausia turi kreiptis į rajono savivaldybę. Racionalus būdas yra toks: bendruomenei surinkus parašus po prašymu jį siųsti seniūnui. Nepakenks tokio rašto kopijas nusiųsti ir tiesiai rajono savivaldybės administracijai bei mūsų įstaigai: priimdama sprendimą rajono valdžia prašys mūsų ekspertizės, nes reikės skaičiuoti ir lėšų poreikį.
Dažnai geras iniciatyvas riboja ir infrastruktūra – žvyrkelis, arba gatvė asfaltuota, bet apie stoteles, apšvietimą, šaligatvius klojant asfaltą niekas negalvojo. Tai užtrunka.
Tiesiant naują trasą, vien vežėjo parinkimo juridinės procedūros (ir tai – jeigu nekyla teisinių ginčų) trunka daugiau nei metus. Rajono biudžetas planuojamas taip pat metams. Todėl nauju maršrutu verta pradėti rūpintis gerokai iš anksto.
Paprasčiau daromi grafikų pakeitimai ar trasų korekcijos. Bet ir čia viskas turi prasidėti nuo bendruomenės iniciatyvos.
Šią savaitę atidarėme naują 35-ąjį priemiesčio maršrutą „Klaipėda (Savivaldybės st.) – Slengiai – Trušeliai – Smilgynai“. Jis kol kas kursuos (su pertrauka moksleivių Velykų atostogoms) iki mokslo metų pabaigos. Pagal jo (ir su juo susieto 30-ojo maršruto) rodiklius priimsime sprendimą dėl jo atnaujinimo naujaisiais mokslo metais.
Jau keletą metų vyksta pasitarimai su Klaipėdos rajono valdžia dėl viso rajono viešojo transporto tinklo administravimo bendroje e.bilieto sistemoje. Matome rajono valdžios siekį užtikrinti jau dabar mūsų sistemoje pasiektą paslaugos standartą ir atokesnėms Klaipėdos rajono gyvenvietėms. Šiame kelyje dar reikės išspręsti dar ne vieną organizacinę ir finansinę problemą.
Patirtis rodo, jog tvariausi tokio pobūdžio sprendimai būna priimami naują rinkėjų pasitikėjimo mandatą gavusios valdžios. Tačiau parengiamieji darbai, galimų sprendimų variantų paieška vyksta jau dabar.
Pasakos, pasakos ir dar karda pasakos. Na pvz. Lambrenciškės ir Kalotė. Na jau sienia logiška ir praktiška, kad Kalotė, reikia jungti prie Klaipėdos. GMP, policija, gaisrinė važiuoja ten iš Klaipėdos, nes iš rajono tai daryti ryškiai nsapsimoka, rajonai tie vistosi, didžioji dauguma tų žmonių dirba, mokosi, apsipirkinėja, praleidžia laisvalaiki Klaipėdoje. Tsi kdl tik vienau autikas 17 iki tenais važiuoja? 3, 9, 15 kelios stetelės nuvažiuoti iki galo per Lambrenciškės iki kalotės nesugeba? Ar čia Klaipėdos liberalai kovodami už ” žmogaus teisės” kaip visada pastrigo toj vietoj kur buvo pasiųstas rusų laivas?
Tikras liulis. Savivaldybių ribos keočiamos juk vyriausybėje ir seime.