P0

Centrinis archyvas: Klaipėda, Svarbu

Klaipėda prancūzmečiu: intrigos aukščiausioje valdžioje ir užgautos ambicijos

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-04-18


Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomus dokumentus vartanti „Atvira Klaipėda” šįkart pasakoja apie padėtį Klaipėdoje 1921-aisiais.

„Pats Klaipėdos miestas atrodo apmiręs”, – apie tuometinę situaciją rašė vienos anoniminės ataskaitos autorius, minėjęs, kad tarp aukščiausių kraštą tuomet valdžiusių Prancūzijos pareigūnų buvo ir asmeninio pobūdžio nesutarimų, ir „dėl politinės linijos”.

Pasisavindavo Lietuvos vagonus

1921-ųjų kovo 30 d. rašytame savo raporte Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte Leopoldas Dymša aprašė dieną prieš tai vykusį jo, Klaipėdos krašto prefekto Gabrielio Petisné, superprefekto Laroche ir pirklio Javsič vizitą į Kretingą, kur domėtasi geležinkelio reikalais.

Klaipėdos stotis 1921-ųjų kovą. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Klaipėdos Krašto pirkliams ir Lietuvos pirkliams yra daug nuostolių. Valdininkams daug darbo. Girdėjau, kad šmugelį kiek-tiek apstabdžius ir traukiniais prekes vežti susikliudžius, Klaipėdos Krašto pajamos šį mėnesį puolė daugiaus nei ant pusės. pp. Petisnė ir Klaipėdos pirkliai buvo kaltinę Lietuvę už neleidimą prekių į Klaipėdą ir už iškraustymą jų Kretingoje. Jie manė, kad Lietuviai daro tai tyčiomis. Gerai ką nuvažiavome į vietą. Pasirodė visai kas kita. Muitinės viršininkas atnešė knygas ir parodė, kad nuo 1920 metą Vokiečiai yra sulaikę virš 600 pasiųstų per Eitkūnus ir per Klaipėdą lietuviškųjų vagonų. Tas sulaikymas vagonų nuo 1 d. Kovo yra visiškas. Vokietys valdininkas Bajoruose patvirtino tai sakydamas, kad jis turįs iš Karaliaučiaus (!) įsakymą, visus Lietuvos vokiškuosius vagonus sulaikyti ir siųsti į Vokietiją. Kiek Lietuvos vagoną (iš tų 600) tapo sulaikyta Klaipėdos Krašto gelžkelio valdininkų ant greitųjų nepatyriau, bet visgi nuo 1920 metą jų bus per šimtą (sužinokite kad ir telefonu). Pora dešimčių lietuviškų vagonų tapo sulaikyta Klaipėdos Krašte laike dabartinių kivirčų, šį mėnesį”, – dėstė L. Dymša.

Pasak jo, Klaipėdos pirkliai žadėjo garantuoti užstatu, kad iš Lietuvos atvažiuojantys vagonai bus grąžinti.

„Aš jiems sakiau: „Kas Lietuvai jūsų pinigai? Lietuvai reikalingi vagonai. Kur ji už tuos pinigus gaus vagonų pirkti?” – rašė Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte.

Švėkšna norėjo ryšio su Klaipėda

Tarp 1921-ųjų kovo dokumentų, įsegtų į vieną iš Klaipėdos krašto bylų, yra Užsienio reikalų ministerijos raštas Lietuvos paštų telegrafų ir telefonų valdybai.

Jame buvo informuojama, kad Švėkšnos valsčiaus valdyba prašo Lietuvos atstovybę Klaipėdoje „išgauti iš okupacinės valdžios leidimą sujungti telefonu Švėkšną su Klaipėdos kraštu”.

Švėkšnos miestelio turgaus aikštė. 1919 metais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Tad ministerija prašė minėtosios valdybos „pranešti savo nusistatymą šiuo klausimu ir prie progos suteikti žinių kokioj padėty yra susisiekimas Telefonu su Klaipėdos kraštu ir Vokietija”.

Po poros savaičių Užsienio reikalų ministerijos Europos centro departamento direktorius Bronius Edmundas Dailidė informavo L. Dymšą, kad Švėkšnos sujungimui telefonu su Klaipėdos kraštu „iš Užsienio reikalų ministerijos pusės kliūčių nėra”.

Lietuvos paštų telegrafų ir telefonų valdybos direktorius savo ruožtu Užsienio reikalų ministeriją informavo, kad tuo metu Kaunas ir Klaipėda buvo susieti ir telefono, ir telegrafo ryšiu. Telefono linijos dar buvo nutiestos tarp Kretingos ir Klaipėdos bei Jurbarko ir Smalininkų.

„Šiais metais manoma įtaisyti telegrafo susinešimą Šiauliai-Tauragė-Klaipėda ir telefono Šiauliai-Tauragė-Klaipėda. Taipgi manoma šiais metais surišti Naumiestį, Švėksnius, Veiviržėnus ir Gargždus su Klaipėdos Kraštu”, – rašė direktorius.

Užgavo prancūzų generolo ambicijas

1921-ųjų balandžio 13 d. užsienio reikalų viceministras kreipėsi raštu į vidaus reikalų ministrą Rapolą Skipitį ir informavo, kad dar balandžio 4-ąją L. Dymša buvo pranešęs, jog „generolas Odry esąs labui nepatenkintas mūsų vietinių organų laike jo vizitų Kretingoj elgimosi”.

„Nors jis pravažiuodama Lietuvos sieną visuomet tinkamai legitimuojasi, vienok atsitinką, kad jau susėdus pietautų ateina milicijantai su šautuvais ir prašą svečius nuovadon dėl patikrinimo dokumentų. Ir tas atsitinka tuomet, kuomet generolas Odry esąs išsakęs visiems Klaipėdos krašto organams Lietuvos valdžios atstovams visur daryti palengvinimų. Užsienio Reikalų Ministerija prašo tą dalyką ištirti ir tuojau padaryti atatinkamų parėdymų demonstratingų mūsų valdžios organų nemandagumų prašalinimui jeigu tokie tikrai yra atsitikę”, – rašė viceministras.

Užgautos aukščiausiu Klaipėdos krašto pareigūnu tuomet buvusio prancūzų generolo Dominique Odry (Musée des Etoiles nuotr.) ambicijos, matyt, buvo sukėlusios nemenką atgarsį Užsienio reikalų ministerijoje, nes dar tą pačią dieną ir užsienio reikalų ministro Juozo Purickio sekretorius raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją bei informavo, jog jo šefas dėl artėjančių ekonominių derybų su Klaipėdos kraštu „skaito reikalinga pašalinti visokių nesusipratimų su Klaipėdos Gubernatorium”.

„Vidaus Reikalų Ministerija prašoma duoti parėdymų atitinkamoms vietoms, kad gen. Odry nebūtų daroma jokių kliūčių”, – rašoma šiame rašte.

Balandžio 19-ąją surašytame atsakyme, kurį pasirašė vidaus reikalų viceministras Petras Kerpė ir ministerijos sekretorius J. Pukelevičius, buvo informuojama, jog Kretingos ir Tauragės apskričių viršininkams buvo duotas „griežtas įsakymas nedaryti Generolui Odry ir jo bendradarbiams atsilankius jiems Lietuvoje, jokių kliūčių ir nemalonumų ir pašalinti įvairius demonstratingus mūsų valdžios nemandagumus, jeigu tokie šiam laikui yra buvę”,

O iš gegužės 9-ąją surašyto Vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, kad po atlikto tyrimo paaiškėjo, jog incidentas su generolu Odry Kretingoje buvo įvykęs dar 1920 m. liepą.

„Kretingos apskr. milicijos Vadas, būdamas Kretingos muitinėj, patėmijo važiuojant Kretingos link du automobilius keleivių, vyrų ir moterų, kurie pravažiuodami pro muitinę ne tik neligitimavosi, bet net ir neapsistojo. Milicijos Vadas, negalėdamas pasitenkinti vien prancūzų karininkų uniforma, įsakė milicijai patikrinti keleivius”, – rašoma šiame rašte.

Tarp prancūzų – intrigos

Tarp 1921-1922 m. dokumentų yra ranka surašytas, neapsirašytas ir neaišku kam skirtas pranešimas, kurio autorius pranešė „savo pastabas apie dalykų stovį Klaipėdos krašte”.

„Pats Klaipėdos miestas atrodo apmiręs. Judėjimas labai silpnas. Sakrovose yra išstatyta šiek tiek prekių languose, bet vidury labai nedaug. Įdomu, kad pirkėjams prekių parduodamas apribotas kiekis , – pav. vienam pirkėjui iš karto parduodama nedaugiau, kai vieneri marškiniai, kelnės, batai. Norint gauti tos pačio rūšies prekių antrątiek, reikia atvykti kitą dieną”, – rašė šio pranešimo autorius.

Jo įsitikinimu, Klaipėdos uostas turėjo „daug savybių, kurios atatinkamomis aplinkybėmis gali padaryti jį vienu puikiausiųjų Europos uostų”, nes yra neužšąlantis, gana gilus ir nerijos apsaugotas nuo jūros audrų. Kartu jis konstatavo, kad iki šiol uosto „įtaisymui padaryta labai mažai”, nes farvateris tiko tik laivams iki 3000 tonų.

„Yra šiek tiek pradėtų darbų kranto sustiprinimui, kad paskui būtų galima imtis gilinimo, bet darbas daromas labai mažame maštabe ir labai lėtai. Yra mažai vilties, kad šiemet kas galėtų būti tikrai realaus nuveikta. Trūksta lėšų ir veiklumo dėlei neaiškios krašto politinės padėties”, – rašoma šiame rašte.

Jo autorius, pasisakydamas apie politinę padėtį krašte rašė, kad tuo metu buvo „labai smarkiai ir gana sumaniai” vykdoma agitacija už laisvosios valstybės statusą, „su vietos lietuviais visur formaliai flirtuojama, esminiai šiek tiek susipratusieji lietuviai iš visur eliminuojami”.

„Norima pirmiausiai panaikinti klauzulę, kad Klaipėdos kraštas privaląs būti prijungtas prie Lietuvos. Antras etapas – kadangi kaipo Freistatas Klaipėdos kraštas negalės gyvuoti, jis pasireikš už prisidėjimą prie Vokietijos. Dideliausias argumentas, kodėl Klaipėdos kraštas neprivalo prisidėti prie Lietuvos, tai kad Lietuva negalės gyvuoti, kaipo savystovė nepriklausoma valstybė ir anksčiau ar vėliau bus priskirta prie Rusijos, todėlei ir Klaipėdos kraštas tektų Rusijai, be to Lietuva esanti nekultūringa, ir Klaipėdai prie jos prisidėjus, sumažėtų jos tariamojo aukšta kultūra. Lietuva esanti bejėgė, nes skelbia sulaikysianti šmugelį, o to neįstengianti padaryti. Priešaky heimatbundininkų stovi triumviratas, susidedąs iš Altenbergo, Meyerio ir Krauso. Lėšas agitacijai heimatbundininkai gauna dalimi iš Berlyno dalinai iš Klaipėdos Prekybos Rūmų”, – rašė autorius.

Jis dėstė ir savo įžvalgas apie intrigas tuometinėje prancūzų administracijoje. Pasak autoriaus, nuo 1921 m. gegužės krašto civilinio vyriausiojo komisaro pareigas ėjęs Gabrielis Petisné nesutarė su dviem savo pagalbininkais superprefektais Pagėgiuose ir Šilutėje (trečiasis buvo pačioje Klaipėdoje). Nesutarimai esą buvo ir asmeninio pobūdžio, ir „dėl politinės linijos”.

Gabrielio Petisné su Prancūzijos parlamentaru G. Geraldu Naujojo turgaus (dabar – Teatro) aikštėje 1921-aisiais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Petisne yra pilnai Handelskammeros pirmininko Krauso rankose ir veda heimatbundininkų politiką. Finansiniai jis yra susirišęs tiek su Klaipėdos pirkliais ir tiek susikompromitavęs, kad dabar savo politikos jau pakeisti nebegalėtų ir norėdamas, nes Kamera gali šantažuoti. Po priedanga išlaidų sumažinimo, buvo paliuosuoti Pagėgių ir Šilutės superprefektai, iš kurių ypatingai pirmasis, Dešadė buvo priešingas lietuvių smerkimui. Pasilikęs Klaipėdoje Laroche’as yra pilnai atsidavęs vokiečiams. Ištremtieji superprefektai, kurie turi paramos Paryžiuje parlamentariose sferose, daro daug žygių paties Petisne pašalinimui”, – rašoma rašte.


    2022-04-18

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt