Planai mūsų rajone steigti naujas kapines sukėlė nerimo daliai gyventojų.

Kai praėjusį mėnesį Taryboje buvo pristatyta galimybių studija su galimomis kapinių vietomis, aš pats asmeniškai sulaukiau nemažai sunerimusių žmonių laiškų ir skambučių. Puikiai suprantu šiuos gyventojus. Kapinių kaimynystės retas nori. Tačiau noriu iš karto nuraminti – jokių sprendimų nei dėl kapinių steigimo, nei tuo labiau dėl konkrečios vietos nėra priimta.

Taryboje pristatyta tik galimybių studija – viena iš daugelio tarpinių stotelių, paliekanti daugybę laiko išsamioms diskusijoms ne tik tarp politikų, bet ir su gyventojais. Ši studija yra tik vizija popieriuje, kuri realybe gali niekada ir nevirsti. Jau po Tarybos posėdžio savo potvarkiu sudariau specialią darbo grupę šiam klausimui. Į ją įeina visų Tarybos frakcijų atstovai. Mes nesiruošiame šio klausimo svarstyti tik prieš akis matydami galimybių studiją.

Su kolegomis jau vykstame į vietas, kurios nurodytos studijoje, kad savo akimis, o ne dokumentuose, išvystume, kokios tai teritorijos, kiek jos užstatytos ir kokia gyvenamųjų namų plėtra.

Kodėl to reikia? Todėl, kad vertinimo metodika galimybių studijoje tikrai keistoka. Ekonominis vertinimas iškeltas aukščiau nei socialinis. Kitaip tariant, jos rengėjai nuėjo mažiau investicijų į kapinių įrengimą reikalaujančiu keliu – pasirinktos teritorijos, kurioms reikia sąlyginai nedaug lėšų į infrastruktūrą, lietaus nuotekas, nes jos arčiau stambių gyvenviečių. Pavyzdžiui, daugiausiai balų surinko Eglynų teritorija Dauparų-Kvietinių seniūnijoje. Bet ar tai logiška? Manau, kad ne. Juk ši teritorija viena sparčiausiai besiplečiančių. Šeimos ją renkasi dėl patogumo, nes arti miestas, magistraliniai keliai.

Galimybių studijos rengėjai pripažino, kad jie vertindami socialinį faktorių rėmėsi tik Registrų centro duomenimis. Tačiau šie duomenys tikrai neatspindi realios situacijos. Dalis žmonių dar tik nusipirkę sklypus, dalis pradėję statybas, o dalis jau ir gyvena, bet tiesiog neįregistravę savo turto.
Todėl reali situacija nuo pateiktų Registro centro duomenų stipriai skiriasi ir siūlymas čia steigti kapines, mano nuomone, nėra tinkamas.

Tokia pati situacija ir su Šimkais, Dovilais, Plikiais, Stragnais, Leliais. Visos šios teritorijos yra priemiestinės, kuriose sparčiausias gyventojų augimas.
Todėl galimybių čia įterpti net 40 hektarų dydžio kapines aš nelabai matau.

Be abejonės, visi suprantame, kad laidojimo vietos yra reikalingos. Lėbartų kapinės veiks dar kelerius metus, vėliau mirusiųjų laidoti jau nebebus galima. Akivaizdu, kad Klaipėdos mieste kapinių neįsteigsi, todėl ir dairomasi naujos vietos mūsų rajone. Vis dėlto nemanau, kad naujos
kapinės turi būti kuriamos sparčiausiai besiplečiančiose teritorijose. Mūsų rajonas nemažas, yra daug vietų, kur gyventojų nėra ir kur galėtų įsikurti naujos kapinės.

Tad dar kartą noriu pabrėžti ir nuraminti gyventojus – galimybių studija tik popierius. Jis neturi jokios galios, o tuo labiau nereiškia, kad kapinės bus vienoje ar kitoje studijoje numatytoje vietoje.

Iki konkretaus sprendimo laukia dar daug diskusijų.