Trečiadienį nuotoliniu būdu vykęs Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos posėdis, kurio metu buvo svarstoma, ar pritarti Kultūros ministerijos ir savivaldybės ketinimų protokolui dėl uostamiesčio centrinio pašto komplekso išsaugojimo ir įveiklinimo, nebuvo viešai transliuojamas internete.

Klaipėdos mero pavaduotojas, šio komiteto narys Arūnas Barbšys teigė, kad posėdis nebuvo viešai transliuojamas dėl nežinomų trikdžių Tarybos ir mero sekretoriate.

Pasak jo, komitetas sprendimo projektui pritarė, tik įrašė pastabą dėl „perteklinio” savivaldybės finansinio indėlio į bendrą projektą. Galutinį sprendimą dėl šio projekto priims miesto Taryba.

Po poros metų Tarybos nariai šį ketvirtadienį pirmą kartą rinksis į posėdžių salę – iki šiol dėl Covid-19 pandemijos visi posėdžiai vyko tik nuotoliniu būdu.

INFORMACIJA

Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.  

Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Kultūros ministerijos užsakymu 2021 metais buvo parengta Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studija. Joje rekomenduota  pripažinti Klaipėdos centrinio pašto kompleksą valstybinės reikšmės kultūros paminklu, įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą ir perimti turtą iš AB Lietuvos paštas valstybės reikmėms teisingai atlyginant.

Galimybių studijos rengėjai dar praėjusį rugsėjį pateikė siūlymą Klaipėdos centrinio pašto komplekse įkurti pasaulyje pripažinto astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą.

Parengtame ketinimų protokole, kurį turėtų pasirašyti kultūros ministras ir Klaipėdos miesto savivaldybės meras, konkrečių parametrų dėl uostamiesčio centrinio pašto nėra, jame išsamiai išdėstyti bendros veiklos tikslai bei intencijos atlikti konkrečius veiksmus.

Pranešti klaidą