P0

Nuomonės, Svarbu

Pietinių uosto vartų marina – ar tikrai? (4)

Gintaras Ramašauskas
2022-05-04


Taip jau nutiko, kad pietinių uosto vartų ir ten projektuojamo pramoginių laivų uosto – marinos – klausimu nusprendžiau eilinį kartą nepatylėti, nes yra akivaizdu, jog ten yra formuojamas naujas nesusipratimo tarp uosto ir miesto mazgas. Marinos reikia, nesusipratimų nereikia. Tai gal verta?

Manau, kad kalbėti apie mūsų miesto problemas nėra jokia nuodėmė, nes tik jas įvardinę ir supratę galime tartis ir ieškoti sprendimų, o jeigu kritika teikiama su pasiūlymais kaip koreguoti nederamas situacijas – ji yra konstruktyvi ir gali padėti tuos sprendimus surasti. Taip pat manau, kad turiu teisę kalbėti šiuo klausimu, nes esu buriuotojas ir man labai reikia naujos marinos mieste. Esu klaipėdietis ir man reikia gyvo, sveiko, patogaus ir veržlaus miesto. Esu ekonomistas ir gerai suvokiu atsakingo ir stipraus verslo reikšmę miesto darnaus vystymo sistemoje. Taip pat esu neprastai susipažinęs su šizofreniškai prieštaringais miesto ir uosto bendraisiais planais Klaipėdos mieste ir matau, kad naujosios marinos projektas taps dar vienu iš daugybės tų dviejų bendrųjų planų prieštaravimo vienas kitam pavyzdžiu. Jeigu iškart nereaguosime į nederamą situaciją ir neieškosim kelių jai koreguoti, ji baigsis dar vienu abipusiu – kiek uosto, tiek miesto – nusivylimu ir per tvorą išmestais pinigais.

Tyliai, bet realiu laiku vykstantis nesusipratimas – Pietinių vartų marina. Ji labai reikalinga ir nebe pirmas dešimtmetis, kaip ji buvo žadėta miestui, kaip Uosto direkcijos įsipareigojimas šitaip atsiskaityti už iš miesto perimtas teritorijas ir perimtą uosto reikmėms nebaigtą statyti irklavimo bazę ant Kuršmarių kranto su mariose išvystytais hidrotechniniais įrenginiais. Daugelis klaipėdiečių dar anksčiau dažnai girdėjo ir gal kelis kartus jau pamiršo apie įvairių KVJUD vadovų pradėtus ir vėl stabdytus naujos marinos projektus, visokias teisines peripetijas su projektavimo konkursais, finansavimo klystkeliais, apie didžiulius pažadus dėl marinos ir apie ją būsiančios vos ne kurortinės zonos pietinės miesto dalies gyventojams ir t.t. Visi direktoriai, vadovai, administratoriai turėjo savo tikslų, todėl žadėjo miestiečiams labai plačia burna ir nesikuklindami, nors puikiai žinojo, kad visų savo pažadų net negalės įvykdyti.

Todėl su dideliu susidomėjimu gegužės 2 d. prisijungiau prie nuotolinio viešojo svarstymo susirinkimo, skirto Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniams pasiūlymams, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra, aptarimui su visuomene.

Viešojo svarstymo metu jokių naujienų paskelbta nebuvo, tik patvirtinta tai, kas ir matėsi renginio viešinimo informacijoje – pora brėžinių ir aiškinamasis raštas įrodo, kad miestas iš uosto negaus to, ko laukė – pilnavertės marinos pietinių uosto vartų suformuojamoje akvatorijoje.

KVJUD ir SWECO projektuotojai aiškiai parodė, kad jie projektuoja tik nedidelę, nors ir svarbią dalį marinos – tiksliau, uosto plėtrai reikalingais molais suformuotoje akvatorijoje numatomus marinos komponentus. Tai yra prieplauka, pontonai pramoginiams laivams, slipas vaikų buriavimo mokyklai, slipas valčių ir mažųjų laivų nuleidimui, travelift tipo kranas laivų iškėlimui ar nuleidimui į vandenį. Kitaip sakant – kaip pilnavertė marina yra bandoma pateikti tik marinos hidrotechninė dalis ir, galima numatyti, kad Uosto direkcija tuo laikys, jog atsiskaitė su miestu ir pilnai įvykdė savo pažadus klaipėdiečiams.

Projektuotojai pripažino, kad pamiršo marinos akvatorijoje numatyti kuro kolonėlę, laivo kanalizacijos išpompavimo stotį, nenumatė taip vadinamų palaukimo pontonų svečių laivams (trumpalaikio švartavimo vieta, laukiant kol svečio laivą marinos personalas nukreips prie laisvo „piršto”), pamiršo numatyti vandens ir elektros komunikacijas prieplaukoje su įvadais į pontonus. Jokia kranto infrastruktūra šiuo projektu nėra numatoma, atseit, ją kada nors turės projektuoti ir įrengti Klaipėdos miestas.

Kas ta kranto infrastruktūra, reikalinga pilnavertei šiuolaikiškai marinai? Mano nuomone, marinos kranto dalis – tai du trečdaliai marinos projekto, gal net ženkliai daugiau. Šiuo metu planuojama akvatorijoje esanti dalis – tai tik vienas trečdalis marinos, jeigu ne mažiau, nes patys pietiniai uosto vartai yra komercinio uosto plėtojimo infrastruktūra, kurios investicijų grąža niekada nebus užkrauta marinai, kuri pati irgi nebus uosto krovos komplekso verslo dalimi.

Marinai niekada ir nebus taikomi komerciniai atsiperkamumo, kapitalo grąžos rodikliai, nes tai miesto rekreacijos ir prestižo, gyvenimo kokybės ir jūrinės kultūros komponentas labiau nei komercinės veiklos objektas.

Taigi, marinos kranto infrastruktūra yra objektai, esantys krante, ir šiuo metu jie nėra nei projektuojami, nei aptariami, nors aiškėja, kad turės būti finansuojami pačių klaipėdiečių.

Tai – priekrantės zona su promenada ir dangomis bei pravažiavimui su traveliftu tinkamu keliu, su kavinėmis, gal net pramogų zona su baseinu ir pramoginės laivybos reikmenų parduotuve.

Protingu atstumu nuo travelifto slipo turi atsirasti taip vadinamas sausas dokas – didžiulė aikštė su kieta danga, su elektros pajungimo ir vandens kolonėlėmis, ten bus laikomi laivai ne sezono metu, ten bus vykdomi remonto darbai, kuriems nereikalingas elingas. Greta sauso doko privalo atsirasti laivų priežiūros ir remonto verslų sklypai su galimybe ten statyti elingus ir įvairiausių dirbtuvių pastatus. Netoli vandens ir buriavimo mokyklos slipo turės būti projektuojama ir mokyklai reikalinga aikštelė, pastatas su elingu įrangos ir sportinių jachtų laikymui, buitinės patalpos, mokymo klasė, treniruoklai ir t.t. Atokiau nuo vandens – parkingas laivų savininkų automobiliams ir vandenin nuleistų valčių bei katerių priekaboms laikyti. Visų miesto komunikacijų privedimas į sklypą, privažiavimo kelių įrengimas – ar verta ir tai atskirai minėti?

Ir kiek vietos visa tai užims? Sunku dabar pasakyti, nes reikia skaičiuoti, o projektuotojai žino, kaip tai padaryti.

Pavyzdžiui, mano skaičiavimais vien sauso doko laivų žiemojimui, kuriame tilptų 216 laivų iki 8 m ilgio ir 120 laivų iki 15 m ilgio, ploto poreikis yra apie 25 tūkst. kv.m., nes ten turi sutilpti ne vien laivai, bet ir kilblokų sandėliavimo vieta. Gal net daugiau, jeigu Klaipėda turėtų ambicijų tapti remonto ir žiemojimo vieta skandinavų laivams.

Štai ir turim mieste naują nesusipratimą, arba planuojamą varganą pusę, jei ne mažiau, marinos projekto, su kita puse „pasidaryk pats” būdu kažkada neapibrėžtoje, bet tolimoje ateityje.

Uosto direkcija negali formuoti reikalingo sklypo krante, nes ten miesto žemė ir todėl visiškai logiškai bando planuoti marinos komponentus vien savo bendrojo plano ribose, t.y. vandenyje su naujai suformuojama krantine. Kitaip sakant – Uosto direkcija net negali įvykdyti savo pažado miestui įrengti funkcionuoti galinčią mariną, konkurso būdu paskirti operatorių, kuris ir teiks marinos paslaugas miestiečiams.

Ir visi direktoriai bei administratoriai, saldžiai suokę apie naujas marinas bei nuostabias rekreacines zonas, puikiausiai žinojo, kad naujuoju uosto bendruoju planu tai marinai jokie sklypai uosto teritorijose net negalės būti suformuojami, nes sausumos teritorijų uosto plane ten nėra. Suokė ir žadėjo, nes reikėjo klaipėdiečius įtikinti, koks „gėris” yra kuriamas atskirais ir vienas kitam prieštaraujančiais miesto ir uosto bendraisiais planais.

Beje, Uosto direkcija teigia, kad marinos projektas buvo specialiu susirinkimu KVJUD rūme aptariamas tiek su miesto vadovais, tiek su Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) vadovybe. Kad toks pasitarimas buvo – tikrai žinau, bet kad jokių to pasitarimo rezultatų nėra – akivaizdu. LBS, jeigu būtų teikę pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto – tikrai nebūtų pražiopsoję, kad marinoje nenumatoma nei kuro kolonėlė, nei kanalizacijos pridavimo stotis, nei būtina marinai kranto infrastruktūra. Jeigu LBS pastabų neteikė, nuotoliniame viešajame svarstyme nedalyvavo ir pastabų nereiškė – tikriausiai todėl, kad neįdomu?

Savo ruožtu miesto valdžia šiame marinos projekte taip pat niekaip nedalyvauja – nėra suformuoti nei sklypai, joks marinos vystymas kranto pusėje nėra projektuojamas, jokie projekto idėjų pristatymai ar aptarimai su visuomene nevyksta ir kas svarbiausia – visa tai nėra numatoma ir miesto strateginiuose investicijų planuose.

Tai lyg ir įrodytų, kad jokie marinos planavimo, projektavimo, finansų paieškos veiksmai, miesto biudžeto lėšų numatymas kontekste su marinos projektu miesto savivaldybėje nevyksta. Toks yra mano spėjimas ir su malonumu išgirsčiau jo paneigimą iš savivaldybės administracijos su užtikrinimu, kad šie darbai vyksta pilnu tempu. Jeigu paneigimo nėra – didžiausios ir moderniausios marinos Lietuvoje projektas pasmerktas žlugti.

Šiaip tai visas šis marinos dalykas atrodo gana beviltiškai ir Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, paveiksle: ar tikrai mūsų Klaipėda toks ir jūrinis, kai tokio svarbaus objekto, kaip moderniausia miesto marina, projekto pristatyme dalyvauja vos 15 dalyvių (įskaitant kelis KVJUD darbuotojus ir kelis projektuotojus) iš visos Lietuvos, pasisako ir pastabas reiškia vos du vietiniai visuomenininkai, o miesto architektui, sportininkų, buriuotojų, žvejų mėgėjų ir nemėgėjų, verslo organizacijoms, miesto valdžiai ir Tarybos nariams, visiems miesto jūrinės kultūros korifėjams toks projektas neatrodo įdomus ir dalyvavimas jame ar bent jau aptarime – tik laiko gaišimas.

Na ir pabaigai – du trys trumpi patarimai, kaip koreguoti situaciją, kol ji nevirto dideliu šaršalu su daug įsižeidusių ir nepatenkintų žmonių mieste, mėtančių tą marinos karštą bulvę vienas kitam.

Siūlau gegužės 2 d. vykusį viešą susirinkimą be jokių dramos pūtimų kartoti, dalykiškai atsižvelgiant į pirmojo susirinkimo dalyvių išsakytas pastabas bei siūlymus, o ypač architekto Edmundo Benečio teisiškai pagrįstą pastabą, kad vykęs susirinkimas, kaip teritorijų planavimo proceso veiksmas, buvo negaliojantis, nes projektavimas vykdomas neturint sklypo, o projektinių pasiūlymų sprendiniai rengiami išeinant už KVJUD valdomo sklypo ribų.

Būtų tiesiog nuostabu, jeigu kitą kartą visuomenei būtų pristatomas pilnas (vandens ir kranto dalys kaip vientisas objektas) pietinių vartų marinos projektas, parengtas KVJUD ne formaliai, bet glaudžiai ir atsakingai bendradarbiaujant su Klaipėdos savivaldybės administracija.

Jeigu kažkurioje proceso dalyje kažkaip netyčia projektuotojams būtų naudingas daug marinų jūrinėse valstybėse aplankančio buriuotojo patarimas – malonu bus asmeniniu dalyvavimu prisidėti kuo sugebėsiu, nors neabejoju, kad mūsų labai jūriniame mieste tikrai atsiras daugybė šiuos dalykus išmanančių geriau :).


    2022-05-04

    4 komentarai “Pietinių uosto vartų marina – ar tikrai?”

    1. AvatarMatas (IP: 90.131.45.236)

      . Niekutis bet darantis gera kitiems! One sau sau daro žmogus kuris masto apie savo gerovę apie savo šikną kad jam būtų gerai olyharkui kaip pideras putyn aš kad jam pinigai Kristų ne duk dieve kitam seksis ir bus geriau gyvent! Neapgausi nepraryvensi apgaus pragyventi iki…. Kol kas neispis pagavęs ir teisingai neives valdžia kaip ukrainoj!! Ateis olyharkam ir Lietuvoj galas!!

    2. AvatarRomas G. (IP: 88.119.156.187)

      šaunuolis, Gintarai. Džiugu, kad mieste atsiranda žmonių kuriems miesto plėtros klausimai rūpi ir jau randasi žmonių kurie planavimo procesą seka ir gilinasi. Iki šiol buvo sakoma, kad miestą kurti tai tik architektų darbas. Lyg miestas būtų tik jų ir jiems duonai užsidirbti nereikia ir gali gyvi būti tik dalyvaudami viešuose svarstymuose. Nesuvokiant kas projektavimo procese yra Užsakovas ir kas iš tiesu užsako “muziką”. Klyksmai kildavo tik “pjūklui priėjus prie medžio” nors iki tol, metų metais, buvo projektuojama, vizulkinama, viešinama. Tai patvirtina faktas, kad nors ir nesi nei architektas nei urbanistas, bet galiu visus patikinti, kad miesto ir uosto bendrąjį planą Tu tikrai išmanai jau daug geriau nei daugelis miesto architektų. Jau nekalbant apie jachtų uostelių reikalus. Va kodėl tyli miesto architektai- buriuotojai, kurių tikrai yra ne vienas ir ne du, tai jau ……Kita vertus, jei toks marinos atsiradimas Lietuvoje neįdomu net LBS, Klaipėdos Jūrinės kultūros tarybai prie miesto Tarybos….tai apie kokias jūrines strategijas, vienintelį ir jūrinį miestą uostamiestį, įvaizdžius mes mieste vis pliauškame ir čia jau nepadės joks miesto vyr. architektas kurio, beje, praktiškai mieste nėra. Kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo nebuvo ir nėra mieste jokios architektūrinės politikos. Todėl savo ruožtu galiu tik patikinti, nors man asmeniškai ir nepatinka vieta, bet…kaip sakoma dovanotam arkliui…tad prie reikalo. Jeigu KVJUD teiktųsi realiam dialogui ir vertinti, tai su Tavo konsultacijomis, jei sutiktum, kartu galėtume parengti šiam uosteliui ir grafinius brėžinius ( visuomenės pasiūlymas) kuriuos uosto direkcija privalomai įsipareigotų( nors žodžiu) integruoti į ruošiamą projektinę dokumentaciją. Tik tam reiktų, kad Sweco duotų darbinę skaitmeną. Žinoma, jei norėtų, tai operatyviai galėtų suorganizuoti ir savivaldybės KMSA direktorius, tik jaučiu pradės pasakas sekti apie viešuosius pirkimus, užsakovo ir rengėjo, PV atsakomybes ir pn….

    3. Avatarvigilijus (IP: 78.57.230.109)

      Autorius tiksliai apibūdino situaciją. Nelabai ką bepridursi. Situacija su tokiu miestui svarbiu ir miestiečiams reikalingu objektu nenormali. Manyčiau uostui mažųjų laivų prieplauka rūpi tiek pat, kiek Grigeo vadovams Klaipėdos paviršinių nuotėkų valymo įrenginiai. Bet kodėl toksai objektas taip mažai rūpi miesto vadovams? Gal čia kaltas”šlubos anties” sindromas? O gal miesto valdžiai susiformavo nepilnavertiškumo kompleksas, kankina baimė: planuosime mariną, o gausis dar vienas šanchajus.

    4. AvatarAnonimas (IP: 193.108.118.201)

      Ačiū Jums, kad esate. Ir visiems linkiu, kad tokių Klaipėdą mylinčių žmonių būtų daugiau.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt