Taip jau nutiko, kad pietinių uosto vartų ir ten projektuojamo pramoginių laivų uosto – marinos – klausimu nusprendžiau eilinį kartą nepatylėti, nes yra akivaizdu, jog ten yra formuojamas naujas nesusipratimo tarp uosto ir miesto mazgas. Marinos reikia, nesusipratimų nereikia. Tai gal verta?

Manau, kad kalbėti apie mūsų miesto problemas nėra jokia nuodėmė, nes tik jas įvardinę ir supratę galime tartis ir ieškoti sprendimų, o jeigu kritika teikiama su pasiūlymais kaip koreguoti nederamas situacijas – ji yra konstruktyvi ir gali padėti tuos sprendimus surasti. Taip pat manau, kad turiu teisę kalbėti šiuo klausimu, nes esu buriuotojas ir man labai reikia naujos marinos mieste. Esu klaipėdietis ir man reikia gyvo, sveiko, patogaus ir veržlaus miesto. Esu ekonomistas ir gerai suvokiu atsakingo ir stipraus verslo reikšmę miesto darnaus vystymo sistemoje. Taip pat esu neprastai susipažinęs su šizofreniškai prieštaringais miesto ir uosto bendraisiais planais Klaipėdos mieste ir matau, kad naujosios marinos projektas taps dar vienu iš daugybės tų dviejų bendrųjų planų prieštaravimo vienas kitam pavyzdžiu. Jeigu iškart nereaguosime į nederamą situaciją ir neieškosim kelių jai koreguoti, ji baigsis dar vienu abipusiu – kiek uosto, tiek miesto – nusivylimu ir per tvorą išmestais pinigais.

Tyliai, bet realiu laiku vykstantis nesusipratimas – Pietinių vartų marina. Ji labai reikalinga ir nebe pirmas dešimtmetis, kaip ji buvo žadėta miestui, kaip Uosto direkcijos įsipareigojimas šitaip atsiskaityti už iš miesto perimtas teritorijas ir perimtą uosto reikmėms nebaigtą statyti irklavimo bazę ant Kuršmarių kranto su mariose išvystytais hidrotechniniais įrenginiais. Daugelis klaipėdiečių dar anksčiau dažnai girdėjo ir gal kelis kartus jau pamiršo apie įvairių KVJUD vadovų pradėtus ir vėl stabdytus naujos marinos projektus, visokias teisines peripetijas su projektavimo konkursais, finansavimo klystkeliais, apie didžiulius pažadus dėl marinos ir apie ją būsiančios vos ne kurortinės zonos pietinės miesto dalies gyventojams ir t.t. Visi direktoriai, vadovai, administratoriai turėjo savo tikslų, todėl žadėjo miestiečiams labai plačia burna ir nesikuklindami, nors puikiai žinojo, kad visų savo pažadų net negalės įvykdyti.

Todėl su dideliu susidomėjimu gegužės 2 d. prisijungiau prie nuotolinio viešojo svarstymo susirinkimo, skirto Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniams pasiūlymams, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra, aptarimui su visuomene.

Viešojo svarstymo metu jokių naujienų paskelbta nebuvo, tik patvirtinta tai, kas ir matėsi renginio viešinimo informacijoje – pora brėžinių ir aiškinamasis raštas įrodo, kad miestas iš uosto negaus to, ko laukė – pilnavertės marinos pietinių uosto vartų suformuojamoje akvatorijoje.

KVJUD ir SWECO projektuotojai aiškiai parodė, kad jie projektuoja tik nedidelę, nors ir svarbią dalį marinos – tiksliau, uosto plėtrai reikalingais molais suformuotoje akvatorijoje numatomus marinos komponentus. Tai yra prieplauka, pontonai pramoginiams laivams, slipas vaikų buriavimo mokyklai, slipas valčių ir mažųjų laivų nuleidimui, travelift tipo kranas laivų iškėlimui ar nuleidimui į vandenį. Kitaip sakant – kaip pilnavertė marina yra bandoma pateikti tik marinos hidrotechninė dalis ir, galima numatyti, kad Uosto direkcija tuo laikys, jog atsiskaitė su miestu ir pilnai įvykdė savo pažadus klaipėdiečiams.

Projektuotojai pripažino, kad pamiršo marinos akvatorijoje numatyti kuro kolonėlę, laivo kanalizacijos išpompavimo stotį, nenumatė taip vadinamų palaukimo pontonų svečių laivams (trumpalaikio švartavimo vieta, laukiant kol svečio laivą marinos personalas nukreips prie laisvo „piršto”), pamiršo numatyti vandens ir elektros komunikacijas prieplaukoje su įvadais į pontonus. Jokia kranto infrastruktūra šiuo projektu nėra numatoma, atseit, ją kada nors turės projektuoti ir įrengti Klaipėdos miestas.

Kas ta kranto infrastruktūra, reikalinga pilnavertei šiuolaikiškai marinai? Mano nuomone, marinos kranto dalis – tai du trečdaliai marinos projekto, gal net ženkliai daugiau. Šiuo metu planuojama akvatorijoje esanti dalis – tai tik vienas trečdalis marinos, jeigu ne mažiau, nes patys pietiniai uosto vartai yra komercinio uosto plėtojimo infrastruktūra, kurios investicijų grąža niekada nebus užkrauta marinai, kuri pati irgi nebus uosto krovos komplekso verslo dalimi.

Marinai niekada ir nebus taikomi komerciniai atsiperkamumo, kapitalo grąžos rodikliai, nes tai miesto rekreacijos ir prestižo, gyvenimo kokybės ir jūrinės kultūros komponentas labiau nei komercinės veiklos objektas.

Taigi, marinos kranto infrastruktūra yra objektai, esantys krante, ir šiuo metu jie nėra nei projektuojami, nei aptariami, nors aiškėja, kad turės būti finansuojami pačių klaipėdiečių.

Tai – priekrantės zona su promenada ir dangomis bei pravažiavimui su traveliftu tinkamu keliu, su kavinėmis, gal net pramogų zona su baseinu ir pramoginės laivybos reikmenų parduotuve.

Protingu atstumu nuo travelifto slipo turi atsirasti taip vadinamas sausas dokas – didžiulė aikštė su kieta danga, su elektros pajungimo ir vandens kolonėlėmis, ten bus laikomi laivai ne sezono metu, ten bus vykdomi remonto darbai, kuriems nereikalingas elingas. Greta sauso doko privalo atsirasti laivų priežiūros ir remonto verslų sklypai su galimybe ten statyti elingus ir įvairiausių dirbtuvių pastatus. Netoli vandens ir buriavimo mokyklos slipo turės būti projektuojama ir mokyklai reikalinga aikštelė, pastatas su elingu įrangos ir sportinių jachtų laikymui, buitinės patalpos, mokymo klasė, treniruoklai ir t.t. Atokiau nuo vandens – parkingas laivų savininkų automobiliams ir vandenin nuleistų valčių bei katerių priekaboms laikyti. Visų miesto komunikacijų privedimas į sklypą, privažiavimo kelių įrengimas – ar verta ir tai atskirai minėti?

Ir kiek vietos visa tai užims? Sunku dabar pasakyti, nes reikia skaičiuoti, o projektuotojai žino, kaip tai padaryti.

Pavyzdžiui, mano skaičiavimais vien sauso doko laivų žiemojimui, kuriame tilptų 216 laivų iki 8 m ilgio ir 120 laivų iki 15 m ilgio, ploto poreikis yra apie 25 tūkst. kv.m., nes ten turi sutilpti ne vien laivai, bet ir kilblokų sandėliavimo vieta. Gal net daugiau, jeigu Klaipėda turėtų ambicijų tapti remonto ir žiemojimo vieta skandinavų laivams.

Štai ir turim mieste naują nesusipratimą, arba planuojamą varganą pusę, jei ne mažiau, marinos projekto, su kita puse „pasidaryk pats” būdu kažkada neapibrėžtoje, bet tolimoje ateityje.

Uosto direkcija negali formuoti reikalingo sklypo krante, nes ten miesto žemė ir todėl visiškai logiškai bando planuoti marinos komponentus vien savo bendrojo plano ribose, t.y. vandenyje su naujai suformuojama krantine. Kitaip sakant – Uosto direkcija net negali įvykdyti savo pažado miestui įrengti funkcionuoti galinčią mariną, konkurso būdu paskirti operatorių, kuris ir teiks marinos paslaugas miestiečiams.

Ir visi direktoriai bei administratoriai, saldžiai suokę apie naujas marinas bei nuostabias rekreacines zonas, puikiausiai žinojo, kad naujuoju uosto bendruoju planu tai marinai jokie sklypai uosto teritorijose net negalės būti suformuojami, nes sausumos teritorijų uosto plane ten nėra. Suokė ir žadėjo, nes reikėjo klaipėdiečius įtikinti, koks „gėris” yra kuriamas atskirais ir vienas kitam prieštaraujančiais miesto ir uosto bendraisiais planais.

Beje, Uosto direkcija teigia, kad marinos projektas buvo specialiu susirinkimu KVJUD rūme aptariamas tiek su miesto vadovais, tiek su Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) vadovybe. Kad toks pasitarimas buvo – tikrai žinau, bet kad jokių to pasitarimo rezultatų nėra – akivaizdu. LBS, jeigu būtų teikę pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto – tikrai nebūtų pražiopsoję, kad marinoje nenumatoma nei kuro kolonėlė, nei kanalizacijos pridavimo stotis, nei būtina marinai kranto infrastruktūra. Jeigu LBS pastabų neteikė, nuotoliniame viešajame svarstyme nedalyvavo ir pastabų nereiškė – tikriausiai todėl, kad neįdomu?

Savo ruožtu miesto valdžia šiame marinos projekte taip pat niekaip nedalyvauja – nėra suformuoti nei sklypai, joks marinos vystymas kranto pusėje nėra projektuojamas, jokie projekto idėjų pristatymai ar aptarimai su visuomene nevyksta ir kas svarbiausia – visa tai nėra numatoma ir miesto strateginiuose investicijų planuose.

Tai lyg ir įrodytų, kad jokie marinos planavimo, projektavimo, finansų paieškos veiksmai, miesto biudžeto lėšų numatymas kontekste su marinos projektu miesto savivaldybėje nevyksta. Toks yra mano spėjimas ir su malonumu išgirsčiau jo paneigimą iš savivaldybės administracijos su užtikrinimu, kad šie darbai vyksta pilnu tempu. Jeigu paneigimo nėra – didžiausios ir moderniausios marinos Lietuvoje projektas pasmerktas žlugti.

Šiaip tai visas šis marinos dalykas atrodo gana beviltiškai ir Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, paveiksle: ar tikrai mūsų Klaipėda toks ir jūrinis, kai tokio svarbaus objekto, kaip moderniausia miesto marina, projekto pristatyme dalyvauja vos 15 dalyvių (įskaitant kelis KVJUD darbuotojus ir kelis projektuotojus) iš visos Lietuvos, pasisako ir pastabas reiškia vos du vietiniai visuomenininkai, o miesto architektui, sportininkų, buriuotojų, žvejų mėgėjų ir nemėgėjų, verslo organizacijoms, miesto valdžiai ir Tarybos nariams, visiems miesto jūrinės kultūros korifėjams toks projektas neatrodo įdomus ir dalyvavimas jame ar bent jau aptarime – tik laiko gaišimas.

Na ir pabaigai – du trys trumpi patarimai, kaip koreguoti situaciją, kol ji nevirto dideliu šaršalu su daug įsižeidusių ir nepatenkintų žmonių mieste, mėtančių tą marinos karštą bulvę vienas kitam.

Siūlau gegužės 2 d. vykusį viešą susirinkimą be jokių dramos pūtimų kartoti, dalykiškai atsižvelgiant į pirmojo susirinkimo dalyvių išsakytas pastabas bei siūlymus, o ypač architekto Edmundo Benečio teisiškai pagrįstą pastabą, kad vykęs susirinkimas, kaip teritorijų planavimo proceso veiksmas, buvo negaliojantis, nes projektavimas vykdomas neturint sklypo, o projektinių pasiūlymų sprendiniai rengiami išeinant už KVJUD valdomo sklypo ribų.

Būtų tiesiog nuostabu, jeigu kitą kartą visuomenei būtų pristatomas pilnas (vandens ir kranto dalys kaip vientisas objektas) pietinių vartų marinos projektas, parengtas KVJUD ne formaliai, bet glaudžiai ir atsakingai bendradarbiaujant su Klaipėdos savivaldybės administracija.

Jeigu kažkurioje proceso dalyje kažkaip netyčia projektuotojams būtų naudingas daug marinų jūrinėse valstybėse aplankančio buriuotojo patarimas – malonu bus asmeniniu dalyvavimu prisidėti kuo sugebėsiu, nors neabejoju, kad mūsų labai jūriniame mieste tikrai atsiras daugybė šiuos dalykus išmanančių geriau :).