Turtingiausiu šalies politiku esančio Klaipėdos miesto tarybos nario Vidmanto Dambrausko valdoma bendrovė ėmėsi naujam gyvenimui prikelti išskirtinį uostamiesčio pastatą, kuris stovėjo apleistas jau ilgą laiką.
Jonas Tatoris knygoje „Senoji Klaipėda” rašo, kad mūrinis trijų aukštų sveikatingumo namas (dabartinis jo adresas Uosto g. 22) buvo pastatytas apie 1910 m. Jame veikė pirtis, poilsio kambariai, bilietų kasos keliaujantiems garlaiviais, vaikų darželis, kur dirbančios moterys galėjo palikti vaikus. Tuometiniai leidiniai turistams rašė, kad tai buvo pirmas tokios paskirties statinys tarp Baltijos uostų.
Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo teigimu, pastato pavadinimas Wohlfahrtsgebäude tarpukariu į lietuvių kalbą verstas kaip Labdarybės namai. Jis buvo pastatytas iš vieno fondo lėšų, kurias skyrė įvairios miesto korporacijos.
Pasak J. Tatorio, simetrišką pastatą su dviem erkeriais suprojektavo miesto vyr. architektas Kleemann. Jo fasadą paįvairina arkiniai langai, ovalūs stoglangiai ir erkerių langai. Virš stogo buvo įrengtas iškilęs lenktu stogeliu bokštelis su laikrodžiu. Fasadą puošė asimetriškos ovalios rozetės. Virš erkerių stogų anksčiau buvo iškelti metaliniai ažūriniai simboliai: ant vieno – Klaipėdos herbas, ant kito – stilizuotas burlaivis. Priešais namą stovėjo vadinamasis Gaidžio fontanas.
Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo pritaikytas vakarinei pamaininei mokyklai. Registrų centre iki šiol nurodoma, kad tai pastatas-mokykla.
Klaipėdos savivaldybė šį prie pat Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) tvoros esantį pastatą valdė nuo 1996-ųjų rugsėjo, kai jis jai buvo perduotas Vyriausybės. Ilgus metus jis stovėjo nenaudojamas ir apleistas.
Bene pirmas judesys sprendžiant pastato likimą buvo užfiksuotas 2018-ųjų kovą, kai Savivaldybės administracija jį įtraukė į nekilnojamojo turto, kurį buvo siūloma Vyriausybei keisti į buvusį komisariatą Jūros gatvėje, sąrašą. Miesto Taryba tada pritarė tokiam sprendimo projektui – pastato bendra likutinė vertė tuo metu buvo nurodyta tik 19 650 Eur.
Visgi mainai neįvyko ir 844 kv. m bendro ploto pastatas su jam priklausančiu 0,9 ha ploto sklypu liko savivaldybės žinioje. Pastaroji pernai rudenį galiausiai surengė sėkmingą aukcioną. Pasak Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, aukcionas rungėsi keli dalyviai ir galiausiai pastatas su sklypu buvo parduotas už 600 tūkst. eurų didžiausią kainą pasiūliusiai UAB „Ferticonta”. Ji pastatą perėmė pernai lapkričio 11-ąją.
Naujieji savininkai netruko imti tvarkyti istorinį pastatą – šiuo metu jau nugremžtas viskas tinkas, demontuotas stogas, bokštelis nukeltas ir laikomas statybvietėje.
„Nežinau dar, kas ten bus. Pirkome vien tam, kad pagaliau jis būtų sutvarkytas”, – nedaugžodžiavo vienintelis „Ferticontos” akcininkas V. Dambrauskas.
Apie tai, kiek reikės skirtų lėšų Sveikatingumo namui sutvarkyti, jis teigė negalintis atsakyti.
„Daug”, – taip pat lakoniškas buvo verslininko ir politiko atsakymas.
Pasak V. Dambrausko, namo išorę sutvarkyti atkuriant buvusius lipdinius tikimasi iki rudens.
Šaunuolis. Tikiuosi kažkada galėti ir pats bent kažkiek Klaipėdos paveldo atkurti.
Danke und Aciu ponui Dambrauskui !!!!
Pagarba Vidučiui Dambrauskui už ryžtingus ėjimus ir tikėjimą Klaipėdos paveldo ateitimi. Įsitikinęs , kad viskas YRA ir BUS GERAI . Tai sektinas pavyzdys , kaip turėtų elgtis ir kiti paveldinių pastatų savininkai.
Galėčiau pagirti ir kitą Tarybos narį Arūną Tumą, kuris ne menkiau papuošė Klaipėdos centrinę dalį, restauravęs ir prikėlęs iš letargo miego Klaipėdos Viktoria.
Sėkmės Verslininkams ir su prisikėlimu .
Ir jei gali pasakyti Gerą žodelį, pasakyk, nesitaupyk. Nes kiti gerus darbus daro ir tai jiems kainuoja.
Kad tokių, kaip Vidmantas, mieste turėtume daugiau, ar taip merdėtų mūsų Senamiestis? Nesuprantu kodėl žiojėja plynės, kur daugiabučiai suprojektuoti Sukilėlių gatvėj. Būtų pastatę, investicijos garantuotai atsipirkusios. Laukia dar labiau brangstančių žaliavų ir mažesnio pelno? Nesuprantu.
Pagarba tarybos nariui, kuris prisideda prie miesto gražinimo. Kad tokiu pavyzdžiu pasinaudotu kiti verslininaki, tai gal apgriuvusią Klaipėdą pavyktu pagrąžinti.
Nupirkit, oligarhai, „Baltijos” kinoteatra, bo jau pabodo ziureti i griuvesius.
kai verslas prisideda prie savo miesto gražinimo 🙂 Gal tai bus pavyzdys ir kitiems ?
Šaunuolis Dambrauskas, emėsi kilnaus darbo, o po to galės ir komerciją daryti, juk turi atsipirkti investicijos !
,kad uosto verslo uždirbti pinigai nepabėga iš Klaipėdos. Kad dar taip politikui Vidmantui pavyktų užlaužti savivaldybės administraciją įvykdyti kadaise duotus sutartinius įsipareigojimus -gražinti į teritoriją paimtus ir pradangintus milijonus kuriais buvo įsipareigota įrengti Vitės kvartalo infrastruktūrą ir sutvarkyti klaskininkų sunaikintą senosios Uosto gatvės grindinį.